Moterys Estijos kariuomenėje sudaro 11,4 proc. visų pajėgumų, o dar 2013 metais įstatymuose buvo įtvirtinta, jog moterys taip pat gali savanoriškai atlikti privalomą karinę tarnybą.
Tiesa, jos tarnybą gali baigti anksčiau laiko, jei persigalvoja.
O paprastai privaloma karo tarnyba Estijoje trunka mažiausiai aštuonis mėnesius. Bet gali trukti ir iki vienuolikos – priklausomai nuo šauktinio kario išsilavinimo ir kariuomenėje jam parinktos specialybės.
Estijoje, kaip ir Lietuvoje, per pirmąsias 12 savaičių karys praeina bazinį kursą – susipažįsta su ginklais, išmoksta orientuotis žemėlapiuose ir suteikti pirmąją pagalbą. O miškuose išmoksta išgyvenimo pradmenų.
Tik tuomet estų šauktiniai pradeda specializuotis. Kariai gali tapti ne tik taikliausiais šauliais, kulkosvaidininkais ar granatsvaidininkais, bet ir vairuotojais ar paramedikais.
Specializacijos kursą vainikuoja trys savaitės kovinio rengimo. O tada šauktiniai pereina prie ilgiausios tarnybos dalies daliniuose. Kokia estiškosios karo prievolės filosofija?
Liberalai kalbėjo apie profesionalus
Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas, kalbėdamas su 15min, sutiko, kad estai dabar gali jaustis buvę teisūs, kai vos atkūrę nepriklausomybę Konstitucijoje įtvirtino karo prievolę.
M.Mihkelsonas: „Politinių debatų apie tai, ar sistemai būti, ar nebūti, nėra.“
„Žinoma, mes džiaugiamės, kad sugebėjome išlaikyti visuotinę karo tarnybą, nors prieš maždaug dešimtmetį buvo kilusi šiokia tokia krizė“, – teigė parlamentaras.
M.Mihkelsonas omenyje turėjo praėjusio dešimtmečio vidurį, kai tuometinė valdančioji liberali Reformų partija ėmė garsinti idėją, „esą karo tarnybai atėjo galas, esą turime kurti profesionalias pajėgas“.
„Apie tai kalbėta iki pat 2008 metų, kai pamatėme Rusijos agresiją prieš Gruziją. Bet nuo to laiko nebėra jokių abejonių, kad mūsų sistema tiesiogiai susijusi su mūsų gynybine logika. Karo prievolė būtina pildant rezervą“, – aiškino M.Mihkelsonas, kuris pasidžiaugė, kad estai daug ką perėmė iš kaimyninės Suomijos, kur irgi vykdoma visuotinė karo prievolė.
15min primena, kad Lietuvoje tuometis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas 2008-ųjų rugsėjį, jau po Rusijos ir Gruzijos karo, pasirašė įsakymą, kuriuo sustabdė šaukimą į privalomąją karo tarnybą.
Socialdemokratas J.Olekas tada aiškino, kad „Lietuva kaip niekada saugi“.
„Visa tai veikia. Politinių debatų apie tai, ar sistemai būti, ar nebūti, nėra. Kalbamės tik apie galbūt didesnį asmenų, kuriuos norime pašaukti, skaičių“, – tvirtino M.Mihkelsonas.
Seni stereotipai nebegalioja
Ar ne per daug Estijos ekonomikai kainuoja karo prievolės sistema? Juk jaunas žmogus mažiausiai aštuonis mėnesius nedalyvauja darbo rinkoje, nors ir yra sąlyginai pigi „žaliava“ kariuomenei. M.Mihkelsonas nesutinka.
„Manau, kad sistema, atvirkščiai, apsimoka. Manęs neįtikina aiškinimai, kad ekonomika dėl šaukimo į kariuomenę patiria nuostolių. Taip, sistema nėra pigi, tačiau gynyba šiaip ar taip kainuoja – ypač tokiai mažai šaliai kaip Estija“, – 15min teigė parlamentaras.
Jis kalba ir apie socialinį poveikį – jauni žmonės, pratinami prie pastovios sistemos, ima suprasti, ką reiškia ginti savo šalį, pradeda vertinti konstitucinę pareigą.
„Be to, kariuomenėje randami draugai visam gyvenimui, kurie tau bet kada padės. Šiandien apskritai motyvacija atlikti karo prievolę didesnė. Pradedama suvokti, kad tie, kurie tarnavo šauktiniais, bent jau valstybės tarnyboje kur kas rimčiau vertinami kaip darbuotojai.
Į tokius žmones žvelgiama pagarbiau. Ypač politikoje – mūsų politikų nuolat klausia, ar jie atliko karo prievolę. Aš pats esu rezervistas“, – tvirtino M.Mihkelsonas.
M.Mihkelsonas: „Neretai jie nėra pasirengę būti didesnėje grupėje, bendrauti su žmonėmis. Aišku, tai ne tik Estijos problema.“
Tiek šis parlamentaras, tiek kiti estai, su kuriais bendravo 15min, tikino, kad seni stereotipai, esą kariuomenė „naikina asmenybę“, o ten tyčiojamasi iš jaunuolių, nebegalioja.
„Kiek žinau, instruktoriai, dirbantys su pašauktu jaunimu, yra puikūs profesionalai, anksčiau dirbę misijose Afganistane, Irake ir kitur. Parengimas – tikrai aukšto lygio“, – sakė M.Mihkelsonas.
Estijoje į šauktinių parengimą ir gyvenimo kariuomenės barakuose sąlygas investuojama daug lėšų.
„Tiesa, yra problemų dėl jaunuolių sveikatos, ypač vaikinų. Jie dažnai nėra tinkamai pasiruošę fiziškai, be to, yra ir socialumo faktorius. Neretai jie nėra pasirengę būti didesnėje grupėje, bendrauti su žmonėmis. Aišku, tai ne tik Estijos problema“, – svarstė parlamentaras.
Matė sistemą iš vidaus
15min kalbino vieną iš buvusių Estijos šauktinių. Taline gyvenantis Martinas tarnybą baigė šių metų pavasarį. Anot jo, tarnybos pradžioje šiek tiek kamavo jaudulys, tačiau dabar estas net svarsto karjeros galimybes kariuomenėje.
„Asmeniškai man didelį įspūdį paliko vien galimybė bendradarbiauti ir kartu treniruotis su kitų NATO valstybių kariais – amerikiečiais, britais ir prancūzais.
Žinoma, mes išbandėm save ir prieš vokiečius, latvius ir lietuvius, bet estai tikrai nebuvo prastesni nei mūsų sąjungininkai, o jie iš mūsų dar nemažai ir išmoko“, – sakė Martinas.
Jis taip pat neturėjo problemų po mėnesių tarnybos grįžti į savo įprastą darbą. Martinas pasakojo, kad tarnyboje išmoko lyderystės ir kitų pravarčių įgūdžių.
Martinas mano, kad jei nebūtų galėjęs atlikti tarnybos, nebūtų galėjęs savęs pakęsti. Pasak jo, Estijoje tai yra piliečio garbės reikalas.
Estas taip pat mano, kad jei nebūtų galėjęs atlikti tarnybos, nebūtų galėjęs savęs pakęsti. Pasak jo, Estijoje tai yra piliečio garbės reikalas.
Martinas antrino M.Mihkelsonui: prieš keletą metų Estijoje iš tiesų buvo kilusi vieša diskusija – ar nereikėtų pasielgti taip, kaip kitos Baltijos šalys, ir atsisakyti šauktinių kariuomenės?
Ilgai netrukus ši diskusija baigėsi ir buvo prieita vienareikšmiško atsakymo – šauktinių arba rezervo kariuomenė Estijai yra protingiausia išeitis. Taip pat toks sprendimas labiausiai apsimokėjo ekonomiškai.
Martinas taip pat turi savo nuomonę, kodėl Estija niekada nepasekė „intelektualiąja mada“ kliautis profesionalų kariuomene atsisakant privalomosios pradinės karo tarnybos.
„Kol yra privaloma tarnyba, mes turime kaip įmanoma daugiau jaunų ir sveikų žmonių, kurie rengiami gynybai. Tai yra apie 2 tūkst. šauktinių. Bet kokios agresijos atveju tai būtų svarus indėlis į mūsų gynybinius pajėgumus.
O profesionalų kariuomenei vis tiek reiktų savanorių, kurie atliktų įvairiausias reikalingas funkcijas. Kariuomenės dydis vis tik yra svarbus“, – sakė Martinas.
Estas sutiko, kad egzistuoja dalis žmonių, kurie pasisako prieš privalomą karinę tarnybą. Pasak jo, tai žmonės, kurie dėl įvairiausių asmeninių priežasčių nenori praleisti mažiausiai aštuonių mėnesių kariuomenėje.
Tačiau Martinas mano, kad galimybė atsisakyti šauktinių kariuomenės Estijoje niekada nebuvo rimtai svarstyta.
„Aš mačiau sistemą iš šalies ir iš vidaus. Galiu drąsiai sakyti, kad ji funkcionuoja kuo puikiausiai – kam taisyti kažką, kas nėra sugedę?“ – sakė buvęs šauktinis.
Tarnyba tapusi garbės reikalu
Aišku, kaip ir daugelyje kitų valstybių, kuriose įvesta karo prievolė, Estijoje atsiranda jaunuolių, kurie nori išvengti privalomosios tarnybos. Internete netrūksta rekomendacijų, kaip tai padaryti.
Įmanoma ir specialiai įvykdyti smulkų nusikaltimą – tai irgi atleidžia nuo tarnybos, nors gali pridaryti problemų ateityje ieškantis darbo.
Esą nešaukiami medicinos studentai, taip pat – teisėjai. Tiesa, teisės studijavimas nuo karo prievolės neatleidžia. Žinoma, nuo tarnybos atleidžiami chroniškų ligų kamuojami estai.
Šia taisykle piktnaudžiaujama – neva nesunku prisigalvoti negalavimų, kuriuos įrodyti labai nelengva. Pavyzdžiui, psichinių problemų ar nuolatinių nugaros, kelio skausmų.
Yra buvę tokių, kurie tarnybos išvengė pasakę, kad juos kankina nemiga arba kad jie knarkia.
Įmanoma ir specialiai įvykdyti smulkų nusikaltimą – tai irgi atleidžia nuo tarnybos, nors gali pridaryti problemų ateityje ieškantis darbo.
Be abejo, gana populiarus ir „amžinų studentų“ atvejis – jei studijuoji iki 27 metų, karo prievolės sistemai tampi nebeįdomus.
Išimčių dvasininkams Estijoje nedaroma. Tačiau asmenys, teigiantys, kad karinė tarnyba prieštarauja jų sąžinei ar religiniams įsitikinimams, turi atlikti pakaitinę civilinę tarnybą.
Paprastai – jaunimo centruose, senelių namuose ar specialiųjų poreikių švietimo įstaigose.
Tarnyba tampa garbės reikalu. Geriausių mokyklų abiturientai masiškai eina tarnauti.
Kyšiai? Ypač iš turtingų tėvų vaikų, nenorinčių atlikti konstitucinės pareigos? M.Mihkelsonas to net negali įsivaizduoti.
„Mes šiuo klausimu esame labai griežti. Tiesą sakant, karo prievolė vis populiaresnė. Tarnyba tampa garbės reikalu. Geriausių mokyklų abiturientai masiškai eina tarnauti.
Į specialius rezervistų kursus kasmet keliauja politikai, teisininkai, ekonomistai, verslininkai. Kad ir šiuo metu keli mano kolegos, tarp kurių yra ir buvęs Estijos premjeras, yra miškuose šalies pietuose.
Visi mes lygūs, – 15min sakė M.Mihkelsonas. – Informacija, ar tarnavai, ar ne, ateityje bus tik svarbesnė. Manau, kad, pavyzdžiui, faktas, jog neatlikai ar išvengei tarnybos, tau tikrai nepadės.“
