Karolis III kreipėsi į Vokietijos parlamentą ir susitiko su O.Scholzu

74-erių Karolis III išvyko į savo pirmąją užsienio kelionę nuo tada, kai tapo Jungtinės Karalystės monarchu. Trečiadienį jis ir karalienė konsortė Camilla atvyko į Berlyną. Prie žymiųjų sostinės Brandenburgo vartų porą pasitiko minios gerbėjų ir Vokietijos valstybės vadovas, prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. Vėliau karališkoji pora dalyvavo jos garbei surengtame bankete prezidento rūmuose.

Trečiadienį Karolis III tvarumo temai skirtame priėmime taip pat susitiko su užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock ir ekonomikos ministru Robertu Habecku – abu jie priklauso Žaliųjų partijai.

Ketvirtadienį Vokietijos parlamento nariams Karolis III sakė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą iškilo grėsmė Europos saugumui ir demokratinėms vertybėms, tačiau pridūrė, kad „galime pasisemti drąsos iš savo vienybės“.

„Karo rykštė vėl sugrįžo į Europą, agresijos karas prieš Ukrainą atnešė neįsivaizduojamų kančių daugybei nekaltų žmonių, – sakė jis. – Europos saugumui ir mūsų demokratinėms vertybėms iškilo grėsmė. Tačiau pasaulis neliko abejingas... drąsos galime pasisemti iš savo vienybės.“

Per pusvalandį trukusią kalbą karalius kalbėjo daugiausia vokiškai.

Per renginius Vokietijoje Karolis III ne kartą kalbėjo apie susitaikymą ir bendromis vertybėmis grįstą ateitį.

Ryšių gerinimas

Karalius giminystės ryšiais yra susijęs su Vokietija, bet šalys per abu pasaulinius karus kovojo priešingose stovyklose. Dėl Pirmojo pasaulinio karo britų karališkoji šeima atsisakė vokiškos Saksų-Koburgų ir Gotos dinastijos pavardžių ir tapo Windsorais.

Karolio III motina, velionė karalienė Elžbieta II, buvo pokario susitaikymo simbolis.

Ketvirtadienį kalbėdamas Bundestage karalius atkreipė dėmesį į tai, kaip toli abi šalys nuėjo užversdamos konfliktų istorijos puslapius, ir pabrėžė dabartines bendras vertybes.

„Drauge privalome būti budrūs dėl grėsmių mūsų vertybėms“ ir ryžtingai priešintis šioms grėsmėms, sakė jis.

Neskaitant pompastikos ir karališkojo spindesio, trijų dienų vizito tikslas yra politinis. Jungtinės Karalystės vyriausybė stengiasi pagerinti po skausmingo „Brexito“ proceso įtemptus ryšius su žemyno partnerėmis.

Pasekmės buvo didelės: Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos sukėlė prekybos kliūčių ir darbo jėgos trūkumą bei atėmė galimybę dalyvauti svarbiausiose Europos mokslo programose. Skirdamas ypatingą dėmesį dviem didžiausioms ES valstybėms – Prancūzijai ir Vokietijai – ministras pirmininkas Rishi Sunakas tikisi normalizuoti santykius su 27 valstybių bloku.

Iš pradžių Karolis III planavo pirmiausiai sustoti Prancūzijoje, tačiau dėl ten vykstančių antivyriausybinių protestų ši kelionės dalis buvo atidėta. Todėl daugiausia dėmesio bus skirta Vokietijai, kur Jungtinės Karalystės karališkoji šeima, o ypač Elžbieta II, seniai kelia smalsumą ir susižavėjimą.

Sužavėti ne visi

Tačiau ne visi buvo sužavėti vizitu. Opozicinės Kairės partijos įstatymų leidėjas Janas Korte sakė, kad Karolio III kreipimasis į aukščiausią šalies politinę instituciją – Bundestagą – neatitinka Vokietijos demokratinių tradicijų.

„Karalius nėra renkamas, – sakė J.Korte visuomeniniam transliuotojui ZDF. – Aišku, jis gali kalbėti visų, įskaitant mane, yra labai laukiamas, bet manau, kad ypač Bundestage, kurio tikslas – atstovauti žmonėms, monarcho pasisakymas tikrai nėra tinkamas.“

Karolis III ir anksčiau yra kalbėjęs Bundestage – 2020 metais Vokietijos karo kapinių komisijos surengtame atminimo renginyje, bet tuo metu jis dar buvo Velso princas.

Prieš sakydamas kalbą Karolis III trumpai susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir apsilankė Berlyno ūkininkų turguje.

Po kalbos Karolis III ir Camilla turi susitikti su ukrainiečių pabėgėliais ir netoli Berlyno dislokuotais britų ir vokiečių kariais, o po to apsilankyti ekologiniame ūkyje.

Penktadienį pora planuoja viešėti Hamburge, kur žengs dar vieną žingsnį susitaikymo link – pagerbdami sąjungininkų bombardavimo per Antrąjį pasaulinį karą aukas.