Karas Ukrainoje: Chersono srityje rusai rengiasi „referendumui“, sulaikytas „Wagner“ samdinys

Sekmadienio įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Rusijos okupantai negali nugalėti ukrainiečių, nes neturi tam pakankamos jėgos, neturi reikiamos dvasios. Kai Rusija ateina į svetimą žemę, nelieka vietos svajonėms. Apie tai jis sakė šeštadienį vakare paviešintame videokreipimesi.

V.Zelenskis pabrėžė, kad okupantai „laikosi tik prievarta, tik teroru, tik ginklais, kurių pas juos daug“.

„Bet okupantai neturi jokio natūralaus pagrindo normaliam gyvenimui ir tam, kad žmonės galėtų jaustis laimingi ir galėtų svajoti. Jie organiškai nesugeba paversti gyvenimą normaliu. Visur, kur į svetimą žemę atėjo Rusija, nebelieka vietos svajonėms. Tik labai sunki kova dėl išgyvenimo“, – pabrėžė jis.

Savo kreipimesi V.Zelenskis taip pat sakė pasirašęs įsakus, kuriais valstybiniais apdovanojimais už kovinius nuopelnus ir pademonstruotą narsą apdovanoti 106 kariškiai. 17 iš jų – po mirties. Tarp jų – ir pirmoji Ukrainos didvyrio vardu apdovanota moteris. Tai seržantė ir karo medikė Ina Derusova, kuri vasario 24 dieną Ochtyrkoje, Sumų srityje, rizikuodama savo gyvybe išgelbėjo dešimt sužeistų karių. Padėdama sužeistiesiems, pati žuvo nuo rusų artilerijos ugnies.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį apkaltino Rusiją planuojant surengti suklastotą referendumą, kurio tikslas – įkurti promaskvietišką „liaudies respubliką“ Ukrainos pietinėje Chersono srityje.

Rusijos pajėgos 290 tūkst. gyventojų turintį Juodosios jūros uostamiestį Chersoną užėmė kovo 3-iąją po tris dienas trukusios apsiausties. Chersonas tapo pirmuoju dideliu miestu, užimtu per vasario 24-ąją Maskvos pradėtą invaziją.

„Remdamasi 2014 metų scenarijumi rusai dabar desperatiškai mėgina organizuoti butaforinį „referendumą“ dėl „liaudies respublikos“ Chersone“, – per „Twitter“ pranešė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

D.Kuleba lygino šiuos Rusijos veiksmus su 2014 metais Maskvos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija, kai tame rusų pajėgų okupuotame Ukrainos regione taip pat buvo surengtas kontroversiškas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

Jis pridūrė, kad dėl „nulinio gyventojų palaikymo“ toks referendumas bus „visiška fikcija“.

„Rusija turi sulaukti griežtų sankcijų, jeigu jie įgyvendins šiuos planus, – rašo D.Kuleba. – Chersonas yra ir visuomet bus Ukraina.“

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova per platformą „Telegram“ parašė, kad Rusijos okupacinės pajėgs skambino Chersono vietos tarybos deputatams ir prašė jų balsuoti už šį planą.

L.Denisova pabrėžė, kad toks „referendumas“ okupuotoje teritorijoje būtų neteisėtas, kadangi Ukrainos įstatymai numato, jog bet kokie teritoriniai klausimai gali būti sprendžiami tik per visos šalies masto referendumą.

Pasklidus informacijai, kad Rusijos okupantai Chersono srityje ėmė rengtis „referendumui“ dėl vadinamosios Chersono liaudies respublikos įkūrimo, savo žodį tarė srities tarybos deputatai.

Į neeilinį posėdį susirinkę tarybos deputatai priėmė kreipimąsi, kuriame sakoma, kad „Chersonas – tai Ukraina“ ir jokios pseudorespublikos srities teritorijoje nebus, pranešė tarybos deputatas Serhijus Rybalka.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas feisbuke pasidalijo „Forbes“ paskaičiavimais, kad Rusijos kariuomenė per dvi savaites Ukrainoje neteko karinės technikos už 5,1 mlrd. dolerių.

Pasak jo, per pusę mėnesio trunkantį karą Ukrainoje Rusijos kariuomenės ginkluotės potencialas perstumtas į prieš metus buvusį lygį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad į jo šalį įsiveržusios Rusijos pozicija per derybas, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą, yra „fundamentaliai pasikeitusi“.

Per spaudos konferenciją Ukrainos lyderis sakė, kad dabartinis Maskvos tonas labai skiriasi, palyginus su ankstesnėmis  derybomis, per kurias Rusija „svaidėsi ultimatumais“. V.Zelenskis sakė, kad „džiaugiasi gavęs signalą iš Rusijos“, kai šios prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė įžvelgiąs „kai kurių teigiamų poslinkių“ dialoge su Kyjivu.

V.Putinas anksčiau užsiminė, kad derybos „dabar vyksta beveik kasdien“.

Nuo vasario 24 dienos, kai V.Putinas pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę šalį, Rusijos ir Ukrainos derybininkai surengė kelis derybų ratus.

Ketvirtadienį Turkijoje įvyko pirmasis nuo invazijos pradžios Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Per derybas buvo susitarta atverti keletą humanitarinių koridorių gyventojams evakuoti iš kovos veiksmų zonų. Abi pusės kaltino viena kitą trikdant šias pastangas.

Pasak Ukrainos valdžios, Baltarusijos kariuomenė pradėjo skirti Rusijos vadus, siekdama nuslopinti Baltarusijos karių pasipriešinimą dalyvauti kare prieš Ukrainą.

„Atskiruose daliniuose, dislokuotuose Bresto miesto teritorijoje, vyksta riaušės – kariškiai, tarp jų ir karininkai, išreiškia nenorą dalyvauti kare prieš Ukrainą. Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų išvykimo atvejai iš šalies kartu su šeimomis taip pat dažnėja.

Situacijai stabilizuoti iš Rusijos pradėjo atvykti žemesnio ir aukšto rango karininkai, kurie skiriami į pareigas Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose“, – rašoma pranešime.

Ukrainos valdžios teigimu, bendrai psichologinei būklei įtakos turėjo Baltarusijos prezidentu pasiskelbusio Aliaksandro Lukašenkos dekretas dėl rezervinių pajėgų mobilizacijos.

Nepaisant valstybinės propagandos bandymų pabrėžti, kad sprendimas yra „planuotas“, baltarusiai, kuriems taikomas dekretas, svarsto galimybę laikinai palikti šalį, kol baigsis Rusijos karas prieš Ukrainą.

Europos Sąjunga turi nedviprasmiškai pareikšti, ar yra pasirengusi suteikti narystę Ukrainai, šeštadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Manome, kad esame verti būti Europos Sąjungoje. Mums nereikia nieko žadėti; mums reikia konkrečios paramos“, – per spaudos konferenciją su užsienio žurnalistais kalbėjo V.Zelenskis.

Jis teigė pasigendantis konkretumo diskusijose su Bendrija šiuo klausimu.

„Šiandien pas mus vyksta karas – taigi, atsakymus į visus klausimus, kuriuos užduodame pasauliui, norime išgirsti šiandien. Jei NATO sako „ne“, mes tai girdime. Jei ES sako „taip“, reikia visiems konkrečiai taip ir pasakyti, o ne balansuoti tarp diplomatijos lašelių“, – pabrėžė V.Zelenskis.

ES šią savaitę atmetė Kyjivo prašymą dėl paspartinto įstojimo – Europos šalys blokavo atitinkamą sprendimą. Tačiau nuspręsta, kad pabėgėliai iš Ukrainos ir toliau gaus pagalbą ES teritorijoje. Blokas taip pat pažadėjo padėti Ukrainai atsigauti po karo.

Anksčiau V.Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių valstybė jau padarė viską, kad būtų pakviesta į Europos sąjunga.

Per šeštadienį vykusią spaudos konferenciją prezidentas taip pat sakė matąs tam tikrus teigiamus poslinkius derybose su Rusija. V. Zelenskio teigimu, Maskvos derybininkų pozicija buvo konstruktyvesnė, nebebuvo svaidomasi ultimatumais.

„Manau, kad tai iš esmės kitoks požiūris. Taip ir turi būti“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Vis tik jis pareiškė, kad Ukrainą palaikančios Vakarų šalys nėra pakankamai įsitraukusios į derybas.

„Kalbant apie dalykus, susijusius su mūsų valstybės saugumo garantijomis, ukrainiečiams po tokio kruvino karo tiesiog nebebus įmanoma pasitikėti Rusija. Todėl, be Rusijos Federacijos, šias saugumo garantijas turėtų pasiūlyti ir kiti lyderiai“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Rusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucija „Rosatom“ teigia, kad veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti saugų Černobylio atominės elektrinės eksploatavimą, vykdomi koordinuojant veiksmus su Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija – Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Černobylio atominei elektrinė

Bendrovė teigia, kad Rusijos specialistų komanda dirba elektrinėje, kad būtų atkurtas energijos tiekimas į elektrinę.

Bendrovės „Rosatom“ pareigūnai taip pat sakė, kad Černobylio ir Zaporižios elektrines ir toliau kontroliuoja Ukrainos personalas.

Tai seka po penktadienį Ukrainos valstybinės branduolinės bendrovės „Energoatom“ vadovo Petro Kotino išsakytų teiginių, kad į Zaporižios elektrinę atvyko rusų inžinieriai.