Partijos „Naujoji demokratija“ lyderis A.Samaras kadaise buvo vienas iš jauniausių į Graikijos parlamentą išrinktų politikų ir kylanti konservatyviųjų jėgų žvaigždė, vėliau staiga praradęs malonę ir su savimi nusitempęs visą vyriausybę.
Jo varžovas A.Cipras, vadovaujantis kraštutinių kairiųjų partijai „Syriza“, netikėtai užsitikrino antrąją vietą per gegužės 6-ąją vykusius rinkimus, per kuriuos neatsirado aiškaus nugalėtojo. Pagal amžių jis tiktų į sūnus A.Samarui, tačiau jo patirtis politikoje siekia jau du dešimtmečius.
A.Cipras buvo ilgus plaukus į kaselę susirišęs paauglys aktyvistas, organizuodavęs sėdimuosius streikus mokykloje praeito amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje, kai Graikiją krėtė dideli moksleivių protestai prieš kontroversiškas švietimo reformas.
Įgijęs inžinieriaus specialybę, jis anksti įstojo į „Syriza“, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Synaspismos“. A.Cipras ketverius metus vadovavo jos jaunimo skyriui, o 2006 metais buvo iškeltas šios partijos kandidatu į Atėnų mero postą.
A.Cipras gimė 1974-ųjų liepą – Graikijai lemtingais metais, kuriuos žymėjo septynerius metus trukusios kariškių diktatūros, negailestingai persekiojusios kairiuosius ir komunistus bei surengusios kruviną susidorojimą su sukilusiais studentais, žlugimas.
Užaugęs Atėnų darbininkų rajone, jis mokėsi kaimyninėje valstybinėje mokykloje.
Būsimasis kairiųjų lyderis studijavo Atėnų politechnikos universitete, kuris buvo 1973 metais vykusio studentų sukilimo židinys, o kalbėdama angliškai jis dažnai užsikerta.
Tuo tarpu A.Samaras yra kilęs iš vienos Graikijos elito šeimos ir yra baigęs ekonomikos bei verslo vadybos studijas Jungtinėse Valstijose – Amhersto koledže bei Harvardo universitete.
Jo protėviai buvo turtingi graikų pirkliai iš Aleksandrijos, įkūrę Benakio muziejų – vieną iš pagrindinių Graikijos kultūros centrų. A.Samaro prosenelė Penelopė Delta buvo viena iš žinomiausių šalies rašytojų.
A.Samaras išgarsėjo prieš beveik 20 metų, dirbdamas užsienio reikalų ministru tuo metu, kai prasidėjo Graikijos diplomatinė krizė su kaimynine Makedonija.
Jis buvo griežtai nusistatęs prieš šią naują valstybę, atsiskyrusią nuo Jugoslavijos. Atėnų požiūriu, Makedonija neteisėtai pasisavino jos šiaurinio regiono vardą, paskelbusi nepriklausomybę 1991 metais.
A.Samaras dėl šio klausimo susikirto su tuomečiu Graikijos premjeru Konstantinu Micotakiu ir atsistatydino, sužlugdydamas visą vyriausybę.
Ironiška, kad jis po dešimtmečio grįžo pas konservatorius ir įveikė K.Micotakio dukrą per partijos vadovo rinkimus 2009 metais.
A.Samarą ir A.Ciprą galėtų sieti nebent jų užsispyrimas.
Konservatorių lyderis 2010 metais atsisakė pritarti pirmajam Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Graikijai suteiktam finansinės pagalbos paketui, kurio vertė – 110 mlrd. eurų.
Kelias savaites spyriojęsis, jis pernai su išlygomis pritarė antrajam 130 mlrd. eurų paketui, kai Europos lyderiai pagrasino Graikijai bankrotu.
A.Cipras dėl savo priešiškumo griežtoms biudžeto išlaidų taupymo priemonėms taip pat neįgijo daug draugų Vokietijoje, kuri yra tokios strategijos apologetė.
Gegužės 29 dieną jis sakė Vokietijos savaitraščiui „Stern“, kad šios šalies kanclerei Angelai Merkel „tenka milžiniška istorinė atsakomybė. Ji negali vien kietakaktiškai laikytis įsikibusi klaidingos politikos ir tuo pačiu vesti Europą neįtikėtinai sunkiu keliu.“
Kairiųjų lyderis teigė, kad ES, Europos centrinio banko (ECB) ir TVF, dar žinomų kaip „trijulė“, Atėnams primestas ekonomikos gaivinimo planas nuves į katastrofą.
„Arba trijulė atsisakys šios taupymo politikos, arba ji įstums į pavojų visą euro zoną, – A.Cipras sakė “Stern„. – Euro zona yra 17 grandžių turinti grandinė. Jeigu bus pažeista viena, visa grandinė bus sugadinta.“
Kairieji nori atmesti kai kuriuos esminius ES ir TVF Graikijai suteiktos paskolos sutarties skyrius, įskaitant atlyginimų mažinimą numatančias darbo rinkos reformas, turinčias padidinti konkurencingumą. Šių priemonių priešininkai teigia, kad jos tik didins skurdą ir žlugdys ekonomiką.
Tačiau A.Cipras teigia nesantis nusistatęs prieš eurą.
„Balsavimas už kairiuosius nereiškia, kad mes pasitrauksime iš euro zonos. Visiškai priešingai – mes pasiliksime eurą“, – jis sakė neseniai apsilankęs Paryžiuje ir Berlyne.
„Nemanau, kad taupymo programos atsisakymas reiškia, jog šalis turi palikti euro zoną“, – pridūrė A.Cipras.
„Syriza“ kovą padavė į teismą Vokietijos dienraštį „Bild“, siekdama prisiteisti milijono eurų kompensaciją už šmeižtą, nurodžiusi, kad leidinys pavaizdavo A.Ciprą „pusiau nusikaltėliu“, kuris „atvirai palaiko smurtaujančius anarchistus“.
„Ar šie radikalai greitai valdys Graikiją?“ – tuomet klausė dienraštis.
