Vos ne pusė – vaikai
Lenkija yra pagrindinė pabėgėlių iš Ukrainos kelionės kryptis. Pasieniečių teigimu, trečiadienio rytą, truputį prieš 9 val., nuo pirmosios karo Ukrainoje dienos vasario 24-ąją į Lenkiją atvyko 1,33 mln. karo pabėgėlių. Absoliuti dauguma tai ukrainiečiai, tik apie 7 proc. sudaro Ukrainoje buvę Lenkijos ir kitų šalių piliečiai.
„Antradienį pareigūnai įleido 125,8 tūkst. keliaujančių iš Ukrainos. Trečiadienį nuo 7 val. maždaug per pusantros valandos atvyko 33,5 tūkst. žmonių“, – tviteryje rašė pasieniečiai.
-
Ukrainos pabėgėlius priimančios Lenkijos diplomatas: tai didžiausia humanitarinė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo
-
A.Blinkenas apsilankė Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, pažadėjo daugiau paramos
-
Lenkija ruošia pagalbos ukrainiečių pabėgėliams schemą
-
Pabėgėliams padėkite atsakingai: vaikus apgyvendino namelyje be šildymo
Skaičiuojama, kad iš viso per šį laiką iš Ukrainos jau išvyko per 2 mln. žmonių. Net 800 tūkst. yra vaikai.
Organizacijos „Gelbėkim vaikus“ atstovai tvirtina, kad nemaža dalis vaikų važiuoja savarankiškai, be suaugusiųjų priežiūros: „Tėvai imasi desperatiškiausių, dramatiškiausių priemonių, norėdami apginti savo vaikus. Tai nutinka, kad vaikai išsiunčiami su kaimynais, draugais, kad būtų saugūs už Ukrainos ribų, kol tėvai lieka saugoti namų.“
Priimti tinkamai nėra lengva
Lenkijoje jau neslepiama, kad tinkamai priimti pabėgėlius darosi nelengva. Jų gausiai atvyksta tiek per sienos perėjimo punktus, tiek traukiniais.
Kol kas, kaip rašo gazeta.pl, didžioji dalis atsakomybės gula ant savivaldybių ir visuomenininkų pečių. Ir vieni, ir kiti vieningai kalba, kad daro viską, ką gali, tačiau visko padaryti tiesiog negali. „Duodame valstybei laiko tik todėl, kad žmonės nori padėti“, – sako jie.
Štai Vroclavo stotyje pabėgėliai miega tiesiog ant patiestų kilimėlių, pagalbą jiems teikia iš esmės tik savanoriai. Kaip sako Žemutinės Silezijos vaivada Jaroslawas Pbremskis, sąlygos galėtų būti geresnės, bet susiduriama su didžiausių žmonių kiekiu per 80 metų, nuo Antrojo pasaulinio karo, rašo wyborcza.pl.
Dabar savanoriai visur plūsta šimtais, žmonių sunešamos pagalbos netrūksta, tačiau visi supranta – tokia pagalba yra tik laikinas dalykas, o jos reikės ilgą laiką.
„Atsiras naujų problemų ir iššūkių. Tarkim, kaip dviejų mažų vaikų mama gali susirasti darbą? Kaip jai nueiti su vaiku pas psichologą, jeigu nėra vietų ir reikia laukti mėnesių mėnesius? Turime prisiminti ir tai, kad daugybė žmonių neturės kur grįžti“, – gazeta.pl sakė fondo „Index do Przyszłości“ („Indeksas ateičiai“) vadovė Anna Skrzyńska.
Ne visi pasiūlymai tinkami
Tačiau jau pasigirsta įspėjimų ir apie netinkamus pagalbos siūlymus. „Gazeta Wyborcza“ rašo, kad į savanorius, dirbančius Žorų mieste ir čia organizuojančius pagalbą pabėgėliams iš karo apimtos Ukrainos, kreipėsi keli vyrai, kurie pasiūlė pastogę „jaunai, gražiai, kuri gali turėti vaiką“.
Iš pradžių atvykėliai iš Ukrainai važiavo Lenkijoje į savo artimųjų ar pažįstamų namus, rašo Lenkijos dienraštis. Dabar vis dažniau jie jau kliaujasi visiškai svetimų žmonių svetingumu.
Atėjo keletas vyrų, kurie kiekvienas pasiūlė pastogę jaunai, gražiai moteriai, kuri gali turėti ir vaikų. Visi jie buvo išprašyti.
„Organizuojant pagalbą apgyvendinant reikia būti itin budriems, nes, deja, gyvenimas rodo, kad tarp daugybės žmonių, kurie atvėrė savo širdis, atsiranda ir juodų avių, – taip dienraščiui sako fondo, Žorose užsiimančio pagalbos organizavimu, atstovė Agnieszka Socha. – Nuolat ateina žmonės, kurie nori priimti pabėgėlius.
Bet nutiko ir taip, kad atėjo keletas vyrų, kurie kiekvienas pasiūlė pastogę jaunai, gražiai moteriai, kuri gali turėti ir vaikų. Visi jie buvo išprašyti, tačiau ši situacija parodė, kad neturime galimybių patikrinti, kas taip iš tikrųjų kreipiasi. Tikimės, kad ketinimai geri, bet ar iš tikrųjų?“
A.Socha pasakojo, kad laukiama rankininkių komandos, kurios jaunas merginas norima apgyvendinti visas kartu: „Neapgyvendinsime jų po vieną privačiuose butuose, negalime rizikuoti, jeigu patektų į vietą, kur jų laukia kažkas, turintis blogų ketinimų.“
Apie tai, kad renkant paramą ir ieškant apgyvendinimo vietų, būtina nuo pat pradžių išlaikyti šaltą protą, sako ir kitų humanitarinių centrų Lenkijoje atstovai. Tarkim, sulaukiama pasiūlymų apgyvendinti pabėgėlius namuose, kur sąlygos itin prastos.
Esą niekas neabejoja besisiūlančiųjų gerais norais, tačiau stengiamasi atvažiuojančius iš karo zonos žmonės vertinti taip, kad jie išsaugotų orumą ir jaustų pagarbą. Taip pat netinka ir tokie pasiūlymai, kad vos 36 kv. m bute gyvenanti pora siūlosi priimti dar bent porą asmenų.
Atrankas vykdo
Štai Silezijos Rudoje dabar gyvena penkiolikoje šeimų 40 pabėgėlių. Pastogę dar yra pasiūliusios apie 100 šeimų, galinčių priimti apie 200 žmonių. Tačiau stengiamasi nukreipti ukrainiečius į šeimas, nes moterį su vaikais apgyvendinti pas vienišą vyrą nėra geras sumanymas.
Arba jeigu norima priimti tik kelioms dienoms – tokiais pasiūlymais pasinaudojama tik tais atvejais, jeigu žinoma, kad pabėgėliai vyksta kur nors toliau, laukia lėktuvo ar pan.
Incidentų jau būta, tačiau jų itin mažai. Štai tame pačiame mieste į centrą, kur apsistojo pabėgėliai, įėjo žmogus ir pradėjo tuos žmones filmuoti telefonu. Kaip sako centro atstovai, tai buvo visiškai nepriimtina, nes žmonės sėdėjo kambariuose pavargę, vis dar įsibaiminę, o čia įsiveržia kažkas, juos filmuoja.
„Sureagavome iš karto, tas asmuo buvo sulaikytas. Aiškino, kad nufilmuota medžiaga būtų panaudota patalpinant ją internete ir organizuojant paramos rinkimą. Pagal mane tai netinkamas paaiškinimas, neįtikinantis“, – sakė fondo Silezijos Rudoje atstovas.
Netrukus paramos būstu teikėjus atsirinkti bus lengviau. Lenkijoje turi įsigalioti specialus įstatymas, kuris reglamentuos, kad pastogę pabėgėliams suteikiantys žmonės galės gauti finansinę paramą – žmogus turės kreiptis į seniūniją, tada socialiniai darbuotojai patikrins jo namus, butą. Tai esą leis eliminuoti neteisingą informaciją pateikiančius, bus vertinamos gyvenimo sąlygos ir t.t.
Nori darbo
Patys pabėgėliai sako, kad jų pagrindinis noras – susirasti darbą. Bent jau taip kalba Poznanę pasiekę ukrainiečiai, o vietiniai sako skubantys jiems padėti. Tarkim, dvi ukrainietės moterys ėmėsi lipdyti virtinius – per dieną jų užsakoma daugiau nei tūkstantis, bet jos nesiskundžia ir mielai gamina su mėsa, kopūstais bei grybais, su vyšniomis, bruknėmis ar varške.
Šita moterų veikla prasidėjo nuo to, kad joms panoro padėti vietinės kaimynės. Viena iš jų – Magda – dabar sako, kad jau turi užsakymų 30 tūkst. virtinių. Anot Magdos, tai turėjo būti maža akcija, kad ukrainietės Irena ir Alina, kurios neseniai atvažiavo į Poznanę iš Kyjivo, galėtų truputį uždirbti ir pasijustų savarankiškesnės.
Kažkas tokią žinutę įmetė į vieną feisbuko grupę ir štai rezultatas – padėti pasišovusios Magdos telefonas netyla, o žinutės nuolat perpildo jos dėžutę. Dabar užsakymai priimami tik balandžio pabaigai ar gegužės pradžiai, bet klientai nesibaido – sako tenorintys paremti mažą atvažiavusiųjų verslą.
Papildoma parama
Briuselyje priimtas sprendimas skirti beveik milijardą eurų pabėgėlių iš Ukrainos reikmėms. Ir sakoma, kad jeigu reikės daugiau, bus skirta dar. Kol kad nėra tiksliai nustatyta, kokia dalis šios sumos atiteks Lenkijai.
Žinoma tik tiek, kad 85 mln. eurų jau skirta Ukrainai ir 5 mln. eurų Moldovai maisto produktams ir vandeniui, sveikatos priežiūrai ir prieglobsčio suteikimui.
„Į Europos Sąjungą jau atvyko iš Ukrainos per du milijonus pabėgėlių. Per nepilnas dvi savaites atvyko tiek žmonių, kiek buvo atvykę į ES 2015-2016 metais. Ir reikės daugiau pagalbos“, – teigė Ylva Johansson, ES vidaus reikalų komisarė.
