SBU Belgorode likvidavo išdaviką iš Charkivo srities

2024 m. kovą Rusijoje vyks prezidento rinkimai – pirmieji nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios. Šis balsavimas labai svarbus Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, rašo „The New York Times“. 

Beveik neabejojama, kad V.Putinas kandidatuos dar vienai prezidento kadencijai. Tikimasi, kad jis apie savo kandidatūrą į prezidentus oficialiai paskelbs gruodžio mėn. 

Tradiciškai mažai kas abejoja artėjančių rinkimų rezultatais – V.Putinas visada laimi, ir visada didele persvara. Jis vadovauja Rusijai, eidamas prezidento arba ministro pirmininko pareigas nuo 1999 m.

„Tačiau artėjantys prezidento rinkimai bus svarbūs. Tai pirmieji rinkimai nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusios visiškos Rusijos invazijos į Ukrainą. Tai buvo svarbiausias V.Putino sprendimas nuo tada, kai jis prieš du dešimtmečius pirmą kartą įžengė į Kremlių kaip savo šalies vadovas“, – rašoma straipsnyje. 

Artėjantys prezidento rinkimai Rusijoje yra tiesiogiai susiję su V.Putino 2024 m. karine strategija. Svarbus aspektas – ar jis įsakys vykdyti naują mobilizaciją, kuri nesulauks didelio palaikymo šalies viduje. Tačiau V.Putinas gali ją pradėti jau po to, kai užsitikrins penktąją Kremliaus vadovo kadenciją. 

Rusijos politikos analitikas Andrejus Percevas, dirbantis leidinyje „Meduza“, pareiškė, kad karas ir mobilizacija tampa vis nepopuliaresni tarp rusų. Jie žmonėms kelia „nerimą“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Europos universiteto Sankt Peterburge politikos mokslų profesorius Grigorijus Golosovas teigia, kad V.Putinas nori įsitikinti, jog niekas negalės suabejoti jo, kaip Rusijos valstybės vadovo, teisėtumu, ypač įvairios šalies valdančiosios klasės grupuotės. Kartu jis pabrėžė, kad ir Rusijos gyventojai, ir politikai supranta, jog Rusijoje jau daugelį metų nėra tikros politinės konkurencijos. Kartu šalyje nėra didelio skirtumo tarp tikro legitimumo ir jo imitacijos.

Tačiau net ir regimas legitimumas padės V.Putinui išgyventi vidinę krizę, jeigu tokia kiltų, sakė G.Golosovas. 

Tai bus pirmieji prezidento rinkimai Rusijoje po to, kai buvo padaryti Rusijos Konstitucijos pakeitimai, kurie faktiškai suteikė V.Putinui teisę penktą kartą kandidatuoti į prezidento postą, „anuliuodami“ ankstesnes kadencijas.

„Tikimasi, kad rinkimuose dalyvaus dar keli kandidatai, įskaitant Komunistų partijos ir nacionalistinės Liberaldemokratų partijos atstovus, kurie praeityje atliko patogių Rusijos prezidento „varžovų“ vaidmenį. Kremlius taip pat gali leisti į lenktynes įsitraukti liberaliam kandidatui. Nors, pasak ekspertų, šis klausimas lieka atviras, nes bet kuris toks kandidatas greičiausiai pasisakys prieš karą Ukrainoje“, – rašoma laikraščio straipsnyje.

A.Percevas pažymi, kad karas daro neigiamą poveikį V.Putino prezidentinei kampanijai. Kremlius supranta, kad nuotaikos keičiasi. Pasak analitiko, nors Rusijos prezidentas tebėra labai suinteresuotas karu, jo administracija pastebimai keičia savo darbotvarkę, pereidama prie žemiškesnių klausimų, pavyzdžiui, šalies infrastruktūros plėtros. 

„Karas tik blogina prezidento rinkimų kampanijos eigą. Jis primena žmonėms apie sunkumus, su kuriais jie susiduria“, – pridūrė A.Percevas.

Pažymima, kad prieš prasidedant rinkimų kampanijai Rusijos vyriausybė Maskvoje surengė didžiulę parodą „Rusija“. Buvo sukurtas 500 metrų ilgio vaizdo tunelis, kuriame rodomi įvairūs šalies pasiekimai V.Putino valdymo laikotarpiu, pavyzdžiui, daugiabučių namų ir greitkelių statyba. Pažymėtina, kad šiame vaizdo tunelyje neminimas Rusijos karas prieš Ukrainą.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) likvidavo į Rusiją pabėgusį išdaviką iš Charkivo srities, tvirtina Ukrainos naujienų agentūros „Unian“ šaltinis.

Šaltinis teisėsaugos institucijose agentūrai pranešė, kad lapkričio 16 d. Rusijos mieste Belgorode sprogo automobilis, kuriuo važiavo Charkivo srities okupacinės administracijos vadovo pavaduotojas Aleksandras Slisarenka.

Jis mirė nuo sprogimo metu patirtų sužalojimų. Pasak „Unian“ pašnekovo, A.Slisarenkos likvidavimas yra SBU darbas.

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr./Aleksandras Slisarenka

A.Slisarenka, kaip pažymi šaltinis, kadaise dirbo Ukrainos vidaus reikalų institucijose. 2014 m. jis buvo aktyvus Charkivo „Antimaidano“ dalyvis, o 2021–2022 m. kovojo už „LNR“, priklausydamas specialiajam daliniui „Rys“.

Nuo 2022 m. vasaros tapo Charkivo srities okupacinės administracijos vadovo pavaduotoju vidaus politikos klausimais. A.Slisarenka, kaip teigiama, taip pat yra susijęs su rusų žiaurumais okupuotoje teritorijoje.

Anksčiau SBU paskelbė A.Slisarenkai įtarimus dėl valstybės išdavimo.

Rusija ketvirtadienį nuteisė ukrainietį kalėti 18 metų už bandymą susprogdinti pastatus Maskvos pajėgų kontroliuojamame Melitopolyje per sąmokslą, kurį, anot rusų, organizavo Kyjivas, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Rusijos Rostovo prie Dono pietinės apygardos karinis teismas pripažino Dmitrijų Golubevą kaltu dėl praėjusių metų rugpjūtį Melitopolyje įvykdyto sprogdinimo ir dar dviejų bandymų surengti panašius išpuolius, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Jam buvo pareikšti kaltinimai tarptautiniu terorizmu. 

Rusijos pajėgos užėmė šį Pietų Ukrainos miestą pirmąją savaitę po to, kai pernai buvo pradėta plataus masto invazija.

Prokurorai teigė, kad D.Golubevas padėjo sprogstamąjį įtaisą prie įėjimo į regioninės kelių policijos būstinės pastatą. Driokstelėjęs sprogimas smarkiai apgadino pastatą.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešė, kad užkirto kelią dar dviem sprogdintojų išpuoliams. Vienas iš jų esą buvo suplanuotas Melitopolyje esančiame vyriausybės pastate, o kitą neva buvo ketinama surengti kelyje, kuriuo važinėja Maskvos paskirti pareigūnai.

Pranešimų apie nukentėjusiuosius per incidentus nebuvo.

Rusija teigė, kad D.Golubevą užverbavo Ukrainos slaptosios tarnybos, kurios jį mokiusios, kaip gaminti ir detonuoti sprogstamuosius užtaisus, ir tiekusios medžiagas.

Pasak Rusijos verslo laikraščio „Kommersant“, teismo proceso metu D.Golubevas prisipažino padėjęs sprogmenis, tačiau atmetė kaltinimus tarptautiniu terorizmu.

„Aš esu ukrainietis, gyniau Ukrainą“, – laikraštis citavo jo žodžius teismui.

Kyjivas kol kas nekomentavo šio Rusijos teismo nuosprendžio.

Per 21 mėnesį trunkantį konfliktą Maskvos kontroliuojamose Ukrainos dalyse buvo pasikėsinta į kelių Rusijos paskirtų pareigūnų gyvybes arba jie buvo nužudyti.

Kyjivas kartais pripažindavo, kad prisidėjo prie įvairių išpuolių, nors Ukrainos pareigūnai taip pat dažnai nurodo, kad už tai atsakingos vietos pasipriešinimo grupės arba kad išpuoliai buvo Rusijos vidaus konflikto rezultatas.

Vienas iš pagrindinių Vladimiro Putino politinių sąjungininkų įsivaikino mergaitę, paimtą iš Ukrainos vaikų namų, rodo BBC laidos „Panorama“ atskleisti dokumentai.

Sergejus Mironovas, 70-metis Rusijos politinės partijos lyderis, įrašytas dvejų metų mergaitės įvaikinimo įraše. Mergaitę 2022 m. paėmė moteris, kurią S.Mironovas dabar yra vedęs. Įrašai rodo, kad mergaitės tapatybė buvo pakeista Rusijoje.

BBC/I.Kastiukevičiaus nuotr./Margarita Prokopenko

S.Mironovas ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad jis įsivaikino mergaitę, prievarta paimtą iš Ukrainos našlaičių prieglaudos.

S.Mironovas BBC tyrimą pavadino „isteriška klastote, kurią išprovokavo Ukrainos specialiosios tarnybos ir jų kuratoriai iš Vakarų“.

Nekomentuodamas konkrečių BBC pranešimo detalių, jis sakė, kad tai buvo informacinė ataka, kuria siekta jį diskredituoti.

Pagrobta iš Chersono vaikų globos namų

Mergaitė, vardu Margarita, buvo vienas iš 48 vaikų, dingusių iš Chersono regioninių vaikų globos namų, kai Rusijos pajėgos perėmė miesto kontrolę.

Jie yra vieni iš maždaug 20 000 vaikų, kuriuos, Ukrainos vyriausybės duomenimis, Rusijos pajėgos paėmė nuo 2022 m. prasidėjusios plataus masto invazijos pradžios.

Anksčiau šiais metais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė prezidento Vladimiro Putino ir jo vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, siekiant visam laikui išvežti juos iš savo šalies.

Rusijos vyriausybė teigia, kad ukrainiečių vaikų nedeportuoja, bet evakuoja juos, kad apsaugotų nuo karo.

BBC/Nuotr. iš asm. albumo/Margarita Prokopenko

BBC bendradarbiavo su ukrainiečių žmogaus teisių tyrėja Viktorija Novikova, kad išsiaiškintų, kas nutiko Margaritai ir kitiems vaikams. V.Novikova parengė naujų įrodymų bylą Ukrainos generalinei prokuratūrai, kuri ją perduos Tarptautiniam baudžiamajam teismui.

Paslaptinga istorija prasidėjo, kai Chersono vaikų ligoninėje, kur 2022 m. rugpjūtį 10 mėnesių mergaitė buvo gydoma nuo bronchito, pasirodė moteris su alyvine suknele.

Kaip toliau tęsėsi istorija, skaitykite ČIA.

BBC nuotr./„Moteris alyviniais drabužiais“ (centre), vėliau identifikuota kaip Inna Varlamova

Ukraina ketvirtadienį pranešė, jog nepajėgia pagaminti pakankamai energijos, kad patenkintų didėjantį poreikį, ir, baimindamasi Rusijos smūgių elektrinėms, kreipiasi pagalbos į kaimynes iš Europos Sąjungos.

Praėjusią žiemą dėl Rusijos smūgių raketomis ir dronais Ukrainos energetikos infrastruktūrai milijonai žmonių liko šaltyje bei tamsoje.

„Energijos vartojimas toliau auga, o energetikos sistemos gamyba yra nepakankama“, – ketvirtadienį per socialinę žiniasklaidą paskelbė „Ukrenergo“.

Įmonė pranešė, kad trečiadienį kreipėsi į operatores Rumunijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje su prašymu suteikti „neatidėliotiną pagalbą“ apsirūpinimui energija.

Ukraina prašo Vakarų šalių sustiprinti jos oro gynybos sistemas, jei Rusija vėl pradėtų sistemingai atakuoti energetikos objektus, kaip tai darė praėjusią žiemą.

„Padėtis išlieka sudėtinga – vyksta kelių šiluminių elektrinių blokų remontas, elektros energijos sistemoje trūksta“, – įspėjo „Ukrenergo“.

Ji taip pat teigė, kad pastaruoju metu dėl krintančios temperatūros išaugo energijos suvartojimas, o tai papildomai apkrauna gamybos įrenginius, kuriuos reikia prižiūrėti ir remontuoti.

Anot „Ukrenergo“, 409 šalies gyvenvietės neturi elektros dėl Rusijos invazijos ir „kitų priežasčių“, o tiekimo sutrikimai – Dnipro, Donecko, Charkivo ir Chersono regionuose.

„Reuters“/„Scanpix“/Avdijivkos gyventoja

Rusijos karas prieš Ukrainą žengė į kritinį laikotarpį, tačiau Vladimiras Putinas vis dar tiki, kad kelio atgal nėra, ir yra pasirengęs tęsti agresiją dar ilgai. Be to, Kremlius turi planų ir kitose šalyse.

Taip teigė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Oleksandras Litvinenka „Interfax-Ukraina“ skiltyje, pranešė naujienų agentūra „RBK-Ukraina“, cituodama pagrindines jo tezes.

Kaip pažymi O.Litvinenka, 21 mėnesį trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą įžengė į kritinį laikotarpį. Todėl šiandien daug kas priklauso nuo subalansuoto priešo ketinimų vertinimo. Todėl savo skiltyje jis visuomenei apibūdino, kaip šis karas suvokiamas Kremliuje.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Valerijus Gerasimovas lankosi kariniame štabe, skirtame puolimui Ukrainoje

„Visiška pergalė“ arba „triuškinantis pralaimėjimas“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad nepavykus per tris dienas įveikti Ukrainos didelio masto kare, Kremlius peržengė tašką, iš kurio nebėra kelio atgal santykiuose su Vakarais. V.Putinas gali tik „triumfališkai laimėti“ arba „triuškinamai pralaimėti“.

Kremliaus vadovas tiki, kad Ukrainą ir kitas „istorines rusų žemes“ jis gali „grąžinti“ ir atkurti imperiją tik perskirstydamas globalų pasaulį. Jo skaičiavimais, toks procesas gali trukti 10-15 metų, lydimas įvairaus masto ir intensyvumo konfliktų. Galima daryti prielaidą, kad visa tai vyks panaudojus branduolinį ginklą, sako Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas.

Kartu karą prieš Ukrainą Kremlius dabar suvokia kaip svarbų, bet ne vienintelį Rusijos frontą, kuomet ji neva kariauja pasaulinį karą su JAV ir visais Vakarais.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Keturios V.Putino užduotys

Atsižvelgdamas į šį požiūrį, Kremlius, pasak Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo, svarsto keturias užduotis, t. y:

• užtikrinti vidaus stabilumą
• sudaryti alternatyvią Vakarams valstybių koaliciją
• pasirengti būsimai agresijai prieš kitas šalis
• eskaluoti konfliktus Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Balkanuose.

„Scanpix“/CC/4.0/mil.ru/Cover-Images.com nuotr./Karinės pratybos „Zapad 2021“

Rengiasi agresijai prieš Baltijos šalis

Pasak O.Litvinenkos, V.Putinas kaip vieną iš užduočių mato pasirengimą būsimai Rusijos agresijai prieš kitas šalis. Pirmenybė teikiama Moldovai ir Baltijos šalims: Lietuvai, Latvijai, Estijai – visai vakarinei buvusios SSRS daliai.

Kremlius jau pradėjo tokį pasirengimą, prisidengdamas „rusakalbių teisių pažeidimu“ (pirmiausia Latvijoje ir Estijoje), sako žvalgybos vadovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karys

V.Putino tikslai Ukrainoje ir pasiryžimas kariauti ilgą karą

Kremlius nori užgrobti kuo didesnę Ukrainos dalį, nes rusams tai yra „gimtųjų rusų žemių grąžinimas“.

Karas įžengė į naikinamojo karo etapą ir vis daugiau įrodymų, kad Kremlius pasirengęs kariauti ilgą karą. Dabar Rusija į 2024-2025 m. kariuomenės komplektavimo planus įtraukia vadinamąjį „specialiosios karinės operacijos“ veiksnį ir mano, kad vis dar turi pakankamai išteklių agresijai vykdyti. Tuo pat metu Maskva įsitikinusi, kad Ukrainos vidaus ištekliai esą „artėja prie visiško išsekimo“.

Po Rusijos diplomatų šnipų išsiuntimo rusai aktyviai infiltruoja savo agentus į Europos šalis, pirmiausia į pietines, kur kuria įmones, nevyriausybines organizacijas ir pan. Yra požymių, kad rengiama ardomoji infrastruktūra karui.

Vienas iš esminių dalykų – vidinė destabilizacija Ukrainoje

Kremlius taip pat nusprendė šiek tiek pakeisti savo strategiją, pagal kurią raktas į pergalę yra vidinė destabilizacija Ukrainoje. Rusai nori susitelkti ties trimis užduotimis:

• spaudimą palei visą fronto liniją, užimant tam tikrus politiškai ir žiniasklaidos požiūriu svarbius taškus, ypač Avdijivką;
• svarbiausios infrastruktūros (elektrinių, naftos perdirbimo gamyklų, transporto mazgų) naikinimas žiemą, siekiant sumažinti gyvenimo kokybę;
• visuomenės vienybės silpninimas kurstant kariškių („tik jie gali atkurti tvarką“) ir opozicinių politinių jėgų („tik jie verti vadovauti Ukrainai“) ambicijas ir provokacijas.

Šiuo klausimu rusams nerūpi, kas ateis į valdžią po dabartinės vadovybės, sako žvalgybos vadovas. Jie mano, kad kas bebūtų, jis ar ji nesugebės suvaldyti situacijos ir Ukraina nugrims į chaosą. Galų gale Kremlius tikisi, kad Vakarai ne tik sustabdys pagalbą, bet ir pateiks Rusijai pasiūlymus dėl skubių derybų ir karo sustabdymo.

Čia reikėtų pridurti, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad Rusija nori jį pašalinti iš posto iki 2023 m. pabaigos, o tam ji yra parengusi destabilizacijos planą, pavadintą „Maidanas-3“.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas žurnale „The Economist“ paskelbė straipsnį, kuriame rašė, kad Ukrainai gresia pozicinis karas, ir aprašė jo sprendimo būdus.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasirengusi kariauti ilgą karą, bet su sąlyga, kad bus kuo mažiau aukų.

Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ ketvirtadienį paskelbė, kad dislokuos 50 pareigūnų Suomijoje, kur prie rytinės sienos su Rusija fiksuojamas migrantų srauto padidėjimas.

Agentūros pareiškime sakoma, jog ji nusiųs 50 sienų apsaugos pareigūnų ir kitų darbuotojų, taip pat įrangos, įskaitant patrulinius automobilius, kad pastiprintų Suomijos sienos kontrolę.

Pastiprinimas į Suomiją turi atvykti jau kitą savaitę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)

Ukrainoje per Rusijos apšaudymus žuvo penki civiliai gyventojai, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Tuo tarpu Rusija pranešė, kad nuo traumų, patirtų per ukrainiečių drono ataką, mirė Rusijos televizijos propagandininkas.

Ukrainos miestai ir miesteliai netoli fronto linijos nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva įsiveržė į šalį, nuolat apšaudomi.

Per išpuolį Čornobajivkoje, esančioje pietinėje Chersono srityje, ketvirtadienį žuvo trys žmonės, sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. 

Socialinėje žiniasklaidoje jis paskelbė sugriauto pastato ir ant grindų telkšančios kraujo balos nuotraukas, kurios, anot jo, yra smūgio pasekmės.

Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad dar penki žmonės buvo sužeisti, o 60 pastatų sugriauta.

Ukrainos kariuomenė teigė, kad bando atstumti rusų pajėgas nuo Dniepro upės, kad apsaugotų Ukrainos miestus nuo kasdienės Rusijos artilerijos ugnies.

Ši upė yra faktinė fronto linija šalies pietuose.

Per pastarąsias 24 valandas rusų vykdomus apšaudymus žuvo dar du žmonės rytinėje Donecko srityje, ketvirtadienį pranešė gubernatorius Ihoris Morozas.

Tuo tarpu Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad nuo traumų, patirtų darbo metu per drono ataką Pietų Ukrainoje, Rusijos okupuotoje Zaporižios srities dalyje, mirė propagandinės televizijos žurnalistas Borisas Maksudovas.

Suintensyvėjęs Rusijos vykdomas civilinės infrastruktūros bombardavimas paskatino Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkes sustiprinti oro gynybos sistemas. Pareigūnai baiminasi, kad Kremliaus pajėgos šią žiemą kartos oro atakas prieš Ukrainos elektros tinklus, siekdamos palaužti šalies valią.

Trečiadienį vykusiame maždaug 50 šalių, remiančių Ukrainos karo veiksmus, susitikime JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad jos skiria ypatingą dėmesį antžeminei oro gynybai, o Vokietija ir Prancūzija vadovauja Europos pastangoms tiekti įrangą.

„Ukrainos dangaus skydas tampa vis galingesnis tiesiog kiekvieną mėnesį“, – platformoje „Telegram“ teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Lenkijos transporto įmonės ketvirtadienį išplėtė savo protestus prieš, jų nuomone, nesąžiningą Ukrainos sunkvežimių vairuotojų konkurenciją ir užblokavo dar vieną pasienio kontrolės punktą.

Šio mėnesio pradžioje pradėta blokada trijuose pagrindiniuose sienos su Ukraina perėjimo punktuose dabar išsiplėtė iki pietų Lenkijoje esančios Medykos perėjos, nes Varšuvos ir Kijevo derybose nepavyksta pasiekti kompromiso.

Medykos perėjoje prie protestuojančių sunkvežimių vairuotojų prisijungė vietos ūkininkai, kurie teigia, kad dėl importo iš Ukrainos krito grūdų kainos.

„Šiandien esame čia, Medykoje, ir pradedame tris dienas truksiantį įspėjamąjį protestą prieš padėtį žemės ūkyje ir transporto sektoriuje“, – sakė vietos ūkininkų protesto lyderis Romanas Kondrowas (Romanas Kondrovas).

Ūkininkai pareikalavo subsidijų ir lengvatinių paskolų savo verslui paremti bei įspėjo, kad blokuos Medykos pasienio punktą po kelias valandas per dieną, o nuo pirmadienio paskelbs visišką blokadą.

„Mes palaikome savo nacionalinį transporto sektorių ir remiame vieni kitus – jie remia mus, mes remiame juos“, – pridūrė R. Kondrowas.

Protestuotojai per pasienio kontrolės punktą praleidžia keleivinį transportą, taip pat humanitarinius ir karinės paskirties krovinius.

Lenkijos ir Ukrainos infrastruktūros ministerijos, dalyvaujant Europos Komisijos atstovams, derėjosi dėl krizės sprendimo, tačiau kol kas susitarti nepavyksta.

Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė, kad maždaug tūkstantis sunkvežimių ketvirtadienį išrikiuota prie Korčovos kontrolės punkto, apie 750 sunkvežimių stovi eilėje Dorohuske ir apytikriai 620 – prie Hrebenės perėjos.

AFP-Scanpix nuotr.

Ukrainos pareigūnai trečiadienį sulaikė deputatą, kuris įtariamas siūlęs kyšį, kad gautų finansavimą universitetui, pranešė prokurorai. 

Ši byla dar kartą išryškino didelę korupcijos problemą šalyje, kovojančioje su Rusijos invazija.

Prokurorai teigė, kad deputatas pasiūlė 10 tūkst. JAV dolerių (9,16 tūkst. eurų) bitkoinais valstybinės rekonstrukcijos agentūros vadovui, kad gautų lėšų universiteto, kuriam jis vadovavo, pastatų remontui.

Prokuratūra socialiniame tinkle pranešė, kad teismas patenkino jos prašymą skirti įtariamajam suėmimą.

Kaltinamojo tapatybė neskelbiama, tačiau žiniasklaidos pranešimuose deputatas įvardijamas kaip Andrijus Odarčenka, prezidento Volodymyro Zelenskio valdančiosios partijos narys.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad A. Odarčenka kaltinimus neigia ir sako esąs politinio persekiojimo auka.

Korupcija yra didelė Ukrainos problema, kurią jai liepta išspręsti, jei ji nori įstoti į Europos Sąjungą, nuo Rusijos invazijos pradžios skyrusią Kyjivui milijardus eurų paramos.

Pastaraisiais mėnesiais buvo atskleista keletas rezonansinių atvejų, taip pat ir kariuomenėje.

Pirmadienį pareigūnai atleido valstybinio kibernetinio saugumo departamento vadovą ir jo pavaduotoją dėl įtarimų, kad perkant programinę įrangą buvo pasisavinta daugiau kaip 1,5 mln. eurų.

123rf.com nuotr./Bitkoinas