Rusijos teritoriją irgi keitė
Neseniai prokremliškos pozicijos besilaikanti žiniasklaida ir socialinių tinklų vartotojai skelbė, esą Indonezijoje vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo metu Rusija buvo pasveikinta žemėlapiu su aneksuotomis teritorijomis. Nieko panašaus nebuvo.
Taip pat skaitykite: G20 susitikimo metu Rusiją sveikino žemėlapiu su aneksuotomis teritorijomis: ar tikrai?
Dar anksčiau toje pačioje interneto erdvėje paplito nuotrauka, kurioje matyti, kaip galima spėti, Vokietijos ar kitos vokiečių kalbą vartojančios šalies televizijos žinių laidos stop kadras.
Mat kairiajame apatiniame kampe parašytas laidos pavadinimas „Heute Journal“ (vok. „Šiandienos žurnalas“), dešinė pusėje – taip pat vokiškai „Strom- und Wasserversorgung in den städten der Ukraine“ („Elektros ir vandens tiekimas Ukrainos miestuose“.
Virš šio užrašo matyti žemėlapis, panašus į Ukrainos. Panašus, nes jame surašyti kai kurių šios šalies miestų pavadinimai, tačiau kai kurie rytiniai regionai – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritys – „nukirpti“.
Kaip tik tie, kurių aneksiją rugsėjo pabaigoje paskelbė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Toks pat likimas žemėlapyje ištiko ir 2014 m. okupuotą bei netrukus aneksuotą Krymą.
Internautai ir prokremliška žiniasklaida šį kadrą nuo spalio vidurio platino su įvairiais komentarais, daugiausia – apie „teisingą“ arba „atnaujintą“. Kai kur paaiškinta, esą vokiečiai, pranešdami apie vandens ir elektros atjungimą, pripažino minėtų regionų aneksiją.
„Vokietijos televizijoje – зрада (ukr. „išdavystė“)“, – savo kanale „Telegram“ ironizavo valstybinio „Pirmojo kanalo“ laidų vedėjas Ruslanas Ostaško.
Parašęs, kad televizijos kanalas 2DF (formaliai tokio nėra – greičiausiai turėjo omeny ZDF, „Zweites Deutsches Fernsehen“ – „Antrąją Vokietijos televiziją“, kurio tik ženklas sudarytas iš skaičiaus ir dviejų raidžių) „labai nori rusiškų dujų“, šią frazę perbraukė ir vietoj jos paaiškino, kad „eteryje parodė teisingą Ukrainos žemėlapį“.
Kadru pasidalijo ir žinomas propagandinis žurnalistas Vladimiras Solovjovas, kurio kanalas „Telegram“ turi beveik 1,4 mln. prenumeratorių. Čia žemėlapį pamatė kone 440 tūkst. žmonių.
Miestai pavadinti ne taip
Vokietijoje populiariausia visuomeninė televizija ZDF tikrai transliuoja kasdienę naujienų laidą „Heute Journal“, o ekrano nuotraukoje su žemėlapiu matoma žurnalistė Hanna Zimmermann yra viena iš jos vedėjų.
Kaip žinoma, rugsėjo pabaigoje Luhansko ir Donecko liaudies respublikose, Chersono ir Zaporižios srityse buvo surengti pseudoreferendumai dėl jų statuso.
Jau rugsėjo 30 d. prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo pripažino Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, atveriančia kelią Maskvai pretenduoti į šias teritorijas. Netrukus buvo pranešta ir apie visų keturių regionų aneksiją.
Taip pat skaitykite: Rusija bando sukti pasaulį šimtą metų atgal: septyni svarbiausi faktai apie Ukrainos žemių aneksiją
Vakarai šiuos balsavimus įvertino kaip fiktyvius, juos pasmerkė Jungtinės Tautos. Okupuoti regionai laikomi Ukrainos dalimi ir žemėlapiuose jos teritorija nevaizduojama mažesnė. Krymas taip pat yra Ukrainoje, tik nurodoma, kad Rusija 2014 m. pusiasalį okupavo, o vėliau aneksavo.
Tad tokio kadro „Heute Journal“ niekada nebuvo. Klausimų, ir ne vien politinių, kelia jau pats žemėlapis, tiksliau, jame nurodyti miestų pavadinimai. Vokietijos žiniasklaida karo metu perėjo prie ukrainietiško toponimų skambesio, todėl jie dažnai atrodo kitaip, nei užrašyti „rusiškai“.
Lvivo pavadinimas vokiškai rašomas Lwiw (ne Lviv), Rivno – Riwne (kaip ukrainietiškai – Рівне, ne Rowno, tai atitinka rusišką pavadinimą Ровно).
Žytomyro – Schytomyr (kad atitiktų ukrainietišką, ne rusišką tarimą, nors abiem kalbomis jo pavadinimas rašomas vienodai – Житомир, rusiškas tarimas vokiškai perrašomas į Schitomir – kaip žemėlapyje).
Chmelnickio – Chmelnyzkyj (ne Chmelnizki, tai irgi yra rusiško pavadinimo Хмельницкий transkripcija į vokiečių kalbą, nors ukrainietiškai rašoma beveik taip pat – Хмельницький, tarimas skiriasi).
Išduoda pikseliai
Visus taškus ant i sudėliojo pati televizija. ZDF į platinamą tariamą kadrą iš laidos sureagavo savo paskyroje „Twitter“. Spalio 12-ąją čia buvo paskelbtas toks trumpas komentaras, kad „platinama pakeista nuotrauka iš spalio 10-osios „Heute Journal“. Juo pasidalijo ir pati žurnalistė.
Televizija kartu su šiuo kadru priminė, kas iš tiesų tą dieną buvo rodoma laidoje. „Žemėlapis niekada nerodytas“, – pažymėjo ZDF.
Galiausiai buvo pridėta nuoroda į visą spalio 10-osios laidą „Heute Journal“. Kadras, panaudotas melagienai, matyti nuo maždaug 12.40 min. laiko žymos.
Į dešinę nuo H.Zimmermann rodomas ne žemėlapis, o Federalinio aukščiausiojo teismo generalinio prokuroro biuro iškaba su Vokietijos herbu ir pavadinimu vokiškai (Der Generalbundesanwalt beim Bundesgerichtshof).
Tuo metu buvo kalbama apie sprogimus dujotiekyje „Nord Stream“, kurie, kaip teigiama, kelia grėsmę Vokietijos vidaus ir išorės saugumui. Tai nurodo ir frazė po iškabos nuotrauka – „Ermittlungen nach Lecks in Gaspipelines“ (vok. „Nuotėkių iš dujotiekių tyrimai“).
Apie dalies Ukrainos regionų aneksiją H.Zimmermann pradeda kalbėti tik po pusės minutės, pranešdama apie JT Generalinės Asamblėjos posėdį, kuriame buvo diskutuojama apie rezoliuciją šiuo klausimu. Nė vienu metu greta žurnalistės nebuvo rodomas toks Ukrainos žemėlapis, koks plinta internete.
Panašu, kad kažkas užfiksavo kalbančią žurnalistę, paredagavo nuotrauką specialia programa, darsyk nufotografavo rodomą per televizorių ir ėmė platinti vaizdą kaip kadrą iš ZDF laidos.
H.Zimmermann vilki tuos pačius mėlynus drabužius, tačiau sijono spalva iš tiesų buvo kiek tamsesnė nei pakeistoje nuotraukoje, o susagstoma bliuzelė suraukta apykakle – melsvos, ne ryškiai mėlynos spalvos. Tai irgi sufleruoja, kad vaizdas galėjo būti ne autentiškas.
Tai patvirtina ir nuotraukų analizės programa „Fotoforensics“ – vaizdą pavertus pikseliais (fotografiją sudarančiais taškais) aiškiai išsiskiria vieta, kurioje yra žemėlapis ir užrašas. Kitaip tariant, toje vietoje fotografija buvo keista.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
