Išlaisvinus Chersoną, ukrainiečių užduotis – pergrupuoti savo pajėgas ir sudaryti sąlygas naujam sėkmingam puolimui, – pokalbyje su Rusijos portalu agents.media teigia K.Muzyka.
„Kol kas sunku pasakyti, kur tai vyks, bet kai pamatysime, kur ukrainiečiai apšaudo ir siekia susilpninti Rusijos pozicijas ir tiekimo linijas, Ukrainos pajėgų tikslai taps aiškesni“, – patikslina ekspertas.
Keltis per Dniprą – itin pavojinga
Eksperto nuomone, mažai tikėtina, kad ukrainiečiai bandys persikelti per Dnipro upę ir per Chersono sritį judėti Krymo ir Melitopolio kryptimi. Tai labai sudėtinga ir rizikinga, nes tokiu atveju Ukrainos daliniai atsidurtų Rusijos artilerijos apšaudymo zonoje. Be to, rimta kliūtimi taps ir Rusijos kariuomenės gynybinės linijos, įrengtos kairiajame Dnipro krante.
„Tačiau manau, kad dabar ukrainiečiai gali sutelkti dėmesį į Zaporižios regioną ir pradėti puolimą sausumos koridoriaus, jungiančio Krymą ir Rusiją, kryptimi“, – sako K.Muzyka. Maždaug du trečdalius Zaporižios srities yra okupavusi Rusija, todėl ukrainiečiai gali pradėti atakuoti iš šiaurinės srities dalies.
Rusija sustiprins oro atakas, gali apšaudyti Chersoną
Savo ruožtu Rusija šiuo metu neturi pakankamai pajėgų ir ginkluotės, kad į pasitraukimą iš Chersono galėtų atsakyti plataus masto sausumos kontrataka.
„Tačiau jau pirmadienį galime tikėtis Rusijos raketų ir bombardavimo smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir tinklams, Rusija šias oro atakas sustiprins“, – mano ekspertas. Kartu jis nemano, kad naujas Ukrainos elektrinių bombardavimas truks ilgai – jo nuomone, Maskva dabar tam neturi galimybių.
Antrasis galimas Rusijos ginkluotųjų pajėgų atsakas – dešiniojo kranto apšaudymas. „Manau, labai tikėtina, kad po kelių dienų sulauksime pirmųjų Rusijos kariuomenės smūgių į Chersoną nuo pietinio Dnipro kranto“, – nuogąstauja K.Muzyka.
Rusai pasitraukė organizuotai
Ekspertas mano, kad Rusijos vadovybė pradėjo atitraukti karius dar prieš lapkričio 9 d., kai gynybos ministras Sergejus Šoigu išleido atitinkamą įsakymą. „Tiksliai nežinome, kada jie pradėjo atitraukti karius. JAV vadovybė teigė, kad jiems pasitraukti prireiks kelių savaičių. Nemanau, kad ten buvo 30 000 žmonių. Kažkada anksčiau galbūt taip, bet šią savaitę jie tikrai neturėjo tiek daug pajėgų toje teritorijos dalyje“, – svarstė K.Muzyka.
Tuo pat metu, jo nuomone, prie Chersono vis dar gali likti rusų kariškių dalinių: „Jie gali būti rezervistai. Bet tai nebus toks karių skaičius, kuris galėtų sukelti kokių nors problemų ukrainiečiams“.
K.Muzyka teigia, kad po rugsėjo 21 d. paskelbtos mobilizacijos į kariuomenę pašaukti rezervistai negalėjo pakreipti situacijos regione Rusijos naudai.
„Tai šiek tiek spekuliatyvūs samprotavimai, tačiau gali būti, kad rezervistai buvo dislokuoti fronto linijose Chersono srityje. Šiuo atveju jų užduotis buvo pridengti labiau patyrusių ir geriau aprūpintų karių atsitraukimą. Galiausiai galime teigti, kad galbūt mobilizuotieji buvo paaukoti tam, kad labiau patyrę kariai galėtų pasitraukti į kitą upės pusę“, – sakė K.Muzyka.
Ekspertas teigė, kad rusai iš Chersono pasitraukė organizuotai, kitaip nei rugsėjo mėnesį, kai netvarkingai bėgo iš Charkivo srities.
Vėl forsuoti Dniprą nėra pajėgūs
„Pasitraukimas iš Chersono yra pralaimėjimas. Dabar beveik neabejotina, kad Rusija negalės prasibrauti į Mykolajivą ir Odesą“, – sakė K.Muzyka.
„Mažai tikėtina, kad Rusijai vėl pavyks persikelti per Dniprą. Rusijos gyvosios jėgos, o ypač technikos ir ginkluotės nuostoliai yra tokie dideli, kad jos galimybės vykdyti naujas puolamąsias operacijas yra labai ribotos“, – tęsia ekspertas.
Jo nuomone, dabar Rusija sutelks dėmesį į gynybinių linijų Chersono srities pietuose gerinimą, kad užkirstų kelią Ukrainos puolimui Krymo link.