Šias pareigas ėjo ir per pastaruosius du Vyskupų sinodus, abu, jau popiežiaus Pranciškaus sprendimu, skirtus šeimai, koordinuodamas ganytojų iš viso pasaulio pastangas įsigilinti ir atnaujinti šeimų sielovadą.
Tačiau per visą jo gyvenimą driekiasi ne vien diplomatijos bei sielovadinio darbo gija, bet ir aistra muzikai, kurią būsimasis kardinolas mėgo ir studijavo nuo pat jaunystės iki pat šių dienų. Jis ne vien studijuoja, bet ir groja pats pianinu. Kaip sakė viename interviu, dažną vakarą po porą ar trejetą valandų. Pianinas visada buvo jo gyvenimo palydovas ir gyvenant įvairiose šalyse.
Pasidomėjus apie italų kilmės kardinolą Lorenzo Baldisseri, pirmiausia būtų galima pasakyti – „Šventojo Sosto diplomatas“, ėjęs šią tarnybą Paragvajuje, Indijoje ir Brazilijoje.
Kardinolo pianisto meilės muzikai ir daugelio metų praktikavimosi vaisiai sudėti į šią vasarą pasirodžiusį trijų kompaktinių diskų rinkinį, kuriame suskambintas 31 įvairių autorių kūrinys. Nemažai jų įrašyti dar prieš paskyrimą Romoje ir tai gerai žinomų kompozitorių melodijos: Mocarto, Bacho ir ypač Šopeno, taip pat italų ir ispanų kūrėjų.
Tačiau kitos melodijos yra įrašytos neseniai ir netgi turi savo nedidelę istoriją, kaip kad argentiniečių muzikos legendos Astoro Piazzolla tango „Adios nonino“. Kartą, pasakojo kardinolas L.Baldisseri, popiežius Pranciškus atėjo aplankyti Vyskupų sinodo biuro ir čia dirbančiųjų. Tačiau liftas kaip tik buvo sugedęs, tad popiežius pakilo laiptais iki pat biuro, o tai jam buvo nemenkas iššūkis. Tad norėdamas grąžinti energiją Šventajam Tėvui, kardinolas sėdo prie pianino ir sugrojo keletą kūrinių, tarp kurių ir popiežiaus mėgstamą tango melodiją.
Kitą kartą, prisiminė kardinolas, jam teko groti ir Benediktui XVI, dideliam klasikinės muzikos žinovui, taip pat mokančiam skambinti pianinu. Tuo metu, jam dar einant apaštalinio nuncijaus pareigas Brazilijoje, popiežius jį pakvietė apsilankyti vasaros rezidencijoje greta Romos, Kastelgandolfe. Taip ir padarė: nuvyko su savo vyresniuoju broliu, kunigu ir vargonininku, o Kastelgandofe be popiežiaus Benedikto XVI buvo ir jo brolis Georgas, choro vadovas. L.Baldisseri pasakojo: „Grojau penkiasdešimt minučių. (...) Užbaigus likome keturi broliai, kurie kalbėjo apie muziką, apie mėgstamus autorius... tai buvo nepamirštama“.
Tame pat interviu italų katalikų dienraščiui „Avvenire“ kardinolas L.Baldisseri pridūrė, kad neretai muzika ir diplomatija eidavo petys į petį. „Muzika turėjo pamatinį vaidmenį daugelyje diplomatinių derybų, ypač dėl susitarimo tarp Šventojo Sosto ir Brazilijos, pasirašyto 2008 metais. Aš visada skambindavau politikams, teisininkams, diplomatams, kurie mane aplankydavo. Muzika padeda dialogui, peržengdama barjerus, kalbinius ir kultūrinius“.
Galima pridurti, kad tarp kardinolo L.Baldisseri skambintų melodijų yra dvi, kurių autoriai, anot jo, turėtų būti „naujai įvertinti“: be prancūzo Satie, tai ir Mykolas Kleopas Oginskis, kurio 250 metų gimimo metines praėjusiais metais minėjo tiek Lietuva, tiek Lenkija, tiek Baltarusija.
