Apie tai antradienį pranešė Lenkijos laikraštis „Dziennik Gazeta Prawna“, remdamasis savo šaltiniais.
Pasak leidinio, Ukrainos delegaciją, vadovaujamą gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, į Baltarusiją skraidino sraigtasparnis S-70i „Black Hawk“, priklausantis karinio dalinio GROM aviacijos grupei, o ukrainiečių delegaciją saugojo karinio dalinio „Kommandos“ kariai, kurie su Ukrainos specialiosiomis pajėgomis bendradarbiavo dar gerokai prieš plataus masto karą.
Ukrainos pareigūnų skrydžius į Brestą iš Lenkijos pusės prižiūrėjo tuometinis ministro pirmininko kanceliarijos vadovas Michalas Dworczykas ir Užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Marcinas Przydaczas.
Savo ruožtu Ukrainos delegacijos ir Rusijos oligarcho R.Abramovičiaus skrydžius į Ankarą deryboms prižiūrėjo tuometinis Lenkijos prezidento kanceliarijos atstovas Jakubas Kumochas. J.Kumochas, laisvai kalbantis turkiškai ir buvęs Lenkijos ambasadoriumi Turkijoje, lydėjo ukrainiečius ir R.Abramovičių į Ankarą.
„Kovo pradžioje nebuvo aišku, ar ukrainiečiai, kurie skrido į Baltarusiją derėtis, galės būti tikri, kad grįš. Lenkijos saugumo tarnyba davė tam tikras garantijas, kad jie grįš nenukentėję“, – su anonimiškumo sąlyga pasakojo vienas tų įvykių dalyvis.
Skrydžiuose dalyvavę kariškiai patvirtino, kad operacijos metu buvo apskaičiuota incidentų rizika. Taip pat buvo analizuojama, kaip reaguoti į scenarijų, pagal kurį kiltų kokia nors grėsmė NATO šalies kariams.
Lenkijos leidinio pašnekovas teigia, kad Lenkijos dalyvavimo derybose priežastis buvo viltis, jog rusai, pamatę ukrainiečių pasipriešinimo stiprumą, „pradės kalbėtis iš tikrųjų“. „Po pirmųjų derybų tapo aišku, kad tai buvo iliuzija“, – pridūrė jis.
Dienraščio „Dziennik Gazeta Prawna“ šaltinis tvirtina, kad per Bresto derybas rusai pasiūlė O.Reznikovui, kad Ukraina paskelbtų kapituliaciją. Ukrainos gynybos ministerijos vadovas esą pasiuntė rusus paskui Rusijos karo laivą.
„Nauda buvo ta, kad delegacijos informavo mus apie padėtį frontuose. Be to, per šias derybas atsirado R.Abramovičiaus kontaktai, kurie vėliau padėjo iškeisti karo belaisvius iš „Azovstal“ į rusus. Jis pats tikriausiai kovojo dėl savo gyvybės. Jis norėjo likti Vakaruose ir tuo pat metu netapti Putino priešu“, – pridūrė pašnekovas.