„Ukrainiečiams atsilaikyti pusę metų pirmiausia padėjo visos jų visuomenės ryžtas gintis. Tvirtybė, kurią jie pademonstravo pirmomis dienomis, neišblėso iki dabar. Antra priežastis – Vakarų karinė parama. Trečias faktorius – Vakarų žvalgybinė informacija“, – 15min sakė karybos ekspertas Egidijus Papečkys.
Jis atreipė dėmesį, kad prieš pat invaziją su Ukraina Vakarai žvalgybos informacija dalijosi realiuoju laiku.
„Kadangi ilgai buvo telkiamos rusų pajėgos, tai nustatė ir ukrainiečių žvalgyba, bet ji turėjo NATO, visų pirma JAV, žvalgybos patvirtinimus. Todėl Kyjivas buvo taip informuotas, kaip jokia kita užpulta valstybė iki šiol. Tiek apie priešo pajėgas, jų kryptis, tiek ir apie artimiausias užduotis“, – paaiškino E.Papečkys.
Pastaruoju metu Ukrainos prezidentas savo šalies viduje sulaukia daug kritikos dėl to, kad esą delsė pranešti visuomenei apie artėjančią invaziją. Aiškintis dėl to teko ir jo patarėjui Mychailo Podoliakui.
E.Papečkys sutinka, kad kritikos dėl komunikacijos Volodymyras Zelenskis gali sulaukti, tačiau ji negalėjo būti kardinaliai kitokia.
Karo pradžioje net elitinių Rusijos dalinių parengimas buvo pakankamai žemo lygio.
„Manau, Zelenskis iki galo tikėjo, kad Rusija nesurengs tokio masto puolimo, o pasitenkins mažesne operacija – galbūt pamėgins užimti kokį nors mažesnį Ukrainos miestą – todėl nenorėjo kelti panikos tarp žmonių“, – kalbėjo ekspertas.
Jis įsitikinęs, Rusija iki pat paskutinės akimirkos dar galėjo atsitraukti ir nepulti.
„Galvoju, kad 100 proc. tikrumo, kad Rusija puls, Zelenskis neturėjo bent iki vasario 19 ar 20 dienos“, – kalbėjo ekspertas.
Tačiau, pasak jo, Ukrainos prezidento sprendimas nekalbėti anksčiau apie invaziją, esminės jos eigos nepakeitė, nes Kyjivas tam ruošėsi.
Skirtingos karo taktikos
Užpuldama Ukrainą vasarį, Rusija demontravo pasitikėjimą savimi, o daugybę metų gyrėsi turinti „antrąją kariuomenę pasaulyje“. Tačiau jau pirmosiomis invazijos dienomis šis mitas ėmė bliūkšti. Karo ekspertams nesuprantama atrodė rusų taktika siųsti į mūšį dideles karių kolonas, kurios užstrigdavo ir būdavo apšaudomos ukrainiečių.
Vėliau Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius pripažino ir tai, kad Sumų srityje rusus išmušė teritorinės gynybos padaliniai – tai žmonės, kurie nebūtinai visi iki tol turėjo karinės patirties.
E.Papečkys teigė, kad rusų pasiruošimas karui buvo silpnesnis, nei daug kas tikėjosi.
„Karo pradžioje net elitinių Rusijos dalinių parengimas buvo pakankamai žemo lygio. Daugiau dėmesio buvo skiriama paradiniams mokymams, o ne tikriems kovos veiksmams. Taktinių įgūdžių trūko tiek eiliniams kariams, tiek jų vadams.
Rusija kariauja nelabai išmaniai, dažnai nesilaikoma elementarios taktinės abėcėlės. Vadovybei trūksta iniciatyvos“, – Rusijos kariuomenės klaidas vardijo ekspertas.
Tuo metu, pasak jo, Ukrainos kariuomenė ne vienerius metus dirbo su karo instruktoriais iš NATO valstybių, be kita ko, ir Lietuvos.
„Labai gerai pasirodė ukrainiečių artileristai, nes pėstininkai vieni nebūtų išlaikę tokio puolimo“, – mano E.Papečkys.
Antras invazijos etapas
Prasidėjus invazijai, pirmiausia Maskva bandė derinti politines ir karines priemones – tikėtasi, kad pirmomis dienomis Ukrainos kariuomenė, politinė vadovybė išsilakstys ir niekas nesigins. Manyta, kad nesunkiai pavyks nuversti esamą Ukrainos valdžią, todėl rusų armijai duotas nurodymas plačiai pulti.
„Tačiau tai nepasiteisino. Desantininkų išsilaipinimas prie Hostomelio buvo drąsus sprendimas, bet tai buvo avantiūra. Nebuvo paskaičiuota, per kiek laiko jiems galės padėti pagrindinės pajėgos, kaip pavyks viską aprūpinti. Galiausiai neatsižvelgta į tai, kad Rusijos sutelktas dalinių skaičius nėra pakankamas tokio masto puolimui prieš Ukrainą“, – paaiškino E.Papečkys.
Pasak jo, jei rusams nebūtų pavykę prasiveržti iš okupuoto Krymo į Chersoną, dabar karo žemėlapis galėtų atrodyti visiškai kitaip – Ukraina nebūtų patyrusi tokių didelių teritorinių nuostolių.
Dabar Ukrainoje net ir valdžios koridoriuose kalbama, kad rusams užimti Chersoną padėjo išdavikai Ukrainos viduje. Tiesa, daugiau detalių nepateikiama.
Tuo metu E.Papečkys mano, kad užimti Chersoną rusams pavyko pirmiausia dėl Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos atidaryto „antro fronto“ – puolimo iš šios šalies teritorijos. Dėl to nemažai Ukrainos dalinių buvo permesti ginti Kyjivo.
Tačiau užimti Ukrainos sostinės Rusijos kariuomenei nepavyko ir Maskva prabilo apie tariamą „geros valios ženklą“ – atsitraukimą nuo Kyjivo, Sumų, Charkivo. Tokiais Kremliaus „geros valios“ apreiškimais nepatikėjo nei Ukrainos valdžia, nei kitų šalių lyderiai ar karo ekspertai. Rusija tiesiog nesugebėjo įvykdyti savo tikslų.
Tuomet, pasak E.Papečkio, prasidėjo antrasis invazijos etapas, kai Rusijos kariuomenė griebėsi barbariškų metodų.
„Imtasi bauginti visuomenę, nes civilių gyventojų apšaudymai, bombardavimai nėra niekaip pateisinami. Rusija dabar stengiasi išlaikyti ilgalaikę įtampą“, – kalbėjo karybos ekspertas.
Galimi įvykių scenarijai
Mažiausiai mėnesį Ukrainos kariuomenė kalba apie galimą Chersono atsiėmimą. Tiesa, taip pat užsimenama, jog kontrpuolimas nevyktų puolant „stačia galva“, nes tai pareikalautų per daug Ukrainos karių gyvybių.
E.Papečkys teigia tikįs, kad kontrpuolimas Chersone arba nuo Zaporižios gali prasidėti gana greitai.
„Ukrainiečiai jau deda pamatus tam galimam puolimui. Tačiau kare viskas yra sąlygojama įvairių aplinkybių. Pirmiausia, tau siekia sutrukdyti priešas. Antra, kartais tenka imtis atsargumo priemonių ir nemesti karių stačia galva prieš Rusijos gynybą, kai tikimybė ją pralaužti gali būti nedidelė“, – kalbėjo karybos ekspertas.
Be to, Rusija savo arsenale dar turi nemažai aviacijos, kuri gali apsunkinti galimą Ukrainos kontrpuolimą. Todėl viena iš galimybių ukrainiečiams – artilerijos pagalba suduoti stiprų smūgį viename taške ir tada greitai smogti jam, kol Rusija nespėjo permesti nei savo aviacijos, nei pėstininkų.
Tačiau Rusija taip pat dėlioja savo planus. Pirmiausia kalba apie „referendumus“ naujai okupuotose teritorijose, jų „prijungimą“ prie savo šalies.
E.Papečkys mano, kad pirmiausia Rusija stengsis padaryti kuo daugiau nuostolių Ukrainos pajėgoms, taip pat apšaudys miestus, norėdama palaužti visuomenę, pasėti nepasitenkinimą ukrainiečių karine vadovybe.
„Surengus gi „referendumus“, Rusija bandys prisidengti branduoliniu paritetu – grasinti pasauliui branduoline katastrofa. Tą šantažą girdime nuolat“, – kalbėjo karybos ekspertas.
„Atsakas“ už Krymą
Nors Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą tęsiasi jau pusmetį, o karas dar nuo 2014 metų, beveik visą tą laiką sprogimų išvengė Krymas. „Karšta“ okupuotame pusiasalyje tapo pastarąjį mėnesį, kai buvo smogta Rusijos aviabazei prie Džankojaus, vėliau Sevastopolyje.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, ypač mėgstantis grasinti Vakarams už jų pagalbą Ukrainai, dar prieš šiuos sprogimus sakė, kad „kartu su smūgiais Krymui ateis lemtingoji diena“. Tačiau kol kas Maskva tik negarsiai užsimindavo, kad okupuotame pusiasalyje „įvykdytos diversijos“, o didesnio atsako Kyjivui už tai nesiimdavo.
E.Papečkys įsitikinęs – Kremliaus režimas ruošia atkirtį.
J.Magda: Vakarai tapo įkaitais ekspertų, kurie manė, jog Ukraina nesugebės atsilaikyti prieš Rusijos armiją.
„Putinas girdi tuos nepatenkintus balsus, kurie anksčiau piktinosi tik jo aplinka, o dabar ir juo esą dėl neryžtingumo veiksmuose prieš Ukrainą. Kalbu apie rusofašistinės visuomenės dalį.
Maskva turės parodyti savo visuomenei kažkokią pergalę. Tačiau kol kas matome, kad ji net Mariupolio užėmimo nesugebėjo pateikti kaip laimėjimo. Todėl sunku pasakyti, ko jie imsis.
Rusija jau įvykdė daugybę karo nusikaltimų Ukrainoje. Tiesa, jie dar nebandė sugriauti Kyjivo, yra tikimybė, kad Ukrainos sostinė arba Lvivas bus pradėtas bombarduoti. Tačiau tam reikia raketų, o jas Rusija pastaruoju metu naudoja taupydama, todėl ilgesnį laiką šių miestų bombarduoti negalėtų“, – kalbėjo E.Papečkys.
Vakarai pakeitė požiūrį
Ukrainos politologas, vadovaujantis Kyjive įsikūrusiam Pasaulio politikos institutui, Jevhenas Magda mano, kad invazijos pusmetis pakeitė Vakarų požiūrį į Rusiją.
„Manau, kad šiuo metu vyksta stiprus Rusijos demitologizacijos procesas per jų armijos demitologizaciją – dabar visi įsitikino, kad tai nėra armija, tai – orda. Ji žudo žmones vedama lozungo „Kas jam leido taip gerai gyventi?“. Negrįžtami procesai, kuriuos dabar stebime, mažų mažiausiai pakeis Europos ir Šiaurės Amerikos požiūrį į Rusiją.
Tačiau tuo pat metu neturėtume pamiršti, kad nemažoje dalyje pasaulio Rusija vis dar išlaiko savo pozicijas.
Manau, kad Rusijos ir Ukrainos karo pabaiga pakeis požiūrį į pirmąją. Tačiau tik Ukrainos teritorijos vientisumo atstatymas galėtų suduoti didžiulį smūgį Rusijai“, – kalbėjo politologas.
Į klausimą – kodėl Vakarai iš pradžių delsė suteikti Ukrainai galingesnės ginkluotės, orlaivių, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netgi kalbėjo „būtinybę išsaugoti Putino veidą“, politologas atsakė:
„Vakarai tapo įkaitais ekspertų, kurie manė, jog Ukraina nesugebės atsilaikyti prieš Rusijos armiją. Todėl iš pradžių mums buvo tiekiama tik prieštankinė ginkluotė.
Tačiau per pusę metų požiūris pasikeitė iš esmės, todėl imta tiekti pačią įvairiausią ginkluotę. 155 milimetrų haubicos, HIMARS yra to įrodymas.
Be abejo, norėtume gauti daugiau ginkluotės. Tačiau reikia suprasti, kad šiai dienai, ypač Europoje, ginklų arsenalai yra išsekę. Dabar laukiame Lendlizo, kuris leis JAV tiekti Europai daugiau šiuolaikinės ginkluotės“.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, partijos „Europos solidarumas“ atstovas Oleksijus Hončarenka 15min teigė manantis, kad šiuo metu prasidėjo laikas, kai pasaulinė saugumo sistema turės keistis.
„Tie, kas daug metų žiūrėjo į Rusiją pro rožinius akinius, pagaliau juos nusiėmė. Tačiau toli gražu dar ne visi suprato, kad problemos esmė slypi ne tik Putino asmenyje, o visoje Rusijos visuomenėje, kurią persmelkė imperializmas, agresija. O jei žvelgsime dar giliau – problemos esmė slypi skirtumuose tarp laisvo ir nelaisvo pasaulio“, – kalbėjo politikas.
Jis taip pat pakomentavo Vakarų reakcijas ir pagalbą nuo invazijos pradžios: „Negalime kalbėti apie kažkokius bendrus Vakarus ir jų reakciją, nes yra JAV, Jungtinė Karalystė, Baltijos šalys, Lenkija, Slovakija, Čekija, o yra Vokietija, Prancūzija. Tie, kas geriau supranta, kas yra Rusija, iš karto viską suvokė ir padėjo nuo pat pradžių.
O.Hončarenka: Maskva eis taip toli, kiek tik jai leis civilizuotas pasaulis.
Tiesa, reikia pasakyti, kad JAV ir Jungtinė Karalystė iš pradžių nežinojo, ar Ukraina atsilaikys. Kai jie pamatė, kad atsilaikėme, pagalbos mastai tapo dideli ir svarbūs. Be abejo, jei pasaulis nori, kad šis karas pasibaigtų greičiau ir greičiau sugrįžtume prie normalaus gyvenimo, mums reikia daugiau ginklų“.
Spaudimas ir derybų galimybė
Šiuo metu Europos Sąjunga svarsto dėl septinto sankcijų Rusijai paketo. Tačiau sunkiausia valstybėms surasti sprendimą dėl visiško Rusijos energijos resursų atsisakymo – resursų, kurie esmingai papildo šios šalies biudžetą.
O.Hončarenka įsitikinęs: sankcijų yra daug, tačiau trūksta esminio dalyko – Rusijos dujų embargo. Pajamos iš dujų ir naftos išlaiko Rusiją ir neleidžia jai nuskęsti.
Tačiau politologas E.Magda sakė nesitikintis, jog Europa dabar paskelbtų embargą Rusijos energetikos resursams.
„Sankcijos – instrumentas, kuris leidžia pademonstruoti solidarumą nepaskelbiant karo Rusijai. Tačiau reikia nepamiršti, kad šis instrumentas veikia tiek tą šalį, kuriai yra skelbiamos sankcijos, tiek tas valstybes, kurios jas skelbia.
Todėl dabar girdimos kalbos apie draudimą rusams atvykti į ES tėra tik realių ekonominių sankcijų Maskvai pakaitalas. Sektorinių ekonominių sankcijų Rusijai, pavyzdžiui, dujų embargo, artėjant šildymo sezonui, tikrai tikėtis neverta“, – kalbėjo politologas.
Jis mano, kad Rusija nors ir neprieštarautų deryboms dėl taikos, bet atsitraukti iš okupuotų teritorijų nenori. Todėl griebiasi gąsdinimų, be kita ko, ir Lietuvos.
„Ukrainoje ji ir toliau bandys aktyviai veikti, bet pirmiausia visiškai užimti Luhansko ir Donecko sritis, išlaikyti Krymo, Chersono, Mykolajivo, Charkivo sričių kontrolę.
Rusija labai mėgsta visiems grasinti. Naikintuvų su raketomis „Kinžal“ perkėlimas į Kaliningradą, kuris ribojasi su Lietuva, tai tik patvirtina. Tačiau žvelgiant objektyviai, Rusija gerai gavo per dantis Ukrainoje. Todėl jos karinės galimybės užpulti kitas valstybes lieka tik žodžiais. Be to, karas mūsų šalyje paskatino NATO valstybes padidinti savo kovinį pasirengimą. Rusija nebeturėtų galimybės užpulti netikėtai“, – kalbėjo J.Magda.
Tuo metu politikas O.Hončarenka perspėjo: Maskva eis taip toli, kiek tik jai leis civilizuotas pasaulis.
