Karas Ukrainoje: Chersono srityje rusai rengiasi „referendumui“, sulaikytas „Wagner“ samdinys

Sekmadienio įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Rusijos okupantai negali nugalėti ukrainiečių, nes neturi tam pakankamos jėgos, neturi reikiamos dvasios. Kai Rusija ateina į svetimą žemę, nelieka vietos svajonėms. Apie tai jis sakė šeštadienį vakare paviešintame videokreipimesi.

V.Zelenskis pabrėžė, kad okupantai „laikosi tik prievarta, tik teroru, tik ginklais, kurių pas juos daug“.

„Bet okupantai neturi jokio natūralaus pagrindo normaliam gyvenimui ir tam, kad žmonės galėtų jaustis laimingi ir galėtų svajoti. Jie organiškai nesugeba paversti gyvenimą normaliu. Visur, kur į svetimą žemę atėjo Rusija, nebelieka vietos svajonėms. Tik labai sunki kova dėl išgyvenimo“, – pabrėžė jis.

Savo kreipimesi V.Zelenskis taip pat sakė pasirašęs įsakus, kuriais valstybiniais apdovanojimais už kovinius nuopelnus ir pademonstruotą narsą apdovanoti 106 kariškiai. 17 iš jų – po mirties. Tarp jų – ir pirmoji Ukrainos didvyrio vardu apdovanota moteris. Tai seržantė ir karo medikė Ina Derusova, kuri vasario 24 dieną Ochtyrkoje, Sumų srityje, rizikuodama savo gyvybe išgelbėjo dešimt sužeistų karių. Padėdama sužeistiesiems, pati žuvo nuo rusų artilerijos ugnies.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį apkaltino Rusiją planuojant surengti suklastotą referendumą, kurio tikslas – įkurti promaskvietišką „liaudies respubliką“ Ukrainos pietinėje Chersono srityje.

Rusijos pajėgos 290 tūkst. gyventojų turintį Juodosios jūros uostamiestį Chersoną užėmė kovo 3-iąją po tris dienas trukusios apsiausties. Chersonas tapo pirmuoju dideliu miestu, užimtu per vasario 24-ąją Maskvos pradėtą invaziją.

„Remdamasi 2014 metų scenarijumi rusai dabar desperatiškai mėgina organizuoti butaforinį „referendumą“ dėl „liaudies respublikos“ Chersone“, – per „Twitter“ pranešė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

D.Kuleba lygino šiuos Rusijos veiksmus su 2014 metais Maskvos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija, kai tame rusų pajėgų okupuotame Ukrainos regione taip pat buvo surengtas kontroversiškas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

Jis pridūrė, kad dėl „nulinio gyventojų palaikymo“ toks referendumas bus „visiška fikcija“.

„Rusija turi sulaukti griežtų sankcijų, jeigu jie įgyvendins šiuos planus, – rašo D.Kuleba. – Chersonas yra ir visuomet bus Ukraina.“

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova per platformą „Telegram“ parašė, kad Rusijos okupacinės pajėgs skambino Chersono vietos tarybos deputatams ir prašė jų balsuoti už šį planą.

L.Denisova pabrėžė, kad toks „referendumas“ okupuotoje teritorijoje būtų neteisėtas, kadangi Ukrainos įstatymai numato, jog bet kokie teritoriniai klausimai gali būti sprendžiami tik per visos šalies masto referendumą.

Pasklidus informacijai, kad Rusijos okupantai Chersono srityje ėmė rengtis „referendumui“ dėl vadinamosios Chersono liaudies respublikos įkūrimo, savo žodį tarė srities tarybos deputatai.

Į neeilinį posėdį susirinkę tarybos deputatai priėmė kreipimąsi, kuriame sakoma, kad „Chersonas – tai Ukraina“ ir jokios pseudorespublikos srities teritorijoje nebus, pranešė tarybos deputatas Serhijus Rybalka.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas feisbuke pasidalijo „Forbes“ paskaičiavimais, kad Rusijos kariuomenė per dvi savaites Ukrainoje neteko karinės technikos už 5,1 mlrd. dolerių.

Pasak jo, per pusę mėnesio trunkantį karą Ukrainoje Rusijos kariuomenės ginkluotės potencialas perstumtas į prieš metus buvusį lygį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad į jo šalį įsiveržusios Rusijos pozicija per derybas, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą, yra „fundamentaliai pasikeitusi“.

Per spaudos konferenciją Ukrainos lyderis sakė, kad dabartinis Maskvos tonas labai skiriasi, palyginus su ankstesnėmis  derybomis, per kurias Rusija „svaidėsi ultimatumais“. V.Zelenskis sakė, kad „džiaugiasi gavęs signalą iš Rusijos“, kai šios prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė įžvelgiąs „kai kurių teigiamų poslinkių“ dialoge su Kyjivu.

V.Putinas anksčiau užsiminė, kad derybos „dabar vyksta beveik kasdien“.

Nuo vasario 24 dienos, kai V.Putinas pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę šalį, Rusijos ir Ukrainos derybininkai surengė kelis derybų ratus.

Ketvirtadienį Turkijoje įvyko pirmasis nuo invazijos pradžios Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Per derybas buvo susitarta atverti keletą humanitarinių koridorių gyventojams evakuoti iš kovos veiksmų zonų. Abi pusės kaltino viena kitą trikdant šias pastangas.

Pasak Ukrainos valdžios, Baltarusijos kariuomenė pradėjo skirti Rusijos vadus, siekdama nuslopinti Baltarusijos karių pasipriešinimą dalyvauti kare prieš Ukrainą.

„Atskiruose daliniuose, dislokuotuose Bresto miesto teritorijoje, vyksta riaušės – kariškiai, tarp jų ir karininkai, išreiškia nenorą dalyvauti kare prieš Ukrainą. Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų išvykimo atvejai iš šalies kartu su šeimomis taip pat dažnėja.

Situacijai stabilizuoti iš Rusijos pradėjo atvykti žemesnio ir aukšto rango karininkai, kurie skiriami į pareigas Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose“, – rašoma pranešime.

Ukrainos valdžios teigimu, bendrai psichologinei būklei įtakos turėjo Baltarusijos prezidentu pasiskelbusio Aliaksandro Lukašenkos dekretas dėl rezervinių pajėgų mobilizacijos.

Nepaisant valstybinės propagandos bandymų pabrėžti, kad sprendimas yra „planuotas“, baltarusiai, kuriems taikomas dekretas, svarsto galimybę laikinai palikti šalį, kol baigsis Rusijos karas prieš Ukrainą.

Europos Sąjunga turi nedviprasmiškai pareikšti, ar yra pasirengusi suteikti narystę Ukrainai, šeštadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Manome, kad esame verti būti Europos Sąjungoje. Mums nereikia nieko žadėti; mums reikia konkrečios paramos“, – per spaudos konferenciją su užsienio žurnalistais kalbėjo V.Zelenskis.

Jis teigė pasigendantis konkretumo diskusijose su Bendrija šiuo klausimu.

„Šiandien pas mus vyksta karas – taigi, atsakymus į visus klausimus, kuriuos užduodame pasauliui, norime išgirsti šiandien. Jei NATO sako „ne“, mes tai girdime. Jei ES sako „taip“, reikia visiems konkrečiai taip ir pasakyti, o ne balansuoti tarp diplomatijos lašelių“, – pabrėžė V.Zelenskis.

ES šią savaitę atmetė Kyjivo prašymą dėl paspartinto įstojimo – Europos šalys blokavo atitinkamą sprendimą. Tačiau nuspręsta, kad pabėgėliai iš Ukrainos ir toliau gaus pagalbą ES teritorijoje. Blokas taip pat pažadėjo padėti Ukrainai atsigauti po karo.

Anksčiau V.Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių valstybė jau padarė viską, kad būtų pakviesta į Europos sąjunga.

Per šeštadienį vykusią spaudos konferenciją prezidentas taip pat sakė matąs tam tikrus teigiamus poslinkius derybose su Rusija. V. Zelenskio teigimu, Maskvos derybininkų pozicija buvo konstruktyvesnė, nebebuvo svaidomasi ultimatumais.

„Manau, kad tai iš esmės kitoks požiūris. Taip ir turi būti“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Vis tik jis pareiškė, kad Ukrainą palaikančios Vakarų šalys nėra pakankamai įsitraukusios į derybas.

„Kalbant apie dalykus, susijusius su mūsų valstybės saugumo garantijomis, ukrainiečiams po tokio kruvino karo tiesiog nebebus įmanoma pasitikėti Rusija. Todėl, be Rusijos Federacijos, šias saugumo garantijas turėtų pasiūlyti ir kiti lyderiai“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Rusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucija „Rosatom“ teigia, kad veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti saugų Černobylio atominės elektrinės eksploatavimą, vykdomi koordinuojant veiksmus su Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija – Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Černobylio atominei elektrinė

Bendrovė teigia, kad Rusijos specialistų komanda dirba elektrinėje, kad būtų atkurtas energijos tiekimas į elektrinę.

Bendrovės „Rosatom“ pareigūnai taip pat sakė, kad Černobylio ir Zaporižios elektrines ir toliau kontroliuoja Ukrainos personalas.

Tai seka po penktadienį Ukrainos valstybinės branduolinės bendrovės „Energoatom“ vadovo Petro Kotino išsakytų teiginių, kad į Zaporižios elektrinę atvyko rusų inžinieriai.

Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per pokalbį telefonu su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais kaltino Ukrainos kariuomenę vykdant „akivaizdžius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“. 

Taip agresiją surengęs diktatorius kaltę bandė versti aukai, nors įrodymai liudija, kad už karo nusikaltimus yra atsakinga Maskva.

Vladimiras Putinas

„Visų pirma buvo pateikta daug faktų apie Ukrainos saugumo pajėgų vykdomus šiurkščiausius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, – rašoma Kremliaus pranešime.  

V.Putinas tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė vykdo „neteisminius susidorojimus su nepritariančiaisiais, ima taikius gyventojus įkaitais ir naudojasi jais kaip gyvaisiais skydais, dislokuoja sunkiąją ginkluotę gyvenamuosiuose rajonuose, šalia ligoninių, mokyklų ir vaikų darželių“.  

„Tuo pat metu nacionalistų batalionai sistemingai žlugdo gyventojų gelbėjimo operacijas, baugina evakuotis bandančius taikius gyventojus“, – tvirtino Kremlius. 

Anot jo, V.Putinas paragino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą spausti Kyjivą nutraukti šiuos „nusikalstamus veiksmus“.

Agresiją surengusi Rusija ne kartą švaistėsi nepagrįstais kaltiinmais Ukrainai, kuri tapo jos puolimo auka. Daug įrodymų liudija, kad Rusija vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje, dažnai apšaudo civilinius objektus, įskaitant gyvenamuosius rajonus. 

Anksčiau šeštadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Mariupolyje Rusijos pajėgos apšaudė Sultono Siuleimano Puikiojo ir jo žmonos Roksolanos mečetę, kurioje slėpėsi apie 80 civilių.

Tuo metu Siuleimano mečetės asociacijos prezidentas Ismailas Hacioglu, su kuriuo šeštadienį popiet susisiekė turkų televizija „HaberTurk“, pranešė, kad mečetė nebuvo apgadinta, nors aplinkinė teritorija buvo apšaudoma.

„Rusai bombarduoja rajoną, esantį už 2 km nuo mečetės, o bomba nukrito 700 m atstumu nuo mečetės“, – anksčiau parašė jis socialiniame tinkle „Instagram“.

Pastate yra 30 civilių Turkijos piliečių, „įskaitant vaikus“, informavo I.Hacioglu, bet nenurodė jų skaičiaus.

Iš viso Mariupolyje tebėra 86 Turkijos piliečiai, kuriuos asociacija siekia suburti į vieną vietą, televizijai sakė I.Hacioglu.

„Bandysime tai padaryti penktą kartą“, – kalbėjo jis.

Asociacijos vadovas „Instagram“ paskelbė, kad evakuacijai jau yra pasiruošę du autobusai.

Turkijos užsienio reikalų ministerija, naujienų agentūros AFP paprašyta pateikti komentarų, pareiškė neturinti „jokios informacijos“ apie situaciją.

Kovo 7 dieną Turkijos konsulatas Odesoje, svarbiame Ukrainos pietiniame mieste, per „Twitter“ paragino Mariupolyje esančius Turkijos piliečius „prisiglausti“ mečetėje, „turint tikslą evakuotis į mūsų šalį“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti Ukrainos pietuose esančio Mariupolio, kuriame žmonės jau kelias dienas gyvena be vandens ir elektros, apgultį.

Švietimo ir mokslo ministras Serhijus Škarletas pranešė, kad nuo pirmadienio, kovo 14 d., švietimo procesas bus atnaujintas 14-oje sričių.

Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijai turėtų būti gėda dėl Melitopolio mero Ivano Fiodorovo pagrobimo, skelbia BBC.

Rusijos kariai pagrobė I.Fiodorovą penktadienio popietę. Jo pagrobimas užfiksuotas vaizdo kamerų įraše, kuriuo buvo plačiai dalijamasi socialiniuose tinkluose.

„Melitopolio mero sulaikymas yra nusikaltimas prieš demokratiją, – sako V.Zelenskis. – Jie nužudė vieną merą, o dabar gaudo kitą. Vadinasi, visi merai, nesvarbu, į kokius miestus įžengia Rusijos pajėgos, jei jie nesutinka bendradarbiauti, yra žudomi. Tai paprasčiausias terorizmas.“

„Žmogus paimtas į nelaisvę. Jie nesigėdija to vaizdo įrašo. Jie jį paima, nuveda į rūsį ir kankina, o paskui nužudo“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis sakė, kad Vokietijos ir Prancūzijos vadovai turėtų „susisiekti su Putinu, kad šis išlaisvintų merą“.

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius video kreipimesi apibūdino situaciją Mykolajive po naktinio miesto apšaudymo. Jo teigimu, buvo apšaudomi išskirtinai civiliniai objektai.

„Dabar sprogmenų rasta 182-ose vietose visame mieste. Prašome jų neliesti, jie renkami ir išminuojami“, – sakė meras, kurį cituoja UNIAN.

Jo duomenimis, per apšaudymą buvo apgadinti 176 namai. Taip pat visiškai sugriauta 11 privačių namų. Buvo apgadintas ligoninės pastatas, vienuolika vaikų darželių ir mokyklų.

O.Senkevičius pridūrė, kad per apšaudymą buvo sužeisti aštuoni civiliai, žuvusiųjų nebuvo.

„Viskas bus suremontuota. Šiuo metu atnaujinamas elektros energijos, šilumos tiekimas iš dviejų katilinių ir dujų tiekimas“, – pabrėžė meras.

Penktadienio vakarą-šešadienio naktį Mykolajivas vėl buvo apšaudomas Rusijos okupantų artilerijos ugnimi.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad penktadienį Ukrainos pajėgoms pasidavė apie 500–600 Rusijos karių.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos šiuo metu patikrinti nėra galimybės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo spaudos konferencijoje Kyjive, kur žurnalistams sakė, kad bet kokios derybos su Rusija negali prasidėti, kol Kyjivas ir Maskvos pajėgos nesusitarė dėl ugnies nutraukimo, skelbia CNN.

„Mūsų diplomatai dirba ir jie aptarė kai kuriuos galimos mūsų ir Rusijos darbotvarkės punktus. Noriu, kad tai materializuotųsi. O karo užbaigimo procesas, taikos procesas turėtų prasidėti nuo paliaubų“, – sako V.Zelenskis.

Tačiau Ukrainos vadovas sako esąs atviras diskusijoms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir priduria, kad su Izraelio ministru pirmininku Naftaliu Bennettu aptarė galimybę surengti derybas Jeruzalėje.

Kalbėdamas apie V.Putino komentarus, kad Rusijos ir Ukrainos derybininkai padarė tam tikrą teigiamą pažangą, V Zelenskis sako, kad „džiaugiasi matydamas signalus iš Rusijos“.

„Per pastaruosius 12 metų niekada negirdėjau žodžių apie dialogo galimybę“, – sakė jis.

Ukrainos saugumo tarnyba savo „Telegram“ kanale pranešė, kad sulaikė Rusijos „Wagner“ samdinį.

Anot tarnybos, sulaikytasis teigia dalyvavęs operacijose Sirijoje ir Donbase 2014–2015 metais.

„Mums buvo pasakyta, kad civiliai gyventojai mus pasitiks su šypsena veide ir kad mūsų užduotis – išlaisvinti juos nuo nacių“, – sulaikytojo žodžius skelbia Saugumo tarnyba.

Teigiama, kad samdinys sulaikytas Novoukrajinkos regione, kai rengė maršrutą pagrindinėms okupantų pajėgoms, kurios norėjo vykti į Chersoną per Donecko sąsiaurį.

„Wagner“ yra privačios Rusijos sukarintos pajėgos, kurios ilgą laiką buvo susijusios su separatistais Rytų Ukrainoje. Jos dažnai slapta siunčiamos į regionus, kuriuose Rusija oficialiai neigia turinti savo karius. „Wagner“ pajėgos taip pat dislokuotos Libijoje, Sirijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje bei kitose šalyse.

„Wagner“ grupė kartais yra vadinama privačia Vladimiro Putino armija.

Rusijos vyriausybė neigia bet kokius ryšius su „Wagner“ ar kitais privačiais kariniais rangovais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino Prancūzijos ir Vokietijos lyderius padėti išlaisvinti Melitopolio merą, kurį, Kyjivo teigimu, pagrobė įsiveržusios Rusijos pajėgos.

„Naktį ir šiandien kalbėjomės su savo partneriais apie padėtį, susijusią su mūsų meru. Mūsų reikalavimas aiškus: jis turi būti nedelsiant paleistas... Jau paskambinau [Vokietijos] kancleriui Olafui Scholzui. Kalbėjausi su (Prancūzijos) prezidentu Emmanueliu Macronu... Kalbėsiu su visais reikalingais žmonėmis, kad mūsų žmonės būtų paleisti“, – Ukrainos prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė V.Zelenskis.

„Tikimės, kad pasaulio lyderiai parodys mums, kaip jie gali paveikti padėtį“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentūros ir parlamento teigimu, merą Ivaną Fedorovą penktadienį pagrobė Melitopolį – Ukrainos pietinį miestą, esantį pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Chersono – okupavę Rusijos kariai, nes jis „atsisakė bendradarbiauti su priešu“.

Ukrainos parlamentas pranešė, kad meras buvo suimtas jam miesto krizių centre sprendžiant aprūpinimo klausimus.

Anot V.Zelenskio, šeštadienį Melitopolyje 2 tūkst. ukrainiečių išėjo į gatves protestuoti prieš Kremliaus pradėtą invaziją ir reikalavo paleisti miesto merą.

„Ar girdi, Maskva? Jei 2 tūkst. žmonių Melitopolyje demonstruoja prieš okupaciją, tai kiek jų Maskvoje pasisako prieš karą?“ – klausė prezidentas savo vaizdo įraše.

Iki vasario 24 dieną prasidėjusio Rusijos įsiveržimo Melitopolyje gyveno šiek tiek daugiau nei 150 tūkst. žmonių.

Okupantų kariuomenė faktiškai įteisino plėšikavimą, nurodžiusi savo kariškiams, užpuolusiems Ukrainą, pereiti prie „savarankiško apsirūpinimo“.

Tai buvo paskelbta Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos „Facebook“ puslapyje.

„Okupacinė kariuomenė įteisina plėšikavimą. Dėl nesėkmingo bandymo surengti puikų puolimą okupantai priversti keisti taktiką. Dėl didelių logistikos problemų ir sutrikusių ryšių jie negali tinkamai aprūpinti savo dalinių degalais, maistu, įranga, šaudmenimis ir vykdyti rotacijos“, – teigiama žvalgybos informacijoje.

Chersono srityje okupantai ruošiasi referendumui dėl Liaudies Respublikos įkūrimo, pranešė Chersono regiono tarybos deputatas Serhijus Chlanas.

„Okupantai skambina Chersono regiono tarybos nariams ir klausia, ar esame pasirengę su jais bendradarbiauti. Kategoriškai atsisakiau“, – feisbuko įraše rašo jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ministrų kabinetas pritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizo degalams atsisakymui. Anot jo, tai reikalinga, kad šalyje nepritrūktų kuro.

Kad toks sprendimas įsigaliotų, jį dar turi patvirtinti Ukrainos Aukščiausioji Rada, skelbia UNIAN.

Ukrainos Kyjivo regione vyksta civilių gyventojų evakuacija iš karo veiksmų paveiktų gyvenviečių, „Reuters“ cituoja regiono gubernatorių Oleksijų Kulebą.

Kalbėdamas su vietos žiniasklaida, O.Kuleba sakė, kad evakuacijas planuojama tęsti ir rytoj.

„Mes stengsimės išvežti žmones kiekvieną dieną, kol bus įmanoma laikytis paliaubų“, – sakė jis, praneša „The Guardian“.

Rusijos inžinieriai penktadienį atvyko išmatuoti spinduliuotės lygio Ukrainos atominėje elektrinėje, kurios užėmimas per Maskvos pajėgų invaziją sukėlė tarptautinės bendrijos nerimą, pranešė pareigūnai.

Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje, kovo 4 dieną.

Jėgainės reaktoriai atrodo nepažeisti, bet per šturmą, kurio metu buvo naudojami tankai, komplekse buvo įsiplieskęs gaisras.

Rusijos atominės energetikos milžinės „Rosatom“ pareigūnai nuo penktadienio dirba Zaporižios jėgainėje, sakoma Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Energoatom“ žinutėje platformoje „Telegram“.

Rusijos inžinieriai darbuotojams ukrainiečiams teigė atvykę „įvertinti spinduliuotės lygio“, taip pat „padėti suremontuoti elektrinę“, pažeistą bombarduojant artilerijai, nurodė „Energoatom“.

Atakos metu Maskvos pasiuntinys Jungtinėse Tautose neigė, kad Rusija apšaudė elektrinę.

Ukrainos agentūra nurodė, kad rusų inžinieriai turėjo asmeniškai atvykti į kompleksą, nes ukrainiečiai darbuotojai atsisakė su jais bendradarbiauti.

„Energoatom“ pranešime sakoma, kad vienas iš atvykusių rusų prisistatė kaip naujasis tos teritorijos civilinis ir karinis administratorius, taip pat paskelbė jėgainę „Rusijos teritorija“, kuriai vadovaus „Rosatom“.

1985 metais atidaryta šešis reaktorius turinti Zaporižios jėgainė gali aprūpinti energija 4 mln. namų ūkių ir sudaro apie penktadalį Ukrainos elektros gamybos pajėgumų.

Šeštadienį nevyksta evakuacija iš Ochtyrkos, Sumų srities, nes ten tęsiamas apšaudymas. Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvickis apie tai pranešė savo „Telegram“ žinutėje.

„Šiandien ten nevykdoma jokia evakuacija. Žalieji koridoriai nebuvo patvirtinti. Ochtyrkoje tebesitęsia artilerijos apšaudymas“, – teigė jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitraukė iš Volnovachos esančios Donecko srityje, pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlas Kyrylenko „UArazom“ eteryje.

Pasak P.Kyrylenko, kurį cituoja UNIAN, šiuo metu kovos vyksta Volnovachos apylinkėse, evakuota dauguma gyventojų.

P.Kyrylenko taip pat sakė, kad kovos vyksta palei visą demarkacijos liniją Jungtinių pajėgų operacijos zonoje. Donecko srities pietuose vyksta puolimas iš Zaporižios srities.

Be to, jis teigė, kad puolimas pradėtas iš Iziumo, puolami Toreckas ir Avdijivka.
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujame kreipimesi į tautą teigia, kad Rusijos kariuomenė patyrė didžiausius nuostolius per pastaruosius dešimtmečius – esą 31 Rusijos bataliono taktinė grupė tapo nepajėgi kovoti.

Jis reikalauja nedelsiant paleisti Melitopolio merą, kurį, kaip pranešama, pagrobė Rusijos pajėgos, ir sako, kad aptarė tai su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais.

V.Zelenskis taip pat sako, kad Ukraina bendradarbiauja su Europos Komisija, siekdama paspartinti savo narystę ES.

Rusija šeštadienį perspėjo, kad jos pajėgos gali smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainai, kur tęsiasi vasario pabaigoje pradėta Maskvos pajėgų invazija.

„Perspėjome Jungtines Valstijas, kad organizuotas ginkluotės pumpavimas iš virtinės šalių yra ne vien pavojingas žingsnis – tai žingsnis, darantis šias kolonas teisėtais taikiniais“, – valstybinei televizijai sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Pasak jo, Maskva perspėjo „apie ginklų, tokių kaip nešiojamosios zenitinių raketų sistemos, prieštankinių raketų sistemos ir panašiai, neapgalvoto tiekimo pasekmes“.

S.Riabkovas sakė, kad Vašingtonas Maskvos perspėjimų nelaikė rimtais. Anot jo, „derybų procesai“ tarp Rusijos ir JAV dėl Ukrainos nevyksta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą, teigdamas, kad siekia „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ kaimyninę šalį.

Dėl šios invazijos Maskva sulaukė didžiulės tarptautinių sankcijų bangos.

Šeštadienį Rusijos pajėgų raketa pataikė į penkiaaukštį daugiabutį Charkive. Pirminiais duomenimis, žuvo 73-ejų metų moteris. 

Baltarusija pareiškė, kad prie sienos su Ukraina atsiųs penkias bataliono taktines grupes, kurios pakeis dabar ten esančius dalinius.

Baltarusijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas generolas majoras Viktoras Gulevičius teigia, kad taktinės grupės Baltarusijos pasienyje „dengia pietines mūsų valstybės sienas, siekdamos užkirsti kelią įvairių nacionalistinių ginkluotų grupuočių, neteisėtai gabenančių ginklus ir šaudmenis bei sprogmenis, patekimui į Ukrainą.“

Apie tai savo kanale „Telegram“ pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

Baltarusija tikina, kad tai nėra pasirengimo karui prieš Ukrainą dalis.

„Karių judėjimas niekaip nesusijęs su mokymais, juo labiau su Baltarusijos karių dalyvavimu specialioje karinėje operacijoje Ukrainos teritorijoje“, – sakė V.Gulevičius.

Ukrainos pietiniame Mykolajivo uostamiestyje naktį buvo apšaudomos ligoninės, tarp jų – onkologinių ligų centras ir akių klinika, šeštadienį pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Onkologinių ligų centre, kur pacientams anksčiau buvo atliekama chemoterapija, buvo išdaužti langai ir apgadintos durys.

„Jie šaudė į civilines zonas, neturėdami jokio karinio tikslo“, – pareiškė ligoninės vadovas Dmytro Lahočevas.

„Čia yra ligoninė, našlaičių namai ir oftalmologijos klinika“, – pridūrė jis.

Anot D. Lahočevo, bombardavimo metu gydymo centre nebuvo nei ligonių, nei medicinos specialistų, tačiau akių klinikoje buvo kažkiek pacientų.

„Visi mes naktį praleidome rūsyje; visi drebėjo. Pacientai buvo išsigandę“, – sakė klinikos vadovė Kazimira Rilkova.

Inhulsko mikrorajone nutrūko šilumos tiekimas, o daugelis gyventojų buvo priversti išvykti.

Kyjivo ir Donecko sričių gubernatoriai pareiškė, kad Rusijos atakos tęsiasi ten, kur buvo suplanuota civilių evakuacija, skelbia „Reuters“.

„Humanitariniai kroviniai juda Mariupolio link. Padėtis sudėtinga, vyksta nuolatinis apšaudymas“, – apie situaciją sako Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

Šeštadienį civiliams gyventojams bus atverta mažiausiai 13 evakuacijos koridorių iš įvairių Ukrainos miestų, video įraše feisbuke sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk, kurią cituoja CNN.

„Šiandien iš Zaporižios miesto į Mariupolio miestą Donecko srityje per šias apgyvendintas vietoves išvyksta kolona su humanitariniais kroviniais ir autobusais žmonių evakuacijai ir keliaus per šiuos miestus: Zaporižią, Melitopolį, Vasylivką, Berdianską, Mangušą, Mariupolį, visame maršrute privalomai pašalinant minas“, – vaizdo įraše šeštadienį sakė ji.

„Labai tikiuosi, kad šiandiena bus sėkminga, visi numatyti maršrutai bus atidaryti, o Rusija laikysis prisiimtų paliaubų įsipareigojimų“, – pridūrė I.Vereščuk.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksis Arestovičius pareiškė, kad Baltarusijos kariuomenė nedalyvaus Rusijos ir Ukrainos kare dėl principingos baltarusių pozicijos.

„Baltarusijos vadovybė rašo atsakymus rusams ir savo pačių lyderiams, kad moralė žema, mes negalime [kariauti – red. past.]. Ji nėra žema, tiesiog baltarusiai yra protingi žmonės ir daro racionalų pasirinkimą“, – sakė O.Arestovičius, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

O.Arestovičius pridūrė, kad Baltarusijos kariuomenėje yra 45 tūkst. žmonių, iš kurių, remiantis optimistiškiausiais skaičiavimais, ne daugiau kaip 17 tūkst. yra pasirengę kovai. Iš jų, anot O.Arestovičiaus, kovinių sugebėjimų turi 5-7 tūkstančiai karių.

„103-ioji Vitebsko oro desantininkų brigada yra labiausiai pasirengusi kovai. Ji yra pasienyje su Ukraina, ir niekas, pradedant eiliniu ir baigiant karininku, nenori kare dalyvauti. Baltarusiai nėra bailiai. Jie tiesiog blaiviai mąsto: kodėl dėl pliko Kremliaus nykštuko užgaidos jie turėtų mirti ir galutinai susipykti su kaimynais, kuriuos laiko beveik broliška tauta?“ – pažymėjo O.Arestovičius.

Į pietus nuo Kyjivo esančiam Ukrainos kariniam aerodromui smogė Rusijos raketos, skelbia BBC.

Vasylkivo meras sakė, kad per ataką buvo sunaikintas kilimo ir tūpimo takas ir degalų sandėlis, taip pat įvyko sprogimai amunicijos sandėlyje.

Per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje jau žuvo 79 vaikai ir beveik 100 buvo sužeisti.

Tai buvo paskelbta Ukrainos generalinės prokuratūros „Telegram“ kanalo žinutėje, kurią cituoja UNIAN.

Rusijos pajėgos šeštadienį toliau lėtai veržėsi Kyjivo link ir bombardavo civiles teritorijas kituose Ukrainos miestuose, didėjant nerimui dėl padėties blokuojamame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur, anot pareigūnų, jau žuvo daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių.

Šeštadienį oro pavojaus sirenos gaudė virtinėje miestų, įskaitant sostinę Kyjivą, Odesą, Dniprą ir Charkivą, nurodė ukrainiečių žiniasklaida.

Praėjus dviem savaitėms nuo pasaulį sukrėtusio Maskvos sprendimo įsiveržti į Ukrainą Jungtinės Tautos ir kiti perspėjo, kad Rusija tikriausiai vykdo karo nusikaltimus prieš tokius miestus kaip Mariupolis, kuriuos atakuoja prezidento Vladimiro Putino pajėgos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukraina

Laikantis žiemiškiems orams, gyventojai stengėsi ištrūkti iš Rusijos bombarduojamo uostamiesčio, likusio be vandens ir šildymo, taip pat mažėjant maisto produktų atsargoms. Padėtis Mariupolyje tapo „desperatiška“, perspėjo organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF).

„Šimtai tūkstančių žmonių... faktiškai yra apsiausti, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas iš MSF veiklos Ukrainoje vadovų Stephenas Cornishas. – Apsiaustys yra viduramžių praktika, kuri buvo uždrausta šiuolaikinių karo taisyklių, ir ne veltui.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad mėginama organizuoti evakuaciją iš blokuojamų miestų, bet Rusijos pajėgos šias pastangas trikdo.

„Mariupolis toliau blokuojamas priešo. Rusijos kariai neįleidžia mūsų pagalbos į miestą ir toliau kankina mūsų žmones, mūsų Mariupolio gyventojus“, – vėlai penktadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukraina

„Rytoj mėginsime vėl – dar kartą pasiųsti maisto, vandens ir vaistų mūsų miestui“, – pridūrė jis.

Rusijai plečiant bombardavimą, o deryboms tarp Maskvos ir Kyjivo neduodant jokių pastebimų rezultatų, V.Zelenskis vis emocingiau ragino NATO įsikišti.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį dar kartą atmetė galimybę imtis veiksmų prieš branduolinių ginklų turinčią Rusiją ir perspėjo, kad toks žingsnis vestų prie „Trečiojo pasaulinio karo“.

Tačiau Vašingtonas toliau plėtė sankcijas, žlugdančias Rusijos ekonomiką. Vėliausiu žingsniu buvo panaikintas Rusijos turėtas palankiausios prekybos partnerės statusas ir uždraustas tokių rusiškų prekių kaip degtinė, jūrų gėrybės ir deimantai, importas.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga taip pat įšaldė prabangos prekių eksportą į Rusiją.

„Putinas privalo sumokėti. Jis negali vykdyti karo, keliančio grėsmę patiems tarptautinės taikos ir stabilumo pamatams, o paskui prašyti tarptautinės bendrijos pagalbos“, – Baltuosiuose rūmuose sakė J.Bidenas.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios jau daugiau kaip 2,5 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos, o dar apie 2 mln. yra palikę savo namus ir persikėlę į kitas šalies vietas.

Šeštadienį dar kartą mėginama nugabenti humanitarinę pagalbą į apgultą Mariupolio miestą ir išvežti tūkstančius civilių.

Miestas jau daugiau nei savaitę smarkiai apšaudomas Rusijos pajėgų, penktadienį pranešta, kad žuvo beveik 1 600 žmonių.

Šeštadienį paskelbta, kad atvertas humanitarinis koridorius. Iš Zaporižios į Mariupolį išvyko humanitarinės pagalbos vilkstinė. Į 11 dienų apsuptą miestą keliauja daugiau nei 90 tonų maisto ir vaistų.

Taryba pranešė, kad jau antrą dieną iš eilės prie konvojaus prisijungia stačiatikių bažnyčios kunigai.

Tikimasi, kad nauja Rusijos atakų banga pasieks Kyjivo, Charkivo ir Donbaso regionus, sako Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, kurį cituoja „The Guardian“.

Jis taip pat sako, kad Ukraina nesitiki, jog Baltarusija prisijungs prie Rusijos invazinių pajėgų.

Tuo metu penktadienį buvo paskelbti įspėjimai, kad Baltarusijos kariai gali įžengti į Ukrainą.

Rusijos pajėgos apšaudė mečetę apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur tuo metu slėpėsi 80 civilių, šeštadienį pranešė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija.

„Sultono Siuleimano Puikiojo ir jo žmonos Roksolanos mečetė Mariupolyje buvo apšaudyta Rusijos įsibrovėlių. Ten nuo bombardavimų slepiasi daugiau kaip 80 suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant Turkijos piliečius“, – per „Twitter“ parašė ministerija.

Žinutėje nepatikslinama, kada buvo įvykdytas išpuolis.

Rusijos karių apsuptas Mariupolis bombarduojamas jau daugiau nei savaitę.

Kaip penktadienį pranešė vienas iš organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) vadovų, padėtis šiame strategiškai svarbiame uostamiestyje tapo „beviltiška“: civiliai gyventojai desperatiškai stengiasi pasitraukti, jie liko be vandens ir šildymo, pradeda stigti maisto.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį paskelbė „Twitter“: „Mariupolio apgultis dabar yra didžiausia humanitarinė katastrofa planetoje. Per 12 dienų žuvo 1 582 civiliai gyventojai.“

Tarptautinė bendruomenė pasmerkė trečiadienį suduotą smūgį uostamiesčio ligoninei, per kurį žuvo trys žmonės, įskaitant vieną vaiką.

Tokiomis aplinkybėmis iš naujo bandoma atverti humanitarinį koridorių, kad civiliai gyventojai galėtų evakuotis iš Mariupolio į Zaporižią, esančią maždaug už 200 km į šiaurės rytus, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Ukrainiečiai jau kelias dienas teigia, kad Rusijos kariuomenė taikosi į evakuacijos maršrutą ir neleidžia žmonėms išvykti.

Kaip ir ankstesnėmis dienomis, aplink Kyjivą vėl turėjo būti atidaryti humanitariniai koridoriai.

„Labai tikiuosi, kad ši diena praeis gerai, kad bus atidaryti planuoti maršrutai ir kad Rusija įvykdys savo įsipareigojimus dėl paliaubų laikymosi“, – sakė I.Vereščuk vaizdo įraše, paskelbtame Ukrainos prezidentūros tinklapyje.

Rusijos kariuomenei tęsiant puolimą ir pastangas apgulti Kyjivą, šeštadienį buvo smogta Vasylkivo miestui, esančiam maždaug už 40 km į pietus nuo sostinės.

Aštuonios rusiškos raketos apie 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku pataikė į vietos oro uostą, kuris buvo „visišk

Kirovogrado srityje Rusijos raketos apšaudė Kanatovo oro uostą, praneša valstybinės administracijos pirmininkas Andrejus Raikovičius, kurį cituoja UNIAN.

„Jie vėl paleido raketas į Kanatovo oro uostą. Priešas smogė taip, kad sudrebėjo visas Kropivnicas ir aplinkinės teritorijos“, – skelbė A.Raikovičius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šeštadienio rytą skelbia naujausius duomenis apie Rusijos kariuomenės nuostolius kare.

• Daugiau nei 12 000 karių
• 362 tankai
•  1205 šarvuotos kovos mašinos
•  135 artilerijos sistemos
• 33 priešlėktuvinės sistemos
• 58 lėktuvai
• 83 sraigtasparniai
• 585 transporto priemonės
• 3 laivai

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos šiuo metu patikrinti nėra galimybės.

Po Rusijos kariuomenės surengtų atakų Kyjive liepsnojo banko „Oshchadbank“ patalpos, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kurią cituoja UNIAN.

Incidento metu niekas nenukentėjo.

Gaisras lokalizuotas 8.34 val. vietos laiku.

V.Putino kariai iki šiol Ukrainoje sunaikino 3491 karinės infrastruktūros objektą, šeštadienį skelbia Rusijos gynybos ministerija, kurią cituoja „Reuters“.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos šiuo metu patikrinti nėra galimybės.

Okupuoto Melitopolio miesto gyventojai protestuoja ir reikalauja, kad būtų paleistas miesto meras Ivanas Fiodorovas, kurį pagrobė Rusijos kariai, rašo pravda.ua.

Apie protestą paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

Pasak jo, daugiau nei 2 tūkst. žmonių prie užimto Melitopolio rajono valstybinės administracijos pastato reikalauja paleisti okupantų suimtą merą.

Apšaudomame šiauriniame Černihivo mieste, kuriame trūksta atsargų, padėtis kasdien blogėja, praneša BBC.

Miestas nuolat apšaudomas ir bombarduojamas iš oro. Mieste nutrauktas dujų, šilumos ir net vandens tiekimas.

BBC rašo, kad žmonių sukauptos atsargos netrukus baigsis. Elektra tiekiama tik keliose vietovėse, o didžiojoje miesto dalyje nėra elektros.

BBC skelbia, kad Sumuose atidaryti humanitariniai koridoriai.

Visos žmonių kolonos vyks į Poltavos miestą ir ten turėtų atvykti apie 13-14 val. vietos laiku.

Ukrainos pietinio Melitopolio miesto meras penktadienį buvo pagrobtas Rusijos okupacinių pajėgų, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti ukrainiečių pareigūnai.

„Dešimties okupantų grupė pagrobė Melitopolio merą Ivaną Fedorovą, – sakoma Ukrainos parlamento „Twitter“ žinutėje. – Jis atsisakė bendradarbiauti su priešu.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pranešime sakoma, kad meras buvo pagrobtas, kai dalyvavo pasitarime Melitopolio aprūpinimo klausimų miesto krizių centre.

Vėlai penktadienį paskelbtu vaizdo pranešimu V. Zelenskis patvirtino pagrobimo faktą ir vadino I.Fedorovą „meru, kuris drąsiai gina Ukrainą ir savo bendruomenės narius“.

„Akivaizdu, kad tai yra įsibrovėlių silpnumo ženklas... Jie perėjo prie naujos teroro stadijos, kai stengiasi fiziškai likviduoti teisėtos Ukrainos vietos valdžios atstovus“, – kalbėjo jis.

„Taigi, Melitopolio mero pagrobimas yra nusikaltimas ne vien prieš konkretų asmenį, konkrečią bendruomenę, ne vien prieš Ukrainą. Tai nusikaltimas prieš pačią demokratiją, – pridūrė V.Zelenskis. – Rusijos įsibrovėlių veiksmai bus prilyginti [džihadistų grupuotės] „Islamo valstybės“ teroristų veiksmams.“

Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenko anksčiau per „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kariai, išvedantys iš pastato juodai vilkintį vyrą, ant kurio galvos buvo uždėtas juodas maišas.

Aukščiausioji Rada nurodė, kad prieš kelias dienas taip pat buvo pagrobtas Zaporižios srities, esančios už 120 km šiauriau Melitopolio, tarybos vadovo pavaduotojas, bet po kelių dienų paleistas.

Prieš prasidedant Rusijos invazijai Melitopolis turėjo per 150 tūkst. gyventojų.

Naujausioje Jungtinės Karalystės paskelbtoje gynybos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad kovos į šiaurės vakarus nuo Kyjivo tęsiasi, o didžioji dalis Rusijos sausumos pajėgų šiuo metu yra maždaug už 25 km nuo Ukrainos sostinės centro.

„Didelės rusų kolonos dalys į šiaurę nuo Kyjivo išsisklaidė. Tikėtina, kad taip Rusija bando sumažinti savo pažeidžiamumą prieš Ukrainos kontratakas, kurios atnešė nemažai nuostolių Rusijos pajėgoms“, – akcentuojame pranešime.

Vasilkove prie Kyjivo po oro antskrydžio degė naftos bazė.

Apie naktį apšaudytą naftos bazę „Telegram“ pranešė Kyjivo regiono administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

Ukrainos pareigūnai penktadienį apkaltino Rusijos pajėgas apgadinus onkologinių ligų ligoninę ir kelis gyvenamuosius pastatus pietiniame Mykolajivo mieste. Čia buvo bombarduojama sunkiąja artilerija.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas Maksymas Beznosenka sakė, kad atakos metu gydymo įstaigoje buvo keli šimtai pacientų, bet niekas nežuvo. Per bombardavimą buvo apgadintas ligoninės pastatas ir išdaužyti langai.

Rusijos pajėgos suintensyvino atakas prieš Mykolajivą, esantį už 470 km į pietus nuo Kyjivo, stengdamosi apsupti miestą.

Ukrainos ir Vakarų šalių pareigūnai anksčiau apkaltino Rusiją trečiadienį numetus didelę aviacijos bombą ant gimdymo namų pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Per tą antskrydį žuvo trys žmonės.

CNN skelbia, kad ankstų šeštadienio rytą Dnipro mieste dirbantys žiniasklaidos kanalo žurnalistai girdėjo mažiausiai du sprogimus.

Kaip rašo CNN, žurnalistai matė tai, kas atrodė kaip priešlėktuvinės ugnies likučiai.

Komanda taip pat matė į rytus nuo upės kylančius dūmus. 

Oro pavojaus sirenos pradėjo kaukti šeštadienį 5.25 val. vietos laiku.

Apie sprogimus pranešė ir leidinys „Kyiv Independent“. Leidinio cituojamas miesto meras Borisas Filatovas teigė, kad priešlėktuvinės gynybos sistemos sėkmingai atrėmė puolimą.

Ankstų šeštadienio rytą, 3.50 val., po atakų užsiliepsnojo Kyjivo srityje, Kvitnevės kaime, esantis šaldytų maisto produktų sandėlis.

Gaisro metu aukų išvengta.

„The Guardian“ rašo, kad šeštadienio rytą daugelyje Ukrainos miestų buvo girdimos sirenos, įspėjančios apie artėjančias oro atakas.

Kyjivas, Charkivas, Lvivas – pasak leidinio, tai tik dalis miestų, kuriuose buvo skelbiamas oro atakos pavojus.

Anksčiau buvo skelbta, kad prie Kyjivo girdėti sprogimų garsai.

Kol kas jokios detalesnės informacijos apie atakas ir galimus nuostolius nėra.

Trisdešimt vienas Ukrainos teritorijoje veikiantis priešo batalionas ir taktinės grupės nuo karo veiksmų pradžios neteko kovinio efektyvumo, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pateikiamoje naujausioje informacijoje.

Feisbuke išplatintame pranešime taip pat nurodoma, kad Rusijos kariai patyrė didelių gyvosios jėgos ir technikos nuostolių Polesės, Seversko ir Južno-Buhsko rajonuose. 

„Donecko kryptimi bandydami žengti pirmyn, okupantai sulaukė rimto ukrainiečių gynėjų atsako ir kai kuriose vietovėse buvo sustabdyti, o kitose vietovėse priešas smarkiai sumažino žygio greitį“, – sakome pranešime.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, remiantis kovinių veiksmų rezultatais, dauguma Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių, turėjusių tiesioginį ugnies kontaktą su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniais, yra demoralizuoti, personalo moralinė ir psichologinė būklė ir toliau blogėja, užfiksuoti atskirų grupių pasidavimo atvejai.

„Per pastarąsias tris dienas nedidelės priešo dezertyrų grupės judėjo valstybės sienos link. Priešas susiduria su didele rezervo verbavimo problema“, – akcentuojama pranešime.

Ukrainos žvalgyba sako, kad Rusijos okupantai turi dvi branduolinio šantažo galimybes. Taip sako Gynybos ministerijos žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu agentūrai „Ukrinform“ sakė.

„Turime informacijos apie dvi galimybes. Pirmoji – tai didelio masto radioaktyvių miškų deginimas, radioaktyvus debesis pakils iš karto ir pasklis ta kryptimi, kuria pučia vėjas. Antrasis – artilerijos panaudojimas prieš branduolinę saugyklą. Rezultatas bus toks pat. Abiem atvejais Rusijos vadovybė siekia apkaltinti Ukrainą“, – sakė A.Budanovas.

Penktadienį Ukrainos žvalgyba paskelbė turinti informacijos, kad Rusijos kariuomenė Černobylio atominėje elektrinėje gali sukelti teroristinį išpuolį.

Rusijos karinė jėga smogė Černihivo centre esančiam viešbučiui. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Istorijos instituto tyrėjas Serhijus Šumilo.

„Rusų okupantai susprogdino viešbutį „Ukraina“, kuris buvo viena iš miesto vizitinių kortelių“, – sakė jis savo įraše.

Pasak mokslininko, rusų kariai sąmoningai ir sistemingai naikina senovinį miestą, turintį daugiau nei 1300 metų istoriją.

Šeštadienio rytą buvo susitarta dėl daugiau humanitarinių koridorių, kuriais būtų galima patekti ir išvykti iš Sumų miesto.

Kaip rašo BBC, šiame mieste evakuacijos veiksmai prasidės 7 val. ryto vietos laiku (ir Lietuvos laiku).

Ankstų šeštadienio rytą netoli Kyjivo girdėti sprogimai.

Apie tai praneša „The Guardian“ ir CNN.