Svarbiausios naujienos
- D.Trumpas pasisakė dėl karo Ukrainoje ir užsiminė apie Lietuvą.
- Netikėtai išsiskyrė nuomonės dėl branduolinio ginklo: kiek dronų reikia, kad V.Putinas paspaustų mygtuką.
- Kontratakuodami Kurske rusų tankai įstrigo savo pačių spąstuose.
- Partizanai nufilmavo: Kursko srityje sprogo geležinkelis.
- „Bloomberg“ paaiškino, kodėl paliaubos gali būti žalingos, ir kaip Ukrainai laimėti.
- „The Economist“: Ukraina ir Vakarai turi pripažinti, kad jie pralaimi karą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpas pasisakė dėl karo Ukrainoje ir užsiminė apie Lietuvą
18:28
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas, kuris anksčiau pažadėjo paremti Ukrainą, jei laimės rinkimus, davė interviu, kuriame dar kartą priminė, kad jis yra vienintelis pastarųjų metų JAV lyderis, kuriam valdant Rusija neva nepuolė „kaimynų“, įskaitant Ukrainą, ir kalbėjo apie savo santykius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Per pokalbį su amerikiečių rašytoju ir žurnalistu Marcu Thiessenu laikraščiui „The Washington Post“ D.Trumpas sakė, esą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas niekada nebūtų ėmęsis plataus masto karo prieš Ukrainą jam valdant:
„V.Putinas niekada nebūtų ėjęs į Ukrainą. Mes apie tai kalbėjomės, ir tai buvo jam labai svarbu, bet jis niekada nebūtų įžengęs, jei aš būčiau [vadovavęs].“
D.Trumpas tvirtino, kad V.Putinas apie invaziją pradėjo galvoti po JAV karių išvedimo iš Afganistano 2021 m.
„Problema ta, kad dabar situacija visiškai kitokia, nes [Putinas] prarado daug žmonių, bet padarė didelę pažangą. Jis perėmė didžiąją dalį šios šalies [Ukrainos]“, – sakė kandidatas į prezidentus.
„Na, tos, kurios yra arti, jos turės bėdų, jei kas nors atsitiks“
D.Trumpas pabrėžė, kad, jo nuomone, pagrindinė problema tebėra ta, kad „Europa, kaip ir NATO, nemoka savo sąžiningos dalies“. Jis mano, kad Europos Sąjungos šalys turėtų investuoti į gynybą tiek pat, kiek ir JAV, nes, pasak jo, ES ekonomika yra „panašaus dydžio“ kaip JAV.
Paklaustas, o kaip yra dėl NATO sąjungininkių, tokių kaip Lenkija ir Lietuva, kurios suteikė Ukrainai daugiau pagalbos nei Jungtinės Valstijos, skaičiuojant procentais nuo BVP? „Na, tos, kurios yra arti, – sakė D.Trumpas, – jos turės bėdų, jei kas nors atsitiks“.
„Lenkijos padėtis yra kitokia nei kai kurių kitų. Kai kurios kitos yra... daug toliau. ... Jos turėtų mokėti vienodai su mumis“, – akcentavo D.Trumpas.
15min primena, kad Lietuva skiria ypatingą demesį ir didina gynybos pajėgumus, kad bendrai su kitomis NATO narėmis atremtų Rusijos agresiją.
D.Trumpas – apie V.Zelenskį: jis man patinka
Daugelis prieš Ukrainą nusiteikusių dešiniųjų mano, kad D.Trumpas pritaria jų priešiškumui Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Tačiau respublikonų kandidatas į JAV prezidentus žurnalistuitvirtino, kad V.Zelenskis jam patinka. „Su V.Zelenskiu palaikiau gerus santykius, – sakė D.Trumpas. – Jis man patinka. Nes per apkaltos apgaulę... jis galėjo pasakyti, kad nežinojo, jog [pokalbis] buvo įrašinėjamas. ... Bet užuot norėjęs pasirodyti ir sakęs: „Taip, aš jaučiau grėsmę“, jis pasakė: „Jis nepadarė visiškai nieko blogo“.
Per spaudos konferenciją „Trump Tower“ prieš susitikimą su V.Zelenskiu D.Trumpas jį gyrė, vadindamas jį „plieno gabalu“ apkaltos proceso metu, ir sakė, kad jo dėka „apkaltos apgaulė tada baigėsi“.
Po susitikimo politikas pastebėjo: „Aš daug ko išmokau. Abu norime, kad jis [karas] baigtųsi, abu norime sąžiningo susitarimo, ir jis bus sąžiningas“. Anksčiau D.Trumpas yra teigęs, kad jei V.Putinas nesutiks su taikos susitarimu, tai reiškia, kad Ukrainai teks teikti daug didesnę pagalbą nei iki šiol.
Lemtingame susitikime – D.Trumpo akibrokštas: aš taip pat palaikau labai gerus santykius su prezidentu V.Putinu
15min primena, kad praėjusį penktadienį Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis surengė susitikimą, nors respublikonų kandidatas į Baltuosius rūmus neseniai išsakė aštrios kritikos Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
„Gėda, bet tai karas, kurio neturėjo būti, ir mes jį išspręsime, – „Trump Tower“ sakė respublikonas. – Tai sudėtinga dėlionė (...) Žuvo per daug žmonių. Per daug gražių miestų.“
JAV žiniasklaida anksčiau buvo pranešusi, kad susitikimas „Trump Tower“ Niujorke nė neįvyks, mat D.Trumpą įžeidė Ukrainos prezidento komentarai žurnalui „The New Yorker“, kai jis sakė, kad respublikonas „nelabai žino, kaip sustabdyti karą“.
Visgi vėliau pranešta, kad D.Trumpas priims V.Zelenskį.
„Manau, mes visi sutinkame, kad karas Ukrainoje turi būti sustabdytas, o Putinas negali laimėti“, – sakė V.Zelenskis, atvykęs į susitikimą.
„Tai, kad šiandien esame kartu, yra labai geras ženklas“, – pareiškė kartu su juo į konferencijų salę atvykęs D.Trumpas, išreiškęs viltį dėl „gero susitikimo“.
Buvęs JAV prezidentas sakė, kad gerokai anksčiau, nei sausio 20-oji, kai pergalės atveju jis grįžtų į Baltuosius rūmus, „mes galime pasiekti kažką, kas būtų naudinga abiem pusėms“.
K.Volkeris: ir J.Bidenas, ir D.Trumpas leis Ukrainai smogti į Rusijos gilumą
00:39
JAV prezidento Joe Bideno administracija gali sušvelninti apribojimus Ukrainos smūgiams Rusijos teritorijoje dar iki rinkimų arba po jų. Tokią nuomonę išsakė buvęs JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris.
„Darau prielaidą, kad dar prieš rinkimus arba netrukus po jų J.Bideno administracija pradės naikinti šiuos apribojimus, galbūt be garsių pareiškimų, bet pradės. Visai įmanoma, kad sprendimai bus priimami konkrečiomis progomis, palaipsniui“, – sakė jis interviu „Deutsche Welle“.
Tuo pat metu K.Volkeris neatmeta, kad Donaldas Trumpas – jei laimės rinkimus – gali žengti dar toliau.
„Jeigu Trumpas laimės, neatmestina, kad jis žengs dar toliau. Jis pasakys ukrainiečiams: „Štai jums nauja lendlizo sutartis. Jūs galite skolintis tiek pinigų, kiek jums reikia, jei tik panaudosite juos amerikietiškiems ginklams pirkti. Kariaukite! Su viena sąlyga – kai Putinas bus pasirengęs baigti karą, jūs taip pat jį baigsite“. Tokiu būdu jis darys spaudimą Putinui. Jis sakys: „Mes duosime ukrainiečiams tiek ginklų, kiek jiems reikės, užtikrinsime, kad Ukraina įstotų į NATO. Nutraukite karą!“, – aiškino buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainoje.
Jo nuomone, bet kuri JAV administracija ateinančiais metais laikysis nuostatos, kad Ukraina turėtų suartėti su NATO.
„Būtų gerai, kad bet kuri nauja administracija laikytų tai neatsiejama karo užbaigimo plano dalimi. Kol kas nei demokratai, nei respublikonai, mano nuomone, nėra tam visiškai pasirengę. Tačiau jie pamažu artėja prie šios pozicijos. Manau, anksčiau ar vėliau jie prieis prie išvados, kad pirmiausia reikia užbaigti karą, o tada, siekiant įtvirtinti taiką, priimti Ukrainą į NATO. Tada bus sukurta tvari taika ir sąlygos veiksmingai atgrasyti Rusiją“, – teigė K.Volkeris.
Jau kelis mėnesius Ukraina bando gauti leidimą smūgiams giliai į Rusijos teritoriją. Tačiau jo vis dar negauna.
„DeepState“: rusai iš vakarų ir pietų įžengė į Vuhledarą
23:33
Rusų okupacinės pajėgos iš vakarų ir pietų įžengė į Vuhledarą Volnovachos rajone, Donecko srityje.
Apie tai savo „Telegram“ kanale praneša projekto „DeepState“ analitikai. Jie publikuoja okupantų darytas nuotraukas iš Ukrainos miesto.
Vienoje iš jų – Rusijos vėliavos vakarinėje Vuhledaro dalyje.
„Jie skelbia ne tik centrinės miesto dalies, kurioje gynybos pajėgos toliau priešinasi, apšaudymą, bet ir savo pėstininkų judėjimą mieste ir tarp daugiaaukščių pastatų“, – pridūrė ekspertai.
Naujausioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje teigiama, kad Ukrainos kovotojai atrėmė šešis Rusijos puolimus prie Vuhledaro, Bohojavlenkos ir Zolota Nyvos.
Lenkijos ministras įvardijo šalį, galinčią sustabdyti Rusiją
22:50
Rusija negalėtų kariauti prieš Ukrainą be Pekino paramos, todėl Kinija gali ir turi ją sustabdyti. Tai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė pokalbyje su „The Washington Post“ žurnaliste. „Putinas negalėtų vykdyti šio karo be komponentų ir medžiagų iš Kinijos. Todėl Kinija galėtų sustabdyti šį karą. Ir ji turėtų tai padaryti“, – pridūrė jis.
Lenkijos ministro teigimu, V.Putinas sustos tik tada, kai supras, kad negali laimėti „priimtina“ kaina. R.Sikorskis taip pat mano, kad branduoliniai grasinimai tėra būdas įbauginti viešąją nuomonę Vakaruose: „Putinas yra diktatorius. Jį sulaikys mūsų galia, o ne jo paties doktrinos. Niekas neplanuoja jokios agresijos prieš Rusiją. Būtent Rusija yra agresorė. Būtent Rusija įsiveržė į Ukrainą. Putinas jaučiasi saugus, mesdamas visas savo pajėgas į karą prieš Ukrainą, nes žino, kad NATO yra grynai gynybinis aljansas.“
R.Sikorskis patikino, kad Varšuva remia Ukrainos narystę NATO ir nori, kad ši šalis laimėtų karą. Jis taip pat pasisakė už Ukrainos oro gynybos stiprinimą, į Lenkijos teritoriją skrendančių Rusijos raketų ir dronų numušimą ir draudimo smogti tolimojo nuotolio ginklais į Rusijos teritorijoje esančius aerodromus panaikinimą.
Ministras pripažino, kad Lenkija nerimauja dėl Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų rezultatų, tačiau šalis nori palaikyti su jomis „geriausius santykius“, nepriklausomai nuo to, kas laimės. Paklaustas apie „nuovargį Vakaruose“, jis atsakė: „Nuo ko mes pavargome? Tai ukrainiečiai yra pavargę. Turime laikytis kurso, nes jei Putinas pralaimės, bus atkurta tarptautinė teisė ir Rusija reformuosis.“
„The Atlantic“: karas Ukrainoje gali būti pralaimėtas ne todėl, kad rusai laimi
22:35
Amerikos strategija Ukrainoje ir problemos dėl paramos Kyjivui gali virsti karo pralaimėjimu. Apie tai rašo Vietnamo karo veteranas ir rašytojas Karlas Marlantesas ir rašytojas bei veteranas Elliotas Ackermanas žurnalo „The Atlantic“ straipsnyje.
Neseniai vykusios kelionės į Ukrainą metu kartu su JAV respublikonų ir demokratų įstatymų leidėjais jie aplankė rusų sunaikintų civilinių objektų griuvėsius ir lankėsi fronto linijoje, kur susitiko su kareiviais, papasakojusiais apie žiaurią rusų taktiką. Tačiau labiausiai nerimą kėlė JAV strategija Ukrainoje, pagal kurią ukrainiečiams teikiama pakankamai karinės pagalbos, kad jie nepralaimėtų karo, bet nepakankamai, kad jį laimėtų. Ši strategija pamažu alina Ukrainą ir jos žmones, teigia K.Marlantesas ir E.Ackermanas.
„Abu esame jūrų pėstininkų veteranai. Turime bendrą 60 metų kovinę patirtį, įskaitant Vietnamą, Iraką ir Afganistaną. Karo baisumai mums nėra svetimi. Tačiau abu jautėme gilų nerimą, kai baigėme savo kelionę“, – pažymėjo autoriai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis daug laiko praleido maldaudamas sąjungininkų ginklų ir leidimo juos panaudoti visu pajėgumu. Tačiau dabar jo administracija tik maldauja ginklų, kurie jau buvo pažadėti. Dabar šie vėlavimai yra JAV gynybos departamento protokolų, kurie daro įtaką JAV atsargų mažinimo tempui, rezultatas. Kiekviena žinyba privalo laikyti tam tikrą kiekį ginklų ir šaudmenų rezerve karo atvejui, ir jiems neleidžiama sumažinti šių kiekių.
Autoriai pažymi, kad amerikiečiai ginklus rezerve laiko būtent tokios krizės, kokia vyksta Ukrainoje, atvejui. Jų teigimu, JAV „privalo suteikti galimybę naudotis šiais ginklais tiems, kurie juos panaudotų mūsų bendrai gynybai“. Jie pažymi, kad karas Ukrainoje gali būti pralaimėtas. Ne todėl, kad rusai laimi, o todėl, kad Ukrainos sąjungininkai neleis jai laimėti.
„Jei skatinsime ukrainiečius kovoti, bet nesuteiksime jiems įrankių, reikalingų pergalei, istorija neabejotinai padarys išvadą, kad ne tik rusai vykdė nusikaltimus prieš Ukrainą“, – daro išvadą K.Marlantesas ir E.Ackermanas.
Ukrainoje sulaikyti du asmenys, įtariami padegimu „priešo įsakymu“
20:46
Ukrainos vakariniame Ivano Frankivsko mieste pirmadienį sulaikyti du asmenys, kaltinami tuo, kad Rusija jiems sumokėjo už transporto priemonės padegimą, o Kyjivas įtaria, kad tai platesnio masto sabotažo operacija.
Policija paskelbė tamsiai žalios spalvos mikroautobuso, kurio priekis apgadintas, nuotraukas, taip pat neryškius vaizdus, kuriuose matyti saugumo tarnybos SBU sulaikoma moteris.
Policija nurodė, kad dėl padegimo buvo sulaikyti 24 metų moteris ir jos 40 metų kaimynas, kurie, kaip įtariama, veikė vykdydami „priešo specialiosios tarnybos nurodymus“.
„Moteris internete ieškojo lengvo darbo ne visai darbo dienai. Netrukus su ja susisiekė priešo specialiosios tarnybos atstovas ir pasiūlė pinigų už tai, kad ji padegtų remontuojamas karines transporto priemones“, – sakoma Ivano Frankivsko policijos pareiškime.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
NATO šalis parėmė „Kinijos planą“ Ukrainai: J.Stoltenbergas padarė pareiškimą
20:28
NATO šalys turėtų visapusiškai remti Ukrainos planą dėl jos ateities, pareiškė kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, komentuodamas Turkijos sprendimą paremti naują Kinijos iniciatyvą.
„Turėtume palaikyti Ukrainos iniciatyvą“, – sakė jis interviu „Politico“, likus dienai iki pasitraukimo iš NATO vadovo pareigų.
J.Stoltenbergas sakė, kad būtent Ukrainos taikos iniciatyva gali užtikrinti procesą, galintį atvesti prie tvarios taikos: „Ir, žinoma, galiausiai būtent ukrainiečiai turi nuspręsti, kokios sąlygos jiems priimtinos. Juk jie yra plataus masto invazijos aukos.“
Prie Kinijos taikos plano prisijungė 17 šalių grupė, o Turkija yra vienintelė NATO narė šioje grupėje, sakoma straipsnyje. Pasak Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi, jų iniciatyva yra „ne apie konflikto pusių pasirinkimą, ne apie blokų konfrontaciją ir ne apie esamų platformų pakeitimą“.
Rusija sustiprino Krymo tilto saugumą: štai kaip
19:02
Siekdama sustiprinti strategiškai svarbaus Krymo tilto saugumą, Rusija Tuzlos saloje Kerčės sąsiauryje ant metalinių bokštų įrengė dvi pažangias priešlėktuvinės gynybos sistemas „Pancyr-SM“.
Kaip skelbia defence-blog.com, sistemos „Pancyr-SM“ – eksportui skirtas variantas su šarvuota kabina ant „KamAZ-53958“ važiuoklės – nudažytos dykumos kamufliažu ir anksčiau buvo demonstruojamos kaip unikalus prototipas per Rusijos pergalės paradą Tuloje ir forumą „Armija“.
Krymo tiltas, dar vadinamas Kerčės sąsiaurio tiltu, yra pagrindinė infrastruktūros jungtis tarp žemyninės Rusijos ir aneksuoto Krymo pusiasalio.
Sistema „Pancyr-SM“, šioje konfigūracijoje vadinama „Pancyr-S1M“, pasižymi keliais patobulinimais, palyginti su standartiniais analogais. Dėl patobulintų taktinių ir techninių specifikacijų šis modelis gali atakuoti oro taikinius didesniu atstumu ir didesniame aukštyje, užtikrindamas svarbų gynybos nuo orlaivių, sraigtasparnių, sparnuotųjų raketų ir taktinių balistinių raketų sluoksnį.
Sistema taip pat pritaikyta masinėms atakoms iš oro ir gali naudoti dviejų tipų raketas – „57E6M-E“ ir „57E6-E“, kurios yra neatsiejama „Pancyr-S1“ sistemų dalis.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Trumpas pasisakė dėl karo Ukrainoje ir užsiminė apie Lietuvą
18:28
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas, kuris anksčiau pažadėjo paremti Ukrainą, jei laimės rinkimus, davė interviu, kuriame dar kartą priminė, kad jis yra vienintelis pastarųjų metų JAV lyderis, kuriam valdant Rusija neva nepuolė „kaimynų“, įskaitant Ukrainą, ir kalbėjo apie savo santykius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Per pokalbį su amerikiečių rašytoju ir žurnalistu Marcu Thiessenu laikraščiui „The Washington Post“ D.Trumpas sakė, esą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas niekada nebūtų ėmęsis plataus masto karo prieš Ukrainą jam valdant:
„V.Putinas niekada nebūtų ėjęs į Ukrainą. Mes apie tai kalbėjomės, ir tai buvo jam labai svarbu, bet jis niekada nebūtų įžengęs, jei aš būčiau [vadovavęs].“
D.Trumpas tvirtino, kad V.Putinas apie invaziją pradėjo galvoti po JAV karių išvedimo iš Afganistano 2021 m.
„Problema ta, kad dabar situacija visiškai kitokia, nes [Putinas] prarado daug žmonių, bet padarė didelę pažangą. Jis perėmė didžiąją dalį šios šalies [Ukrainos]“, – sakė kandidatas į prezidentus.
„Na, tos, kurios yra arti, jos turės bėdų, jei kas nors atsitiks“
D.Trumpas pabrėžė, kad, jo nuomone, pagrindinė problema tebėra ta, kad „Europa, kaip ir NATO, nemoka savo sąžiningos dalies“. Jis mano, kad Europos Sąjungos šalys turėtų investuoti į gynybą tiek pat, kiek ir JAV, nes, pasak jo, ES ekonomika yra „panašaus dydžio“ kaip JAV.
Paklaustas, o kaip yra dėl NATO sąjungininkių, tokių kaip Lenkija ir Lietuva, kurios suteikė Ukrainai daugiau pagalbos nei Jungtinės Valstijos, skaičiuojant procentais nuo BVP? „Na, tos, kurios yra arti, – sakė D.Trumpas, – jos turės bėdų, jei kas nors atsitiks“.
„Lenkijos padėtis yra kitokia nei kai kurių kitų. Kai kurios kitos yra... daug toliau. ... Jos turėtų mokėti vienodai su mumis“, – akcentavo D.Trumpas.
15min primena, kad Lietuva skiria ypatingą demesį ir didina gynybos pajėgumus, kad bendrai su kitomis NATO narėmis atremtų Rusijos agresiją.
D.Trumpas – apie V.Zelenskį: jis man patinka
Daugelis prieš Ukrainą nusiteikusių dešiniųjų mano, kad D.Trumpas pritaria jų priešiškumui Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Tačiau respublikonų kandidatas į JAV prezidentus žurnalistuitvirtino, kad V.Zelenskis jam patinka. „Su V.Zelenskiu palaikiau gerus santykius, – sakė D.Trumpas. – Jis man patinka. Nes per apkaltos apgaulę... jis galėjo pasakyti, kad nežinojo, jog [pokalbis] buvo įrašinėjamas. ... Bet užuot norėjęs pasirodyti ir sakęs: „Taip, aš jaučiau grėsmę“, jis pasakė: „Jis nepadarė visiškai nieko blogo“.
Per spaudos konferenciją „Trump Tower“ prieš susitikimą su V.Zelenskiu D.Trumpas jį gyrė, vadindamas jį „plieno gabalu“ apkaltos proceso metu, ir sakė, kad jo dėka „apkaltos apgaulė tada baigėsi“.
Po susitikimo politikas pastebėjo: „Aš daug ko išmokau. Abu norime, kad jis [karas] baigtųsi, abu norime sąžiningo susitarimo, ir jis bus sąžiningas“. Anksčiau D.Trumpas yra teigęs, kad jei V.Putinas nesutiks su taikos susitarimu, tai reiškia, kad Ukrainai teks teikti daug didesnę pagalbą nei iki šiol.
Lemtingame susitikime – D.Trumpo akibrokštas: aš taip pat palaikau labai gerus santykius su prezidentu V.Putinu
15min primena, kad praėjusį penktadienį Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis surengė susitikimą, nors respublikonų kandidatas į Baltuosius rūmus neseniai išsakė aštrios kritikos Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
„Gėda, bet tai karas, kurio neturėjo būti, ir mes jį išspręsime, – „Trump Tower“ sakė respublikonas. – Tai sudėtinga dėlionė (...) Žuvo per daug žmonių. Per daug gražių miestų.“
JAV žiniasklaida anksčiau buvo pranešusi, kad susitikimas „Trump Tower“ Niujorke nė neįvyks, mat D.Trumpą įžeidė Ukrainos prezidento komentarai žurnalui „The New Yorker“, kai jis sakė, kad respublikonas „nelabai žino, kaip sustabdyti karą“.
Visgi vėliau pranešta, kad D.Trumpas priims V.Zelenskį.
„Manau, mes visi sutinkame, kad karas Ukrainoje turi būti sustabdytas, o Putinas negali laimėti“, – sakė V.Zelenskis, atvykęs į susitikimą.
„Tai, kad šiandien esame kartu, yra labai geras ženklas“, – pareiškė kartu su juo į konferencijų salę atvykęs D.Trumpas, išreiškęs viltį dėl „gero susitikimo“.
Buvęs JAV prezidentas sakė, kad gerokai anksčiau, nei sausio 20-oji, kai pergalės atveju jis grįžtų į Baltuosius rūmus, „mes galime pasiekti kažką, kas būtų naudinga abiem pusėms“.
Nori būti „taiką“ nešantis balandis: V.Orbanas rengia susitikimą, į kurį kvies V.Zelenskį ir V.Putiną
17:38
Niujorke vykstant JT Generalinei Asamblėjai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas dirbo organizuodamas aukščiausiojo lygio taikos susitikimą, į kurį turėtų būti pakviestos Ukraina ir Rusija, pranešė šveicarų leidinys „Die Weltwoche“.
Pasak laikraščio, šis aukščiausiojo lygio susitikimas neva turėtų būti V.Orbano „taikos palaikymo misijos“ tęsinys.
Rengdamas tokį planą V.Orbanas intensyviai derėjosi su Kinija ir Brazilija dėl Ukrainos ir Rusijos taikos susitikimo organizavimo. Susitikimo data ir vieta kol kas nežinoma.
V.Orbanas leidiniui skirtame komentare pridūrė, kad norėtų „grąžinti europiečiams aktyvų vaidmenį“ taikos pastangose. Jis sakė, kad kadangi Kyjivas ir Maskva „nelabai nori derėtis“, tarptautinis spaudimas turėtų padėti rasti sprendimą dėl paliaubų.
Rugsėjo 6 d. V.Orbanas pareiškė, kad V.Zelenskio ir V.Putino kontaktų trūkumas esą „blogina karą“. Vengrijos premjeras taip pat teigė, kad jų susitikimas buvo „žinoma, būtinas“.
Viktoro Orbano „taikos“ kelionė
Liepos 2 d. V.Orbanas lankėsi Ukrainoje – pirmą kartą per 12 metų. Kyjive jis susitiko su Volodymyru Zelenskiu ir pasiūlė jam „paliaubų“ idėją, kad būtų galima greičiau pradėti derybas su Rusija. Jis teigė, kad Ukrainos taikos iniciatyvos „užima daug laiko“, todėl „paprašė V.Zelenskio pagalvoti, ar nebūtų galima pasielgti kitaip: iš pradžių nutraukti ugnį, o tada derėtis dėl taikos“.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva atsakė, kad „Vengrija nėra pirmoji šalis, kuri kalba apie tokį scenarijų“. I.Žovkva leido suprasti, kad V.Zielenskis iš tikrųjų atmetė tokius pasiūlymus – jis išklausė V.Orbano, „tačiau atsakydamas išdėstė savo poziciją, kuri yra aiški ir visiems žinoma“.
Liepos 5 d. V.Orbanas oficialiai atvyko į Maskvą. ES Tarybos pirmininkas Charle‘is Michelis priminė, kad Vengrija, kuri nuo liepos 1 d. pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai, neturi įgaliojimų ES vardu vesti derybas su Rusija.
Liepos 8 d. V.Orbanas atvyko vizito į Pekiną, kur su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu aptarė savo „taikos planą“. Liepos 10 d. V.Orbanas Vašingtone susitiko su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu ir paprašė paramos savo iniciatyvai.
Liepos 12 d. V.Orbanas susitiko su JAV respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu ir aptarė „taikos įvedimo būdus“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija kitais metais planuoja padidinti savo išlaidas gynybai maždaug 30 proc.
17:37
Rusija kitais metais planuoja padidinti savo išlaidas gynybai maždaug 30 proc., vis daugiau išteklių skirdama savo karui Ukrainoje finansuoti, matyti iš pirmadienį paskelbto biudžeto projekto.
Maskva jau padidino savo karines išlaidas iki tokio lygio, kokio nebuvo matyti nuo Sovietų Sąjungos laikų, gamina raketas ir dronus Ukrainai apšaudyti ir moka didelius atlyginimus šimtams tūkstančių fronto linijose kovojančių karių.
Parlamento interneto svetainėje paskelbtame dokumente nurodoma, kad dėl naujausio planuojamo išlaidų padidinimo Rusijos gynybos biudžetas 2025 m. sieks 13,5 trln. rublių (129,8 mlrd. eurų).
Į šį skaičių neįtraukti kai kurie kiti karui skiriami ištekliai, pavyzdžiui, išlaidos, kurias Rusija įvardija kaip „vidaus saugumo“ reikmes, ir kai kurios įslaptintos eilutės.
Bendros išlaidos gynybai ir saugumui sudarys apie 40 proc. visų Rusijos valstybės išlaidų, kurios 2025 metais sieks 41,5 trln. rublių (400 mlrd. eurų).
Prieš išsiųsdama biudžeto projektą Rusijos parlamentui, Maskva skelbė, kad kartu su didesnėmis karinėmis išlaidomis augs investicijos ir socialinė apsauga.
Praėjusį antradienį finansų ministras Antonas Siluanovas per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje pareiškė, kad „svarbiausias biudžeto prioritetas yra socialinė parama piliečiams“.
„Antrasis – išlaidų gynybai ir saugumui užtikrinimas, lėšų specialiosios karinės operacijos vykdymui ir paramos specialiosios karinės operacijos dalyvių šeimoms teikimas“, – pridūrė jis, pavartodamas Rusijos terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Tačiau skaičiai rodo, kad karinės išlaidos ryškiai užgožia lėšas, numatytas kitoms sritims.
Planuojamos išlaidos „nacionalinei gynybai“ yra daugiau nei dvigubai didesnės nei skiriamos sritims, kurias Maskva vadina „socialine politika“.
