Europos sostinėse bus pademonstruota sunaikinta Rusijos karinė technika

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi savo šaltiniais Rusijos teisėsaugos institucijose, skelbia, kad ukrainiečių pulko „Azov“, gynusio Mariupolį ir metalurgijos kombinatą „Azovstal“, vadai laikomi Lefortovo kalėjime Maskvoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Lefortovo kalėjimas Maskvoje

„Šiuo metu keli žmonės iš „Azov“ vadų grupės, kurie pateko į nelaisvę Mariupolio šturmo metu, atgabenti į Lefortovo kalėjimą“, – cituojamas neįvardintas šaltinis. Apie kokius konkrečius „Azov“ karininkus eina kalba, šaltinis nepatikslino.

Jau anksčiau TASS skelbė, kad „Azov“ vadai buvo išvežti į Rusijos teritoriją vadinamiesiems „tardymo veiksmams“ atlikti. Iki tol „Azovstal“ gynėjai buvo laikomi kolonijoje Donecko srityje.

Varšuvoje bus surengta Ukrainoje sunaikintos Rusijos karinės technikos paroda, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas interviu polsatnews.pl. Po to paroda apkeliaus kitus Europos miestus.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Sunaikintas Rusijos tankas

Jis pažymėjo, kad Rusijos generolai svajoja apie tai, kad jų tankai pasiektų Lisaboną. „Ir mes jiems padėsime, kad Rusijos tankai būtų Europoje, bet kaip nuolaužos“, – sakė O.Reznikovas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas

Iš pradžių paroda vyks Varšuvoje, o po to ji keliaus į Berlyną, Paryžių, Madridą ir Lisaboną.

Ministras taip pat papasakojo apie galimybes iš rusų nelaisvės išlaisvinti Mariupolio gynėjus.

„Girdėjome, kad rusai laikosi savo įsipareigojimų pagal Konvenciją dėl karo belaisvių. Bet mes nežinome, kiek jie to laikysis“, – sakė ministras. Jis paaiškino, kad „Azovstal“ gynėjai iki šiol laikomi kalėjime, bet Ukraina derasi dėl jų išlaisvinimo.

Tarptautinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu organizacija FAFT (Financial Action Task Force) nusprendė dėl Maskvos karinės agresijos prieš Ukrainą iš esmės apriboti Rusijos vaidmenį ir įtaką šioje organizacijoje.

FATF interneto svetainėje paskelbtame pareiškime, apibendrinančiame penktadienį Berlyne pasibaigusios FATF plenarinės sesijos darbotvarkę, pažymima, jog Rusijos veiksmai Ukrainoje prieštarauja šios organizacijos pagrindiniams principams, kuriais siekiama užtikrinti pasaulinės finansų sistemos saugą, saugumą ir vientisumą, todėl nuspręsta apriboti šios valstybės agresorės vaidmenį bei įtaką.

Visų pirma, Rusija nebegalės FATF atlikti jokio valdymo ar patarėjo vaidmens, dalyvauti priimant sprendimus dėl ekspertinių vertinimų standartų ir procesų nustatymo, taip pat administravimo ir narystės klausimais.

Be to, Rusija nebegalės deleguoti vertintojų, recenzentų ar kitų ekspertų FATF tarpusavio peržiūros procesams.

Pranešime pažymima, jog FATF ketina stebėti padėtį ir kiekviename savo plenariniame posėdyje svarstyti, ar yra pagrindo panaikinti arba pakeisti Rusijai nustatytus apribojimus.

FATF įkurta 1989-aisiais Didžiojo septyneto (G-7) valstybių iniciatyva, siekiant plėtoti kovos su pinigų plovimu politiką, o 2001 metais jos įgaliojimai buvo išplėsti, įtraukiant terorizmo finansavimo užkardymą.

Rusija prie šios organizacijos prisijungė 2003 metais.

Prancūzija, siekdama užkirsti kelią maisto krizei, gresiančiai dėl Rusijos sukelto karto, išsiuntė 31 toną sėklų Ukrainai, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Jame pažymima, Prancūzijos, didžiausios Europos Sąjungoje žemės ūkio produkcijos gamintojos, šia pagalba siekiama sušvelninti „pražūtingą Rusijos invazijos poveikį Ukrainai, užtikrinti apsirūpinimą maistu“, sudarant sąlygas nuimti potencialų 260 tūkst. tonų derlių.

Siuntą sudaro burokėlių, morkų, kopūstų ir pomidorų sėklos.

Balandžio ir gegužės mėnesiais Prancūzija taip pat pristatė Ukrainai 600 tonų sėklinių bulvių.

Dėl Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų prie Juodosios jūros blokados buvo sustabdytos grūdų siuntos iš ketvirtos pagal dydį pasaulyje kviečių ir kukurūzų eksportuotojos, o tai sukėlė grūdų trūkumo bei bado grėsmę mažas pajamas gaunančiose šalyse.

Grūdų kainos pasaulio rinkose šoktelėjo, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę pareiškė, kad Prancūzija padeda gabenti Ukrainos grūdus sunkvežimiais per Rumuniją.

Ukrainos vyriausybė teigia, kad šiuo metu 20–25 mln. tonų grūdų yra užblokuoti ir gali pradėti pūti, jei nebus greitai išsiųsti užsakovams.

Jungtinės Tautos įspėjo apie „bado uraganą“ – daugiausia Afrikos šalyse, kurios daugiau nei pusę kviečių importavo iš Ukrainos arba Rusijos, kuri taip pat yra viena iš pagrindinių jų tiekėjų.

Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė įstatymo projektui, kuriuo uždraudžiamas valstybės agresorės muzikinės produkcijos atlikimas ir naudojimas viešose vietose, skelbia Ukrainos žiniasklaida. Dokumentą dar turės pasirašyti Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir šalies prezidentas.

Kaip rašoma aiškinamajame įstatymo projekto rašte, kalba eina apie visišką ir neterminuotą draudimą viešai atlikti, rodyti, demonstruoti dainininkų, kurie po 1991 metų tapo Rusijos piliečiais, fonogramas, vaizdo įrašus ir muzikinius klipus. Draudimas apims ir gastroles Ukrainoje.

Išimtis – buvę valstybės agresoriaus piliečiai, kurie vėliau tapo Ukrainos piliečiais ir nebeturi arba mirties metu nebeturėjo Rusijos pilietybės. Draudimas taip pat negalios Rusijos dainininkams, kurie pasmerkė agresiją prieš Ukrainą ir bus įtraukti į vadinamąjį „baltąjį sąrašą“.

Ukrainos kariai atrėmė Rusijos pajėgų puolimus prieš kaimus šalia rytinėje šalies dalyje esančio Sjevjerodonecko miesto, kur tarp dviejų šalių kariuomenių jau ne vieną savaitę verda įnirtingi mūšiai, sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. 

„Mūsų daliniai atrėmė puolimą Toškivkos [kaimo] rajone, – pranešė Ukrainos kariuomenė feisbuke. – Priešas atsitraukė ir persigrupuoja.“

Pranešime nurodoma, kad Rusijos pajėgos veržėsi prie Orichovės, bet ukrainiečių kariai „sėkmingai atrėmė“ puolimą prie šio kaimo.

Dieną anksčiau pareigūnai sakė, kad kaimuose prie rytinio Sjevjerodonecko miesto, kurį Maskvos pajėgos jau kelias savaites bando perimti į savo rankas ir jau kontroliuoja didžiąją jo dalį, bet viso miesto kontrolės dar neperėmė, vyksta „įnirtingi mūšiai“ su Rusija.

„Visi rusų pareiškimai, kad jie kontroliuoja Sjevjerodonecką, yra melas. Taip, jie kontroliuoja didžiąją miesto dalį, bet viso miesto jie nekontroliuoja“, – platformoje „Telegram“ sekmadienį pareiškė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Anot jo, Rusijos pajėgos „nuolat papildo savo kariuomenę iš rezervo“  ir į Sjevjerodonecką bei aplinkinius rajonus atveža vis naujų karių.

„Dabar jie naudoja vadinamąją šliaužiančią taktiką, mėgina stumtis pirmyn žingsnis po žingsnio, metras po metro.“

Tuo tarpu vietos valdžia toliau evakuoja žmones iš Lysyčansko miesto, kurį nuo Sjevjerodonecko skiria upė ir kuris yra gausiai apšaudomas artilerijos, pareiškė S.Haidajus.

Evakuoti žmonių iš Sjevjerodonecko neįmanoma jau ne vieną dieną, nes buvo susprogdintas paskutinis tiltas, jungęs miestą su Lysyčansku.

Ukrainos pareigūnai sako, kad Sjevjerodonecko chemijos gamykloje „Azot“ nuo artilerijos ugnies slepiasi šimtai žmonių.

Pasak S. Haidajaus, per 24 valandas gamyklai buvo „dukart smogta“ ir buvo sunaikinti jos „nuotekų valymo įrenginiai“.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad Sjevjerodonecke vis sunkiau gauti švaraus vandens ir maisto, blogėja sanitarinės sąlygos ir trūksta elektros.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad jo pajėgos „niekam neatiduos šalies pietų“.

V.Zelenskis šeštadienį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios apsilankė karo nuniokotame pietiniame Mykolajivo mieste, surengęs retą kelionę už Kyjivo ribų. Jis taip pat aplankė karius pietinėje fronto linijoje Mykolajivo regione ir kaimyninėje Odesos srityje.

Kadras iš vaizdo įrašo/Volodymyras Zelenskis Mykolajive

„Niekam neatiduosime šalies pietų, susigrąžinsime viską, kas yra mūsų, o jūra bus ukrainiečių ir bus saugi“, – pareiškė jis vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas platformoje „Telegram“.

Ukrainos prezidentas pareiškė, jog kalbėjosi su kariais ir policijos pareigūnais.

„Kalbant apie jų nuotaiką, jie pasitiki savimi ir, žvelgiant į jų akis, aiškiai matyti, kad visi jie neabejoja, jog pergalė bus mūsų“, – pažymėjo jis.

Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo Maskva pastarosiomis savaitėmis visą savo dėmesį sutelkė į tikslą užgrobti Ukrainos vis dar kontroliuojamas daugiausia rusakalbių gyvenamas Donbaso dalis bei šalies pietinę pakrantę.

„Nuostoliai yra dideli. Sunaikinta daug namų, sutrikdyta civilinė logistika, daug socialinių problemų“, – pareiškė V.Zelenskis.

„Pavedžiau sistemingiau teikti pagalbą mylimųjų netekusiems žmonėms. Mes neabejotinai atstatysime viską, kas buvo sunaikinta. Rusija neturi tiek raketų, kiek mūsų žmonės turi noro gyventi.“

Mykolajivas yra Pietų Ukrainos gynybos linijoje, nes per jį eina kelias į didelę strateginę svarbą turintį Juodosios jūros uostą Odesą. Miestas yra už maždaug 100 km į šiaurės vakarus nuo Chersono, Rusijos pajėgų užimto pirmosiomis karo savaitėmis.

Sjevjerodonecko kryptyje susiklostė sudėtinga situacija. Okupantai tęsia ukrainiečių pozicijų apšaudymą ir kiaurą parą vykdo žvalgybą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas praneša, kad toliau vyksta mūšiai, kurių metu rusai mėgina galutinai perimti Sjevjerodonecko kontrolę.

Sjevjerodonecko apylinkėse okupantai apšaudo Lysyčanską, Borivskę, Bila Horą ir Ustynivkę. Šalia Bila Horos, Myrna Dolynos – aviacijos smūgiai. Verchnjokamjankos rajone smogta raketomis.

„Mūsų padaliniai atrėmė šturmą Toškivkos gyvenvietės rajone. Priešas atsitraukė ir persigrupuoja“, – pažymėjo Generalinis štabas.

„Google Maps“ žemėlapis/Sjevjerodoneckas ir jo apylinkės

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pažymėjo, kad Rusijos kariai vėl smarkiai apšaudė rajonus prie tiltų, du kartus smogė į gamyklos „Azot“ teritoriją. Pasak jo, Sjevjerodonecke priešas kiaurą parą vykdo žvalgybą bepiločiais orlaiviais, koreguoja ugnį, greitai prisiderina prie pokyčių ukrainiečių gynybos linijoje. Vis dėlto, pasak S.Haidajaus, rusai nekontroliuoja viso Sjevjerodonecko.

„Azot“ slėptuvėse glaudžiasi 568 civiliai asmenys, iš jų 38 vaikai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas įspėjo sąjungininkus rengtis ilgam karui Ukrainoje ir paragino nuolat teikti paramą Kyjivui, antraip pasauliui grės „didžiausios agresijos pergalės“ po Antrojo pasaulinio karo rizika.

Straipsnyje savaitraštyje „The Sunday Times“ B.Johnsonas pažymėjo, kad Ukrainos rėmėjai užsienyje turėtų neprarasti savitvardos ir stengtis užtikrinti, kad Kyjivas turėtų „strateginės ištvermės atsilaikyti ir galiausiai pelnyti pergalę“.

Penktadienį B.Johnsonas netikėtai apsilankė Kyjive, kur dieną anksčiau lankėsi Europos lyderiai iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Borisas Johnsonas ir Volodymyras Zelenskis

Britų premjeras Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasiūlė pradėti plataus masto Ukrainos pajėgų mokymo programą, siekdamas padėti Ukrainai kovoti su Rusijos pajėgomis.

„Laikas dabar yra gyvybiškai svarbus veiksnys“, – parašė B.Johnsonas straipsnyje, kuris internete buvo paskelbtas naktį į sekmadienį.

„Viskas priklausys nuo to, ar Ukraina savo gebėjimą ginti savo žemę sugebės sustiprinti greičiau negu Rusija galės atnaujinti savo puolimo pajėgumus. Mūsų užduotis – palenkti laiką Ukrainos pusėn.“

Straipsnyje jis pateikė keturių punktų planą dėl „nuolatinio finansavimo ir techninės pagalbos“, kurios lygiai turėtų būti palaikomi „daugelį metų“ ir galbūt didinami.

B.Johnsonas anksčiau buvo įspėjęs, kad konfliktas Ukrainoje gali užsitęsti iki kitų metų pabaigos. Tuo tarpu Ukrainos pareigūnai ne kartą paragino NATO sąjungininkus tiekti daugiau ginklų ir karinės įrangos.

Nesugebėjusios greitai užimti Ukrainos sostinės Kyjivo, Rusijos pajėgos susitelkė šalies pietuose ir rytuose.

Vakarų šalys prokremliškoms įmonėms ir asmenims paskelbė virtinę griežtų sankcijų, tačiau pastaruoju metu vis labiau nerimaujama dėl to, kad dėl šio konflikto pasaulyje vis labiau aštrėja ekonominės problemos.

Visgi B.Johnsonas, kuriam pačiam savo šalyje tenka kovoti su didžiausia per 40 metų infliacija ir sparčiai kylančiomis degalų kainomis, sąjungininkams pareiškė, jog negalima leisti, kad dėl ekonominių problemų būtų patvirtintas skubotas konflikto Ukrainoje sprendimas.

Jeigu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bus leista išlaikyti Ukrainoje užimtą teritoriją, pasaulis netaps „taikesne vieta“, pabrėžė jis.

„Toks pasityčiojimas būtų didžiausia agresijos pergalė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – pridūrė britų premjeras.