Svarbiausios naujienos
- „The Economist“: Ukraina ir Vakarai turi pripažinti, kad jie pralaimi karą.
- „The Insider“: slapti dokumentai atskleidė tikrąją A.Navalno mirties priežastį Rusijos kalėjime.
- Ukrainos karinės žvalgybos vadovas K.Budanovas gali būti atleistas iš pareigų.
- Rusija kitais metais planuoja 30 mlrd. dolerių padidinti išlaidas gynybai, bet tai slepia.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Economist“: Ukraina ir Vakarai turi pripažinti vieną ypač svarbų dalyką
11:11
Įtakingas savaitraštis „The Economist“ analizuoja situaciją trečiaisiais Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metais ir pažymi, kad jei ši šalis ir jos Vakarų sąjungininkai nori laimėti, jie turi išdrįsti pripažinti, kad dabar pralaimi.
Įtikinamai užkirtus kelią tolesnei Rusijos pažangai mūšio lauke, Ukrainai pavyks įrodyti, kad nauji dideli priešo puolimai yra beprasmiški, pastebi leidinys.
Reikia daugiau ambicijų ir pokyčių
„Ukrainai reikia kur kas ambicingesnių dalykų – skubiai keisti kursą“, – teigiama savaitraštyje.
Pasak žurnalistų, blogėjančios Ukrainos padėties rodiklis yra Rusijos puolimas rytuose, ypač Pokrovsko kryptimi. Šis puolimas vyksta lėtai ir kainuoja Rusijai didelius nuostolius, tačiau Ukrainos gynybos linijos gali neišsilaikyti, kol rusų karinės pastangos išseks.
Be to, „The Economist“ pabrėžia, kad Rusija sunaikino dalį Ukrainos energetikos sistemos, o „žmonės pavargo nuo karo“ – didėja atotrūkis tarp ukrainiečių noro pasiekti visišką pergalę ir jų noro ar gebėjimo dėl jos kovoti. Taip pat pažymima, kad karo nuovargis jaučiamas ir užsienyje.
„Nepriklausomai nuo to, ar Donaldas Trumpas lapkritį laimės rinkimus, ar ne, vienintelė viltis išlaikyti JAV ir Europos paramą bei suvienyti ukrainiečius yra naujas požiūris, kuris prasideda nuo to, kad lyderiai sąžiningai pasakys, ką reiškia pergalė“, – rašo „The Economist“.
Žurnalistai pažymi, kad ir kaip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis norėtų išstumti Rusiją iš visos teritorijos, įskaitant Krymą, jis neturi pakankamai kariuomenės ar ginklų, kad tai padarytų. Nei Ukrainos prezidentas, nei Vakarai neturėtų pripažinti Rusijos pretenzijų į okupuotas teritorijas, jie turėtų toliau siekti susivienijimo.
„Mainais už tai, kad V.Zelenskis sutiktų su šia niūria tiesa, Vakarų lyderiai turi paversti jo pagrindinį karo tikslą realiai įgyvendinamu, suteikdami Ukrainai reikalingus karinius pajėgumus ir saugumo garantijas“, – teigiama leidinyje.
Žurnalistų teigimu, jei Ukraina sugebės įtikinamai atimti iš Rusijos galimybę toliau žengti į priekį mūšio lauke, tai parodys naujų didelių priešo puolimų beprasmiškumą.
Nepriklausomai nuo to, ar taikos susitarimas bus pasirašytas, tai, pasak „The Economist“, yra vienintelis būdas nutraukti kovas ir užtikrinti saugumą, kuriuo bus grindžiama Ukrainos gerovė ir demokratija.
Tam reikės tiekti Ukrainai daug ginklų, tolimojo nuotolio raketų, galinčių smogti kariniams taikiniams giliai už Rusijos linijos, oro gynybos sistemų ir savo ginklų gamybos.
„Klaidinga manyti, kad, palikus Ukrainą savieigai, bus pasiekta taika“
Antrasis būdas padaryti Ukrainos gynybą realesnę – dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui pasakyti, kad Ukraina turėtų būti pakviesta į NATO jau dabar. J.Bidenas galėjo aiškiai pasakyti, kad 5 straipsnio garantijos nebus taikomos Rusijos laikinai okupuotai Ukrainos teritorijai, ir teigti, kad taikos metu Ukrainai nebūtinai reikės dislokuoti NATO karius iš užsienio.
Narystė NATO yra rizikinga, tačiau Ukrainos atstūmimas susilpnintų visus Amerikos aljansus, o tai, kaip pabrėžia „The Economist“, yra viena iš priežasčių, kodėl Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja remia Rusiją.
„V.Putinas aiškiai parodo, kad tikruoju savo priešu laiko Vakarus. Klaidinga manyti, kad, palikus Ukrainą savieigai, bus pasiekta taika“, – tvirtina žurnalistai.
Pabrėžiama, kad Vakarai pernelyg ilgai dangstėsi teigdami, kad jei Ukraina išsikels tikslus, tai leistų nuspręsti, kokiais ginklais ją aprūpinti. Tačiau V.Zelenskis negali suformuluoti pergalės nežinodamas Vakarų paramos lygio.
„The Economist“ mano, kad tvirtas narystės NATO pažadas padės V.Zelenskiui rasti naują pergalės apibrėžimą, įtikinamas karo tikslas atgrasys Rusiją, o NATO gaus naudos iš atgaivintos Ukrainos karinės pramonės. Apibendrindami žurnalistai pabrėžia, kad naujo pergalės plano sukūrimas iš V.Zelenskio ir Vakarų lyderių reikalauja daug. Priešingu atveju tai gali lemti Ukrainos pralaimėjimą, „o tai būtų daug blogiau“.
Rugsėjo 27 d. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad administracija šiuo metu svarsto pergalės planą, kurį per susitikimą su prezidentu Joe Bidenu Baltuosiuose rūmuose pristatė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tą pačią dieną V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengiasi susitikimui Vokietijoje pagal Ramšteino formatą, kuriame kartu su partneriais aptars pergalės plano punktų turinį.
„The Economist“: Ukraina ir Vakarai turi pripažinti vieną ypač svarbų dalyką
11:11
Įtakingas savaitraštis „The Economist“ analizuoja situaciją trečiaisiais Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metais ir pažymi, kad jei ši šalis ir jos Vakarų sąjungininkai nori laimėti, jie turi išdrįsti pripažinti, kad dabar pralaimi.
Įtikinamai užkirtus kelią tolesnei Rusijos pažangai mūšio lauke, Ukrainai pavyks įrodyti, kad nauji dideli priešo puolimai yra beprasmiški, pastebi leidinys.
Reikia daugiau ambicijų ir pokyčių
„Ukrainai reikia kur kas ambicingesnių dalykų – skubiai keisti kursą“, – teigiama savaitraštyje.
Pasak žurnalistų, blogėjančios Ukrainos padėties rodiklis yra Rusijos puolimas rytuose, ypač Pokrovsko kryptimi. Šis puolimas vyksta lėtai ir kainuoja Rusijai didelius nuostolius, tačiau Ukrainos gynybos linijos gali neišsilaikyti, kol rusų karinės pastangos išseks.
Be to, „The Economist“ pabrėžia, kad Rusija sunaikino dalį Ukrainos energetikos sistemos, o „žmonės pavargo nuo karo“ – didėja atotrūkis tarp ukrainiečių noro pasiekti visišką pergalę ir jų noro ar gebėjimo dėl jos kovoti. Taip pat pažymima, kad karo nuovargis jaučiamas ir užsienyje.
„Nepriklausomai nuo to, ar Donaldas Trumpas lapkritį laimės rinkimus, ar ne, vienintelė viltis išlaikyti JAV ir Europos paramą bei suvienyti ukrainiečius yra naujas požiūris, kuris prasideda nuo to, kad lyderiai sąžiningai pasakys, ką reiškia pergalė“, – rašo „The Economist“.
Žurnalistai pažymi, kad ir kaip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis norėtų išstumti Rusiją iš visos teritorijos, įskaitant Krymą, jis neturi pakankamai kariuomenės ar ginklų, kad tai padarytų. Nei Ukrainos prezidentas, nei Vakarai neturėtų pripažinti Rusijos pretenzijų į okupuotas teritorijas, jie turėtų toliau siekti susivienijimo.
„Mainais už tai, kad V.Zelenskis sutiktų su šia niūria tiesa, Vakarų lyderiai turi paversti jo pagrindinį karo tikslą realiai įgyvendinamu, suteikdami Ukrainai reikalingus karinius pajėgumus ir saugumo garantijas“, – teigiama leidinyje.
Žurnalistų teigimu, jei Ukraina sugebės įtikinamai atimti iš Rusijos galimybę toliau žengti į priekį mūšio lauke, tai parodys naujų didelių priešo puolimų beprasmiškumą.
Nepriklausomai nuo to, ar taikos susitarimas bus pasirašytas, tai, pasak „The Economist“, yra vienintelis būdas nutraukti kovas ir užtikrinti saugumą, kuriuo bus grindžiama Ukrainos gerovė ir demokratija.
Tam reikės tiekti Ukrainai daug ginklų, tolimojo nuotolio raketų, galinčių smogti kariniams taikiniams giliai už Rusijos linijos, oro gynybos sistemų ir savo ginklų gamybos.
„Klaidinga manyti, kad, palikus Ukrainą savieigai, bus pasiekta taika“
Antrasis būdas padaryti Ukrainos gynybą realesnę – dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui pasakyti, kad Ukraina turėtų būti pakviesta į NATO jau dabar. J.Bidenas galėjo aiškiai pasakyti, kad 5 straipsnio garantijos nebus taikomos Rusijos laikinai okupuotai Ukrainos teritorijai, ir teigti, kad taikos metu Ukrainai nebūtinai reikės dislokuoti NATO karius iš užsienio.
Narystė NATO yra rizikinga, tačiau Ukrainos atstūmimas susilpnintų visus Amerikos aljansus, o tai, kaip pabrėžia „The Economist“, yra viena iš priežasčių, kodėl Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja remia Rusiją.
„V.Putinas aiškiai parodo, kad tikruoju savo priešu laiko Vakarus. Klaidinga manyti, kad, palikus Ukrainą savieigai, bus pasiekta taika“, – tvirtina žurnalistai.
Pabrėžiama, kad Vakarai pernelyg ilgai dangstėsi teigdami, kad jei Ukraina išsikels tikslus, tai leistų nuspręsti, kokiais ginklais ją aprūpinti. Tačiau V.Zelenskis negali suformuluoti pergalės nežinodamas Vakarų paramos lygio.
„The Economist“ mano, kad tvirtas narystės NATO pažadas padės V.Zelenskiui rasti naują pergalės apibrėžimą, įtikinamas karo tikslas atgrasys Rusiją, o NATO gaus naudos iš atgaivintos Ukrainos karinės pramonės. Apibendrindami žurnalistai pabrėžia, kad naujo pergalės plano sukūrimas iš V.Zelenskio ir Vakarų lyderių reikalauja daug. Priešingu atveju tai gali lemti Ukrainos pralaimėjimą, „o tai būtų daug blogiau“.
Rugsėjo 27 d. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad administracija šiuo metu svarsto pergalės planą, kurį per susitikimą su prezidentu Joe Bidenu Baltuosiuose rūmuose pristatė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tą pačią dieną V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengiasi susitikimui Vokietijoje pagal Ramšteino formatą, kuriame kartu su partneriais aptars pergalės plano punktų turinį.
Karas Ukrainoje – vienintelis dalykas, kuris palaiko Rusijos ekonomiką
10:39
Invazija į Ukrainą yra vienintelis dalykas, neleidžiantis Rusijai nugrimzti į recesiją. Tokią nuomonę išsakė „Business Insider“ apklausti ekonomistai.
Kaip paaiškino Bostono universiteto Questromo verslo mokyklos ekonomistas ir rinkų profesorius Jay Zagorsky, šiuo metu didžiulis Rusijos karinis biudžetas palaiko jos smunkančią ekonomiką. Tačiau tai yra laikinas būdas didėjančioms Rusijos ekonominėms problemoms, tarp kurių yra didėjanti infliacija, užsitęsusios valiutos ir biudžeto problemos, spręsti.
„Rusijos ekonomiką dabar palaiko didelės vyriausybės išlaidos, todėl nė viename ekonomikos sektoriuje, iš kurio Rusijos vyriausybė perka prekes, nebus jokio sulėtėjimo“, – sakė J.Zagorsky, atkreipdamas dėmesį į Kremliaus vykdomus karinių uniformų, batų, amunicijos ir maisto pirkimus vykdant karinius veiksmus prieš Ukrainą. „Taigi, jei nebūtų karo, o taip, manau, kad iš karto prasidėtų recesija.“
Pasak ekonomisto, Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriaus Jurijaus Gorodničenkos, kol karas tęsiasi, Rusijos ekonomikos nuosmukio laikas lieka neaiškus. Kitais metais Rusija savo gynybos biudžetui skirs rekordinę 13,2 trilijono rublių sumą, kuri turėtų padėti paskatinti šalies ekonomiką. Tačiau tokios milžiniškos išlaidos negali tęstis amžinai, sako J.Gorodničenka.
„Valstybės pinigais jie gali išlaikyti ekonomiką virš vandens, tačiau tam tikru momentu vyriausybė pritrūks pinigų ir turės sustoti, prasidės nuosmukis“, – pridūrė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas K.Budanovas gali būti atleistas iš pareigų
10:27
Ukrainos karinės žvalgybos GUR vadovas Kyrylo Budanovas artimiausiu metu gali palikti savo postą, tikėtina, kad jo įpėdinis jau parinktas. Apie tai Ukrainos portalas „New Voice“ (NV) sužinojo iš informuoto šaltinio saugumo tarnybose.
Komentuodamas informaciją apie K.Budanovo atleidimą iš darbo, pašnekovas sakė: „Tokia galimybė egzistuoja“.
Kartu jis paneigė kai kurių „Telegram“ kanalų informaciją apie dabartinio GUR vadovo siuntimą ambasadoriumi į užsienio šalį.
Šaltinio teigimu, GUR vadovu gali tapti 55 metų Olehas Ivaščenka, kuris šiuo metu eina Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pareigas.
Oficialaus gynybos ministerijos GUR komentaro kol kas nepavyko gauti.
Pastarąsias kelias savaites diskutuojama apie galimą K.Budanovo atleidmą iš pareigų. Kaip interviu NV užsiminė parlamento narys Serhijus Rachmaninas, tai susiję su tuo, kad GUR vadovas nepalaiko gerų santykių su prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku.
V.Putinas nepraranda optimizmo dėl pergalės: Maskva pasieks visus savo tikslus
09:39
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Maskva pasieks visus tikslus, kuriuos užsibrėžė trečius metus vykstančiame plataus masto kare Ukrainoje.
„Tiesa yra mūsų pusėje. Visi užsibrėžti tikslai bus pasiekti“, – sakė V.Putinas vaizdo pranešime, paskelbtame minint antrąsias Rusijos įvykdytos keturių Ukrainos regionų aneksijos metines.
2022 metų rugsėjo mėnesį Kremlius paskelbė apie keturių Ukrainos regionų – Zaporožios, Donecko, Luhansko ir Chersono – aneksiją. Tačiau Rusija neturi visiškos šių regionų karinės kontrolės. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.
Ukrainiečiams bus iš dalies atskleistas „pergalės planas“
09:37
Ukrainos „pergalės planas“, kurį prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pristatė Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui ir viceprezidentei, demokratų kandidatei į prezidentus Kamalai Harris, bus atskleistas ukrainiečiams, tačiau tik iš dalies.
Prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo, kad V.Zelenskis pažadėjo po plano pristatymo JAV prezidentui ir partneriams jį pristatyti ukrainiečiams.
„Bet galiu pasakyti, kad yra dalių, kurios yra labai jautrios, tad jos liks neatskleistos“, – sakė A.Jermakas.
Jis pažymėjo, kad viską, kas tampa vieša, girdi ne tik Ukraina, bet ir priešas.
„Kai kurios šio plano detalės yra įslaptintos. Bet, žinote, svarbu matyti šio plano įgyvendinimą priešo teritorijoje ir matyti rezultatus, mūsų kariuomenės, mūsų ginkluotųjų pajėgų pergales.“
Pasak kanceliarijos vadovo, ukrainiečiai supras, kodėl kai kurias pergalės plano dalis reikia laikyti paslaptyje.
Praėjusią savaitę V.Zelenskis vizito Jungtinėse Valstijose metu „pergalės planą“ pristatė kandidatams į JAV prezidentus, dabartiniam prezidentui J.Bidenui, Atstovų Rūmų ir Senato nariams, taip pat kitų šalių vadovams, dalyvauvusiems Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.
Ukrainos prezidentas Amerikos lyderiams paaiškino kiekvieną pergalės plano punktą. Dabar tikimasi, kad bus dirbama, „kad būtų išpildytas kiekvienas mūsų žingsnis, kiekvienas priimtas sprendimas“. „Pergalės plano“ grafikas sudarytas taip, kad Ukrainos sąjungininkai galėtų greitai priimti sprendimus spalio-gruodžio mėn.
Spalio 12 d. J.Bidenas Vokietijoje surengs Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą vadovų lygiu Ramšteino formatu. Tikimasi, kad susitikimo metu bus aptartas Ukrainos „pergalės planas“.
Ukrainos oro pajėgos numušė 67 rusų dronus
09:12
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 67 rusų dronus ir vieną aviacinę raketą.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusai atakavo Ukrainą trimis įvairių tipų raketomis ir 73 „Shahed“ tipo dronais.
Buvo numušti 67 dronai ir viena raketa Ch-59/69.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Vinycios, Kirovohrado, Žytomyro, Poltavos, Černihivo, Sumų, Charkivo, Dnipropetrovsko ir Mykolajivo srityse.
Nurodoma, kad vienas dronas nuskrido Baltarusijos link, o dar trys nukrito nepasiekę taikinių.
„The Insider“: slapti dokumentai atskleidė tikrąją A.Navalno mirties priežastį Rusijos kalėjime
09:02
Nepriklausomos naujienų svetainės „The Insider“ redakcija gavo prieigą prie šimtų oficialių dokumentų, susijusių su Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirtimi „Poliarinio vilko“ kolonijoje. Sprendžiant iš jų, valdžios institucijos sąmoningai pašalino visus paminėjimus apie simptomus, kurie neatitiko oficialios jo mirties versijos. Kaip patvirtina gydytojai, šie simptomai aiškiai rodo, kad A.Navalnas buvo nunuodytas.
Be kita ko, žurnalistai taip pat turi dvi sprendimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą dėl jo mirties versijas, pasirašytas teisingumo majoro Aleksandro Varapajevo.
Pirmojoje versijoje A.Navalno simptomai apibūdinami taip: „2024 m. vasario 16 d., būdamas EPKT pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 nuteistasis A.A.Navalnas pajuto staigų sveikatos pablogėjimą, apie kurį pranešė įstaigos budinčiam pareigūnui, šis jį išvedė iš pasivaikščiojimo kiemelio į EPKT sekcijos Nr. 4 patalpas.
Paskui nuteistasis atsigulė ant grindų, po to pradėjo skųstis aštriu skausmu pilve, pradėjo refleksiškai vemti skrandžio turiniu, atsirado traukuliai, jis prarado sąmonę, apie ką nedelsiant buvo pranešta pataisos įstaigos medicinos darbuotojams.“
Pažymėtina, kad vėlesnėje tos pačios rezoliucijos versijoje (kuri tapo galutine) nebeliko žodžių apie pilvo skausmus, vėmimą ir traukulius.
Tačiau „The Insider“ turi kitą dokumentą – „konfiskuotų daiktų“ aprašą, kuriame taip pat yra „vėmimą išduodančių daiktų“, ir jie buvo atiduoti tyrimui, nors nei apie tyrimą, nei apie vėmimą oficialiai nebuvo pranešta.
„The Insider“ pastebėjo, kad šie dokumentai patvirtina Julijos Navalnajos žodžius, kuri anksčiau teigė, kad „paskutinėmis minutėmis prieš mirtį jis skundėsi ūmiu skrandžio skausmu“.
Teigiama, kad oficiali A.Navalno mirties priežastis yra aritmija, išsivysčiusi dėl „kombinuotos ligos“ ir sukėlusi širdies sustojimą – jos sukėlėjas esą buvo kritinis kraujospūdžio padidėjimas.
Pasak reanimacijos specialisto Aleksandro Polupano, kuris gydė A.Navalną Omsko ligoninėje po to, kai jis 2020 m. buvo apnuodytas „Novičiok“, dokumentuose nurodyti simptomai neatitinka oficialios versijos.
„Oficiali mirties priežastis – širdies ritmo sutrikimas – nepaaiškintų simptomų, kuriuos matome ataskaitoje: aštrių pilvo skausmų, vėmimo ir traukulių. Mažai tikėtina, kad tokius simptomus galima paaiškinti kuo nors kitu nei apsinuodijimu. Trumpas laiko tarpas tarp pilvo skausmo ir traukulių leidžia manyti, kad tai galėjo būti, pavyzdžiui, fosforo organinė medžiaga (šiai medžiagų klasei priklauso ir „Novičiok“), tačiau tik tuo atveju, jei ji buvo vartojama vidiniu būdu.“
Kiti „The Insider“ apklausti įvairių specialybių gydytojai taip pat pritarė A.Polupano išvadoms.
Anksčiau gydytojas buvo pažymėjęs, kad aritmija (nurodyta kaip oficiali mirties priežastis) gali pasireikšti arba esant įgimtai ligai, arba patologijai, kurią bandyta nuslėpti. Tuo tarpu opozicionieriaus žmona buvo pabrėžusi, kad „Aleksejus per savo gyvenimą neturėjo jokios širdies ligos“.
Toksiškos medžiagos panaudojimą patvirtina ir kiti faktai: valdžios institucijos ilgai neišleido kūno ir neleido atlikti alternatyvaus biomedžiagų tyrimo.
„Tačiau apsinuodijimo faktas užfiksuota stik dabar“, – pabrėžė „The Insider“ žurnalistai.
A.Navalnas mirė vasario 16 d. pataisos kolonijoje Nr. 3 Charpo gyvenvietėje, Jamalo-Neneco autonominėje srityje. Tvirtinta, kad politikui pasivaikščiojimo metu pasidarė bloga, po to jis prarado sąmonę. Atvykę medikai bandė jį gaivinti, bet nepavyko.
Po to A.Navalno kūnas buvo nugabentas į Salechardą. Pranešta, kad reikės atlikti cheminę ekspertizę, kuri truks 14 dienų. Tuo pat metu artimiesiems ir advokatams buvo neleista prisiartinti prie kūno.
Šie veiksmai visuomenėje sukėlė nepasitenkinimo bangą, po kurios vasario 24 d. opozicionieriaus kūnas pagaliau buvo perduotas jo motinai.
Iš Kremliaus gniaužtų ištrauktas kritikas – atvirai apie V.Putino Rusiją: rusų baimė virs pasipriešinimu
08:39
Kremlius lyderis Vladimiras Putinas reiškia Rusijos ateities nebuvimą – tai pamažu supranta vis daugiau Rusijos piliečių, teigia Rusijos opozicijos politikas Andrejus Pivovarovas. Sankt Peterburgo opozicijos veikėjas A.Pivovarovas yra vienas iš šešiolikos žmonių, kuriuos Rusija išlaisvino iš kalėjimo ir iškeitė Vakaruose įkalintus į šnipus, žudikus ir Kremliui dirbusius žmones.
Rusijos opozicijos politikas daug metų dalyvavo organizuojant protesto akcijas Sankt Peterburge. Jis buvo suimtas 2021 m. gegužę ir nuteistas už vadovavimą „nepageidaujamai“ organizacijai. Ši „nepageidaujama“ organizacija buvo judėjimas „Atvira Rusija“, kurį įkūrė tremtyje gyvenantis Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis.
Likus mėnesiui iki A.Pivovarovo paleidimo, opozicionieriaus pavardė atsidūrė tarp žmonių, kuriems diktatorius V.Putinas staiga suteikė malonę.
Rugpjūčio pradžioje Turkijos sostinėje Ankaroje Vakarų šalys ir Rusija apsikeitė 26 kaliniais.
Ankaros oro uoste buvo apsikeista kaliniais iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Slovėnijos, Norvegijos, Baltarusijos ir Rusijos. Po apsikeitimo dešimt žmonių išvyko į Rusiją, 13 – į Vokietiją, o trys – į JAV.
Tarp Rusijos paleistų kalinių buvo keli žinomi opozicijos veikėjai.
A.Pivovarovas davė išskirtinį interviu leidiniui „Postimees“, kuriame pasidalijo, ką teko išgyventi Rusijos kalėjime, kalbėjo apie Kremliaus pradėtą invaziją į Ukrainą ir darbą siekiant pakeisti režimą Rusijoje.
– Kalbamės darbo dienos vakarą. Ką veiktumėte dabar, jei vis dar būtumėte įkalintas?
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:13
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 653 060 karių, rugsėjo 30 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 250 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 8 874 tankų, 17 503 šarvuotų kovos mašinų, 25 548 automobilių ir degalų cisternų, 18 822 artilerijos sistemų, 1 204 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 963 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 369 lėktuvų, 328 sraigtasparnių, 16 224 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Rusija puola Mykolajivo regioną: gaisras kilo ypatingos svarbos infrastruktūros objekte
08:08
Dėl Rusijos bepiločio lėktuvo atakos Mykolajivo srities Baštanskio rajone kilo gaisras ypatingos svarbos infrastruktūros objekte; įvykio vietoje dirba atitinkamos tarnybos, pranešė srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas „Telegram“.
„Rugsėjo 30 d. naktį dėl priešo išpuolio kilo gaisras srities ypatingos svarbos infrastruktūros objekte. Likviduojant padarinius buvo pasitelktos visos būtinos tarnybos“, – sakė jis.
Informacija apie nukentėjusiuosius vis dar tikslinama.
V.Kimas pridūrė, kad oro gynybos pajėgos virš regiono numušė tris „Shahed“ dronus.
Rusija kitais metais planuoja 30 mlrd. dolerių padidinti išlaidas gynybai, bet tai slepia
07:02
Rusijos vyriausybė 2025 m. planuoja toliau didinti išlaidas gynybai, nors Kremliaus pareigūnai, atrodo, pabrėžia planuojamas socialines išlaidas, vengdami diskutuoti apie išlaidų gynybai didinimą, rašo Karinių tyrimų institutas (ISW).
Rugsėjo 29 d. Rusijos ministrų kabinetas patvirtino 2025-2027 m. federalinio biudžeto projektą ir iki spalio 1 d. pateiks jį Valstybės Dūmai. Biudžeto projekte teigiama, kad Rusijos federalinės pajamos 2025 m., palyginti su 2024 m., turėtų padidėti beveik 12 proc., o pajamų iš naftos ir dujų dalis federaliniame biudžete padidės iki 73 proc.
Anksčiau naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad susipažino su trejų metų biudžeto projektu, iš kurio matyti, jog Rusijos vyriausybė 2025 m. gynybai planuoja išleisti 13,2 trilijono rublių (apie 140 mlrd. JAV dolerių), t. y. daugiau nei 2024 m. planuojama išleisti 10,4 trilijono rublių (apie 110 mlrd. JAV dolerių).
Agentūra „Bloomberg“ teigė, kad 2025 m. Rusija šalies gynybai ir vidaus saugumui išleis daugiau nei švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei politikai ir federalinei ekonomikai kartu sudėjus.
Pranešama, kad Kremlius padidins išlaidas įslaptintiems dalykams nuo 11,1 trilijono rublių (apie 117 mlrd. JAV dolerių) 2024 m. iki 12,9 trilijono rublių (apie 136 mlrd. JAV dolerių) 2025 m.
Rugsėjo 24 d. Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad vyriausybė planuoja įvykdyti „visus socialinius įsipareigojimus piliečiams“, ir atkreipė dėmesį į planuojamą medicinos, pensijų ir nacionalinių projektų finansavimą.
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pripažino, kad „dideli ištekliai“ skiriami Rusijos „specialiajai karinei operacijai“, tačiau pabrėžė, kad 40 trilijonų rublių (apie 424 mlrd. JAV dolerių) per šešerius metus bus skirta 19 nacionalinių projektų – tai yra dvigubai daugiau nei 2019-2024 m. laikotarpiui skirtos lėšos. A.Siluanovas taip pat pabrėžė, kad 180 mlrd. rublių (apie 1,9 mlrd. JAV dolerių) Rusija planuoja išleisti komunalinių paslaugų modernizavimui ir lengvatinių nekilnojamojo turto paskolų programoms.
Analitikai taip pat atkreipė dėmesį, kad Kremliaus pareigūnai greičiausiai nerimauja dėl Rusijos gyventojų nuovargio nuo karo ir stengiasi išlaikyti visuomenės paramą karui, pabrėždami, kad Kremlius daug dėmesio skiria socialiniams projektams.
Norvegija svarsto galimybę statyti tvorą palei Rusijos sieną
06:47
Norvegija svarsto galimybę statyti tvoras palei šalies sieną su Rusija, nes vis dar nerimaujama dėl migrantų kirtimų, interviu Norvegijos žiniasklaidai NRK sakė Norvegijos teisingumo ministrė Emilie Mehl.
E.Mehl tvirtino, kad šalis svarsto „keletą priemonių“, kaip padidinti saugumą prie beveik 200 km ilgio šiaurinės sienos su Rusija, įskaitant tvorų statybą.
„Pasienio tvora yra labai naudinga ne tik todėl, kad ji gali veikti kaip atgrasymo priemonė, bet ir todėl, kad joje yra jutikliai ir technologijos, leidžiančios nustatyti, ar žmonės juda arti sienos“, – aiškino E.Mehl NRK interviu, paskelbtame rugsėjo 28 d. vėlai vakare.
Kol kas nepateikta jokios informacijos apie galimą planą ir neaišku, ar būtų aptverta visa 200 km ilgio siena.
Tai svarstoma po to, kai kaimyninė Suomija pastatė pasienio tvorą po to, kai ji apkaltino Rusiją, kad ši, skatindama migrantus iš tokių šalių kaip Sirija ir Somalis kirsti sieną.
Praėjusių metų pabaigoje Suomija uždarė savo sausumos sienas su Rusija po to, kai daugiau kaip 1 300 prieglobsčio prašytojų kirto sieną iš Rusijos.
Nurodydama susirūpinimą dėl nepakankamo saugumo Norvegijos ir Rusijos pasienyje, E.Mehl paminėjo 2015 m. pavyzdį, kai maždaug 5 000 prieglobsčio prašytojų atvyko prie Sturskugo sienos Norvegijos šiaurės rytuose – vienintelio teisėto sausumos sienos kirtimo punkto tarp šių dviejų šalių.
Duomenų, kiek rusų migrantų kirto sieną nuo plataus masto invazijos pradžios, iš karto nebuvo pateikta.
2023 m. lapkritį Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store'as sakė, kad šalis gali pasekti Suomijos pavyzdžiu ir „prireikus“ uždaryti sausumos sienos perėją su Rusija – nors to dar nepadarė.
Pranešimai apie Maskvos organizuojamą migrantų krizę atkartoja strategiją, kurią Baltarusija naudoja prieš savo NATO kaimynes. Nuo 2021 m. Minskas palengvina migrantų iš trečiųjų šalių srautus į Baltijos šalis ir Lenkiją.
Kyjive pranešama apie orų pavojų, veikia priešlėktuvinė gynyba
06:21
Rugsėjo 30-osios naktį Kyjive ir regione veikė priešlėktuvinė gynyba.
„Oro pavojaus signalas tęsiasi! Sostinėje veikia priešlėktuvinė gynyba. Likite slėptuvėse, kol baigsis oro pavojaus signalas!“, - pranešė Kyjivo MBA „Telegram“.
KOVA taip pat pranešė, kad prieš priešo bepiločius orlaivius regione veikia priešlėktuvinė gynyba.
4:43 Kyjivo meras Vitalijus Kličko pranešė, kad Obolone veikia priešlėktuvinės gynybos pajėgos.
Pasak jo, virš sostinės ir netoli jos yra keli priešo bepiločiai orlaiviai.
