Vienas iš karių sakė, kad kulkos skeveldros jam iš kojos neišėmė, ir patvirtino „A“ kategoriją – tinkamas karo tarnybai, visiškai sveikas ir neturi jokių sveikatos problemų. Praėjus keliems karo mėnesiams jam pasidarė blogiau. Privačios klinikos gydytojas nustatė, kad kaulai nesuaugo ir pradėjo gesti. Tačiau karo medikai ir toliau primygtinai reikalavo siųsti sužeistąjį į karo zoną.
„Naktį ėjome į šturmą, aš ėjau pirmas, ir į mane pataikė iš kulkosvaidžio, – prisimena 21 metų rusas. – Šautinė žaizda su blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiu. Mano koja sutino. Joje liko kulkos fragmentas – tai yra, dalis išskriejo, o dalis liko mano kaulo viduje. Man jos neišėmė. (...) Gydytojas pamatė, kad kaulai viduje nebuvo suaugę. Karinės medicinos komisijos medikai kažkodėl to nematė. Tada taip pat sužinojau, kad mano kojoje tebėra kulka. Tada nuvykau į veteranų ligoninę ir patekau pas traumatologą. Jis man diagnozavo osteomielitą, t. y. kaulų puvinį. Tada mane nusiuntė atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą, ir tai pasitvirtino. (...) Poliklinika į viską užmerkia akis, sakydama, kad esu sveikas ir darbingas. Jie nesuteikia jokios pagalbos ir niekur manęs nesiunčia. Vadai visa tai žinojo.“
Kitas kariškis pasakojo, kad buvo mobilizuotas be medicininės apžiūros ir net nebuvo įleistas į karo prievolės biurą, kai gavo šaukimą – jį iš karto įsodino į autobusą ir išsiuntė į trumpas pratybas, o paskui į frontą. Netrukus per apšaudymą mobilizuotasis šuoliuodamas susižeidė kelį, bet gydytojai sakė, kad tai tik patempimas. Netrukus kariai buvo grąžinti į Volgogradą, kad būtų papildyta amunicija ir suremontuota įranga. Ten jam buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir paaiškėjo, kad jam nustatytas medialinio menisko plyšimas su menisko fragmentų poslinkiu. Kariuomenės gydytojai pasakė, kad nepripažįsta šių rezultatų, nes jis galėjo papirkti privačius gydytojus. Karinė poliklinika atsisakė atlikti magnetinio rezonanso tyrimą.
Vėliau jis du kartus buvo apšaudytas ir šrapnelis pataikė į ranką. Po antrojo sužeidimo jis buvo išsiųstas į ligoninę Rostove prie Dono. Ten gydytojai pasakė, kad skeveldrų neišims, nes jos jam netrukdė.
Po pakartotinių vizitų pas gydytojus, kurie sakė tą patį, jis vėl buvo išsiųstas į Volgogradą. Tada mobilizuotas vyras kreipėsi į žmogaus teisių gynėją. Po to, kai gydytojai jam pasakė, kad negali jo siųsti operuoti dėl įsakymo iš viršaus, ir suteikė jam „A“ kategoriją. Galiausiai jam pavyko prasibrauti į veteranų ligoninę, kur jam parodė rentgeno nuotrauką, kurią visą laiką matė visi ankstesni gydytojai. Tai žurnalistams papasakojo žmogaus teisių gynėjas Romanas Proninas.
„Jam yra uždegimas kaulo viduje, rimtas uždegimas, kuris sukelia kaulo destrukciją ir, be kita ko, gali baigtis amputacija. Dabar jam reikia pakeisti kelio sąnario kryžminį raištį, o karinė ligoninė savo lėšomis to padaryti nebegali“, – sakė jis.
Tačiau karinis dalinys, į kurį mobilizuotas vyras atvyko su ramentais, netrukus pareiškė, kad jis neserga ir turėtų vykti į vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.
„Atlikau abiejų kelių magnetinio rezonanso tyrimus. Paaiškėjo, kad kairėje kojoje – kryžminių raiščių plyšimas, o dešinėje kojoje – dalinis plyšimas, – pasakoja mobilizuotas vyras. – Karo ligoninėje manęs nepriėmė, karo veteranų ligoninėje pasakė, kad man reikia operacijos, parašė rekomendaciją. Man reikia implanto, kuris pakeistų šį kryžminį raištį. Bet tai brangus gydymas, kurio ligoninė negali imtis. O pagal įstatymą tuo turi pasirūpinti Gynybos ministerija. Ir vėl viskas sukasi ratu: medicinos centras siunčia mane į karo ligoninę, pastaroji siunčia į polikliniką, jie sako, kad esu sveikas, ir suteikia man „A“ kategoriją. Visi skundai ir dokumentai ignoruojami.“
Romanas Proninas mano, kad medikai taip elgiasi gavę tam tikrą nurodymą iš aukščiau:
„Remiantis oficialiai nepatvirtinta informacija, karo ligoninės vadovybė gali turėti neįvardytą įsakymą visiems suteikti maksimalią tinkamumo kategoriją, neatlikti karo medikų ekspertizės ir grąžinti žmones į karo zoną. Karo veteranų ligoninėje iš pradžių žadėjo mums padėti, atlikti operaciją, laukėme atsakymo, bet paskui atsisakė. Kaip spėjame, tai taip pat buvo padaryta karo ligoninės vadovybės nurodymu. Viename iš oficialių Gynybos ministerijos padalinių atsakymų man buvo pasakyta, kad yra kažkoks gynybos viceministro įsakymas, kuriuo ribojamas įprastinės medicininės pagalbos teikimas kariškiams. Bet kaip jie, sulaužyti, gali grįžti į karo zoną? To irgi negalima daryti.“
