G.Kalandadzė buvo suimtas Berlyno oro uoste, iš kurio jis ketino skristi į Ukrainą. Šioje šalyje jis dirba oficialiu Nacionalinės gvardijos vadovo patarėju, bet jau nuo 2015 metų yra ieškomas Sakartvele – čia jis kaltinamas įtariamojo teroristine veikla kankinimu.
Buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis vadina G.Kalandadzę „didvyriu“, kuris „drąsiai kovojo prieš rusus“ per 2008-ųjų rugpjūtį vykusį trumpą karą Pietų Osetijoje. Kalėjime šiuo metu laikomas M.Saakašvilis pabrėžia, kad generolo areštas naudingas tik Rusijai.
„Gėda, kad Sakartvelo vyriausybė kuria problema didžiausiems Rusijos priešams visame pasaulyje“, – pranešime teigė M.Saakašvilis.
41-erių G.Kalandadzė vadovavo Sakartavelo armijos 4-ajai pėstininkų brigadai, kuri kovojo su Rusijos pajėgomis 2008 metais. Jis vėliau buvo paskirtas vienu šalies ginkluotųjų pajėgų vadų.
N.Vogelof: Kalandadzė garsiai prabilo apie Rusijos įsiskverbimą į Sakartvelo saugumo struktūras. Jo arešto siekė Sakartvelas, taip pat – Rusija. Staiga Sakartvelas sukurpia prašymą Vokietijai jį sulaikyti.
„Jo areštas – Rusijos karas teisinėmis priemonėmis, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainos saugumui prieš galimą konfliktą“, – „The Times“ teigė saugumo politikos centro „Europos vertybės“ analitikė Nathalie Vogelof.
„Kalandadzė garsiai prabilo apie Rusijos įsiskverbimą į Sakartvelo saugumo struktūras. Jo arešto siekė Sakartvelas, taip pat – Rusija. Staiga Sakartvelas sukurpia prašymą Vokietijai jį sulaikyti. Tiesa, paprastai tokie politiniai prašymai ignoruojami“, – pridūrė N.Vogelof.
Pirmą kartą G.Kalandadzė buvo suimtas po to, kai 2012 metais į valdžią atėjo milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio globojama partija „Sakartvelo svajonė“. Jis kartu su keliais kolegomis buvo apkaltintas įtariamojo kankinimu, bet netrukus paleistas.
Anuomet vienas buvęs aukšto rango vyriausybės pareigūnas G.Kalandadzės areštą pavadino „nevykusiu bandymu parodyti galią“ ir „Sakartvelo svajonės“ žingsniu siekiant sustabdyti Sakartvelo integraciją į NATO.
Kritikai ir opozicija kaltina valdančiąją partiją, esą ji nėra pakankamai kritiška Rusijos atžvilgiu.
G.Kalandadzė 2014 metais paliko šalį ir persikraustė į Ukrainą. Beje, per pirmuosius konflikto Donbase metus ukrainiečių pajėgoms padėjo daugiau nei šimtas 2008-ųjų karo Pietų Osetijoje veteranų.
2015 metais G.Kalandadzei buvo paskelbti nauji kaltinimai, nors tariama auka taip ir nebuvo apklausta bei netgi dingo.
O dabar opozicija stebisi, kodėl Vokietijos policija nusprendė suimti ir – greičiausiai – išduoti kariškį Tbilisiui.
Buvęs parlamentaras ir opozicinės partijos „Europietiškas Sakartvelas“ narys Giorgijus Kandelakis pažymėjo, kad naujoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock kaip tik pažadėjo aktyviai kovoti už žmogaus teises tokiose šalyse kaip Rusija.
„Maskva taip pat piktnaudžiauja Interpolo arešto orderiais, kad būtų sulaikomi buvę Sakartvelo kariai, o Tbilisis neprieštarauja. Valdant „Sakartvelo svajonei“, šalies saugumo politika dreifuoja Rusijos link“, – tvirtina G.Kandelakis.
Jei G.Kalandadzė būtų sugrąžintas į Sakartvelą, ten jam grėstų iki 17 metų kalėjimo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jam 2019 metais suteikė Ukrainos pilietybę.