Atvykusi šį kartą ji atrado tautą, kuri, rodos, pamiršo karą ir susikoncentravo į naujo miesto statybas. Grozne vienas po kito dygsta dangoraižiai, prekybos centrai, o mieste pilna Vladimiro Putino – buvusio pagrindinio Čečėnijos priešo – plakatų.
„Tai absoliuti šizofrenija“, – kalbėjo režisierė. „Buvau čia pirmojo karo metu ir vadinamosios konstitucinės tvarkos atstatymo laikotarpiu po antrosios kampanijos. Tuo metu čečėnai dar kalbėjo tik apie laisvę arba mirtį. O dabar jie pavadino pagrindinį savo kelią Putino vardu ... Jie švenčia jo gimtadienį“, – stebėjosi prancūzė.
Rusijos lyderis nelieka abejingas šiai naujai ištikimybei ir apdovanojo Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą garbės ordinu, nekreipdamas dėmesio net į tai, kad R.Kadyrovo vyrukai, ko gero, nušovė opozicijos lyderį Borisą Nemcovą.
M.Loizeau nėra linkusi tikėti, kad čečėnams gali kristi kaltė dėl B.Nemcovo nužudymo. 38 metų R.Kadyrovas vadovauja galingoms specialiosioms pajėgoms, kurios jau pasižymėjo žmonių žudymu, grobimu ir kankinimais, tačiau tai nepanašu į jų darbą.
M.Loizeau pačiai teko išvykti iš Čečėnijos, nes pastebėjo, kad ją pradėjo sekti. Jai teko dvylika kartų slapta kelioms valandoms grįžti į Čečėniją tam, kad užbaigtų savo filmus. Pasak jos, didžiausias pavojus filmams kildavo net ne dėl logistinių ar techninių keblumų.
Atėjus į valdžią R.Kadyrovui net ir puikiai ją pažinoję čečėnai pradėjo bijoti kalbėti.
„Jie dabar labiau bijo nei karų metu, nes dabar juos žudo savi“, – liūdnai pastebėjo režisierė, pridurdama, kad dabar grėsmė kyla nebe iš bombas mėtančios Rusijos armijos, bet iš vietinių, kurie pasiruošę čia pat perpjauti gerklę už nepaklusnumą naujajam vadui.
„Visi tiesiog dreba, kad jų artimieji ar giminės gali juos įduoti valdžiai. Visi miega naktį ir baiminasi, kad tuoj kas nors pasibels į duris ir išsives. Atrodo, kad karas jau baigėsi, bet jis tęsiasi toliau Čečėnijos viduje“, – aiškino M.Loizeau.
Čečėnijos motinų komitetas užregistravo 18 tūkst. žmonių, dingusių karų metu ir po jų. „Tos motinos mano filme teigė, kad jos jaučia pareigą pranešti apie tai ateities kartoms, nes jei ne jos, tų dingusiųjų jau niekas neprisimins“, – kalbėjo prancūzė.
Tos motinos mano filme teigė, kad jos jaučia pareigą pranešti apie tai ateities kartoms, nes jei ne jos, tų dingusiųjų jau niekas neprisimins, – kalbėjo prancūzė.
Jos teigimu, būtent R.Kadyrovas pasirūpino, kad net ir kelių metų istorija būtų trinama iš čečėnų atminties, o skiepijama būtų tik meilė Vladimirui Putinui.
Jokių viešų diskusijų apie karą su Rusija nebėra, jokių paminklų Grozne, pagerbiančių karo aukas. Visus persmelkusi baimė.
Praėjusiais metais R.Kadyrovas žengė dar toliau, trindamas čečėnų istorinę atmintį – panaikinti leidimai minėti Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino 1944 metais surengtą šimtų tūkstančių čečėnų ir ingušų ištrėmimą į Vidurinę Aziją.
Liūdnas minėjimas praėjusiais metais sutapo su Sočio olimpinių žaidynių dienomis (vasario 23 dieną), tad R.Kadyrovas nusprendė negadinti nuotaikos savo mylimam V.Putinui ir uždraudė bet kokius viešus čečėnų tautos tragedijos minėjimus.
„Paties Kadyrovo šeima buvo deportuota! – stebėjosi M.Loizeau. – Jis peržengė visas ribas, o tada dar ir pradėjo aiškinti, kad Stalino rengti trėmimai buvo teisingas žingsnis. Tai įžeidė čečėnų jausmus. Manau, kad net Putinas neprašė Kadyrovo tai daryti. Jis pats ėmėsi iniciatyvos, rodydamas, koks geras mokinys gali būti.“
Ruslanas Kutajevas, išdrįsęs nusižengti šiam įsakui ir suorganizavęs nedidelę konferenciją masinių trėmimų atminimui, buvo suimtas, smarkiai sumuštas, o vėliau ir nuteistas ketveriems metams kalėjimo. Organizacija, bandžiusi ginti R.Kutajevą teismo proceso metu, buvo išvaikyta, o jos lyderiai pateko į juodąjį R.Kadyrovo sąrašą.
Vienas geras draugas Rusijoje man prasitarė, kad Putinas su Kadyrovu Čečėnijoje vykdo socialinį eksperimentą, kurį vėliau bandys taikyti ir Rusijoje, – kalbėjo ji.
„Vienas geras draugas Rusijoje man prasitarė, kad Putinas su Kadyrovu Čečėnijoje vykdo socialinį eksperimentą, kurį vėliau bandys pritaikyti ir Rusijoje, – kalbėjo ji, pridurdama, jog bijo juodžiausio scenarijaus.
„Nemanau, kad tai jau vyksta Rusijoje, bet bandoma taikyti panašius metodus.
Ana Politkovskaja, kurią aš gerai pažinojau, teigė, jog Čečėnijos konfliktas išplito į visas socialinio Rusijos gyvenimo sferas, jis dabar visur. Tokį patį procesą matome ir su karu Ukrainoje“, – pabrėžė M.Loizeau.
