V.Zelenskis patvirtino – Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo: „Mes visa tai tikrai pajusime“

Ukrainos gynybos pajėgos okupuotoje Zaporižios srities dalyje sunaikino priešo transporto priemonių koloną.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Irano prezidentą Ebrahimą Raisi šeštadienį paragino „nedelsiant nutraukti“ Teherano paramą Rusijos invazijai Ukrainoje, kuri, be kita ko, apima atakos dronų tiekimą Maskvai, pranešė Eliziejaus rūmai.

E.Macronas per pokalbį telefonu pabrėžė rimtas Irano dronų tiekimo „pasekmes saugumui ir humanitarines pasekmes“ ir „paragino Teheraną nedelsiant nutraukti paramą, kurią jis tokiu būdu teikia Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą“, rašoma Prancūzijos prezidentūros paskelbtame pranešime.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Šis pokalbis buvo surengtas kitą dieną po to, kai Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby įspėjo, kad Rusija iš Irano gauna medžiagų dronų gamyklai savo teritorijoje statyti ir kad ši gamykla galėtų pradėti veikti jau kitų metų pradžioje.

Baltieji rūmai paskelbė iš palydovo darytą galimos gamyklos vietos nuotrauką. Ta vieta yra Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, už maždaug 900 km į rytus nuo Maskvos.

„Rusijos ir Irano karinė partnerystė, regis, gilėja“, – pareiškime sakė J.Kirby, paminėjęs JAV žvalgybos informaciją.

Vašingtono skaičiavimais, Rusija iš Irano gavo šimtus atakos dronų ir susijusios įrangos.

JAV duomenimis, dronai gaminami Irane, gabenami per Kaspijos jūrą „ir tada Rusijos pajėgų operatyviai naudojami prieš Ukrainą“, sakė J.Kirby.

„Pastarosiomis savaitėmis Rusija naudojo Irano dronus, kad smogtų Kyjivui ir terorizuotų Ukrainos gyventojus“, – pridūrė jis.

Baltieji rūmai pareiškė, jog paskelbs naują vyriausybės rekomendaciją, skirtą padėti įmonėms ir vyriausybėms "užtikrinti, kad jos netyčia neprisidėtų prie Irano (dronų) programos“.

Iranas ne kartą neigė JAV kaltinimus dėl karinių reikmenų siuntimo Rusijai per jos karą prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau antrus metus.

Chersono srityje dingusių žmonių skaičius išaugo iki 29, evakuacija tęsiama nepaisant nuolatinio rusų apšaudymo. Apie tai televizijos maratone pranešė vidaus reikalų ministras Igoris Klimenko.

„Šiai dienai turime 2678 evakuotus ir išgelbėtus žmones. Stengiamės vykdyti evakuacijos veiksmus, nepaisant to, kad priešas nuolat bombarduoja evakuacijos vietas, apšaudo mūsų gelbėtojus, policijos pareigūnus ir savanorius“, – sakė jis. 

Dėl potvynio Chersone vykdoma gyventojų evakuacija

+9

Pasak ministro, šiandien išgelbėta 80 žmonių. Iki šiol gauta 29 pranešimai apie dingusius asmenis.

A. Klymenko pažymėjo, kad kol kas nėra informacijos apie plėšikavimus. Yra pakankamai būrių ir patrulių tokiems atvejams užkardyti.

Per dieną Ukrainos gynėjai surengė 15 oro smūgių į Rusijos okupantų koncentracijos rajonus, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

„Gynybos pajėgų aviacija per parą sudavė 15 smūgių į personalo koncentracijos rajonus ir 2 smūgius į priešo priešlėktuvinių raketų sistemas“, – sakoma ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad per dieną raketiniai ir artilerijos daliniai smogė dviem vadavietėms, penkioms gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms, vienam artilerijos daliniui ugnies pozicijoje ir dar keturiems svarbiems okupantų objektams.

Panašu, kad Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo kontratakomis, tačiau kol kas jų pažanga „nevienareikšmė“, „Sky News“ sakė analitikas Seanas Bellas. 

S.Bellas aiškina, kad yra trys tikslai, kurių Kyjivas tikriausiai nori pasiekti kontrpuolimu. Pirma, „jie (ukrainiečiai – UNIAN) neturėtų pralaimėti“, – pradėjo jis.

„Jei jie veršis ir nepadarys jokio proveržio, tai ne tik sukels masines ukrainiečių aukas, bet ir smarkiai pakirs Vakarų pasitikėjimą, pakirs V.Zelenskio moralę ir pasitikėjimą savimi, o Rusijos moralė padidės“, – sako ekspertas.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenė norės nustumti Rusijos pajėgas ir daryti „tvarią pažangą“, taip pat bandys pralaužti Rusijos gynybą.

„Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis galime tikėtis gana įtemptų kovų fronto linijose“, – pridūrė jis.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa informavo Kinijos lyderį Xi Jinpingą apie būsimą Afrikos lyderių misiją į Rusiją ir Ukrainą, kurios tikslas – tarpininkauti siekiant taikos, šeštadienį pranešė Pretorija.

Praėjusį mėnesį C.Ramaphosa paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sutiko priimti Afrikos šešių narių delegaciją, kuri jų šalyse turėtų apsilankyti dar šį mėnesį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Cyrilas Ramaphosa

C.Ramaphosa informavo Xi Jinpingą apie misiją, sakoma PAR prezidentūros pareiškime. Delegacijoje bus Kongo Respublikos, Egipto, Senegalo, Pietų Afrikos Respublikos, Ugandos ir Zambijos prezidentai.

Kada C. Ramaphosa kalbėjosi su Xi Jinpingu, PAR prezidentūra nenurodė, tačiau sakė, kad Kinijos lyderis „palankiai įvertino Afrikos žemyno iniciatyvą ir pripažino konflikto poveikį žmonių gyvybėms ir jų aprūpinimui maistu Afrikoje".

Vasarį Pekinas paskelbė dokumentą, kuriame ragino "politiškai sureguliuoti" konfliktą, tačiau šis planas, kaip įspėjo Vakarų šalys, gali sudaryti sąlygas Rusijai išlaikyti didelę dalį teritorijų, kurias ji yra okupavusi Ukrainoje.

Kinija teigia šiame konflikte esanti neutrali šalis, tačiau Pekinas kritikuojamas už tai, kad atsisako pasmerkti Maskvą už jos invaziją. Kritikos Kinija sulaukia ir dėl glaudžios strateginės partnerystės su Rusija.

Rusijai praėjusių metų vasarį įsiveržus į Ukrainą – vieną pagrindinių pasaulio kviečių ir kitų žemės ūkio produktų šaltinių, Afrikos šalys skaudžiai nukentėjo dėl kylančių grūdų kainų.

Karas padarė ir platesnį poveikį pasaulinei prekybai.

Taikos misija rengiama tuo metu, kai Pietų Afrika siekia pagerinti savo įvaizdį po kaltinimų, kad ji esą mezga vis artimesnius santykius su Kremliumi.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos per pastarąją parą toliau „nesėkmingai“ bandė surengti atakas į pietus nuo Donecko ir Zaporižios srityse, taip pat rytinio Bachmuto miesto rajone.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos per intensyvius mūšius Ukrainoje pradėjo kontrpuolimą, tačiau kiekvienas bandymas žengti į priekį buvo nesėkmingas ir pareikalavo daug aukų.

Tai nebuvo nepriklausomai patikrinta.

Islandijai tapus pirmąja šalimi, sustabdžiusia savo ambasados Maskvoje veiklą, Rusija šeštadienį pareiškė į tai reaguosianti.

„Visi Reikjaviko antirusiški veiksmai neišvengiamai sukels atsaką“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime, kuriame Islandija apkaltinta šalių tarpusavio santykių „griovimu“.

„Mes atsižvelgsime į šį nedraugišką sprendimą, kai ateityje užmegsime santykius su Islandija“, – pridūrė ministerija.

Penktadienį Islandija pareiškė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos sustabdys savo ambasados Maskvoje darbą, ir paprašė Rusijos apriboti savo veiklą Reikjavike.

„Dabartinė situacija tiesiog neleidžia nedidelei Islandijos užsienio reikalų tarnybai laikyti veikiančią ambasadą Rusijoje“, – sakė užsienio reikalų ministrė Thordis Gylfadottir.

Penktadienį buvo galima stebėti simbolišką veiksmą: kaip darbuotojai nuima Islandijos vėliavą, iškabintą ant ambasados Maskvoje pastato.

Islandijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad šis sprendimas nereiškia diplomatinių santykių nutraukimo.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prekybiniai, kultūriniai ir politiniai ryšiai su Rusija yra pasiekę „visų laikų žemumas“, ambasados Maskvoje išlaikymas, anot ministerijos, yra nebepateisinamas.

Šiaurės šalis nuo 1944 metų turi Maskvoje ambasadą, kuri Šaltojo karo pabaigoje tapo simboline Rytų ir Vakarų susitikimo vieta.

Odesos regione pareigūnai fiksuoja Kachovkos užtvankos susprogdinimo pasekmes – jūra „virsta šiukšlynu ir gyvūnų kapinėmis“.

Pasak pasieniečių, jūroje plūduriuoja namai, baldai, buitinė technika ir automobiliai.