Pasak jo, fronte viskas kaip buvo: rusai spaudžia prie Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos, turi nedidelių taktinių pasiekimų, padėtis sudėtinga, bet nekritinė.
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu išplėstiniame Gynybos ministerijos kolegijos posėdyje sakė kalbas, kurios ir sulaukė didžiausio žiniasklaidos dėmesio. Tokias kalbas jie sako kasmet, apžvelgdami pasiekimus ir išsakydami ateinančių metų prioritetus.
Taigi, šį kartą buvo pasigirta padidėjusiomis karo pramonės apimtimis. Pasak S.Šoigu, nuo 2022 m. vasario gamyba išaugo kartais:
Tankų – 5,6
Pėstininkų kovos mašinų – 3,6
Šarvuotų transporterių – 3,5
Bepiločių – 16,8
Artilerijos šaudmenų – 17,5 kartus.
„Kažkaip apėjo ratu naikintuvų ir sraigtasparnių skaičių, greičiausiai todėl, kad pasigirti nėra kuo. Su tankais irgi yra niuansas – rusai skaičiuoja kaip naujus ir senus tankus, kuriuos suremontuoja, modernizuoja ir statistikoje pažymi kaip ką tik pagimdytą“, – kalba analitikas.
Pasak jo, ta pati padėtis ir su pėstininkų kovos mašinomis (BMP), o štai dėl transporterių – neaišku. „Jie kepa naujus BTR-82A, kadangi nelabai ką modernizuoti. Tiesa, jeigu teisingai suprantu, pigesnius BTR po truputį išstumia BMP-3, pasižymintys daug didesniu pravažumu ir geresne apsauga bei ginkluote“, – sako E.Papečkys.
„Ši statistika mums leidžia įvertinti rusų patirtų nuostolių mastą – S.Šoigu teigimu, buvo pagaminta ir suremontuota daugiau kaip 1,5 tūkst. tankų. Naujų dalinių beveik nesuformuota, o tankų trūkumas daliniuose yra, nė vienas nėra pilnos sudėties, kiek priklauso pagal organizacinius-struktūrinius etatus. Tai kurgi dingo tie visi turėti ir naujai gauti tankai? Akivaizdu, kad didelė jų dalis buvo prarasta fronte“, – teigia analitikas.
Jo manymu, Rusija tarsi ir nesiruošė tokio masto karui, nes ginkluotės gamyba nebuvo išaugusi taip stipriai kaip reikėjo, ir visų pirma, ji turėjo užpildyti milžiniškus trūkumus daliniuose, dėl kurių kariniai vienetai galėjo išstatyti karo veiksmams tik trečdalį pajėgų.
„Vilkas mėgsta prisidengti avies kailiu“
V.Putinas labiau akcentavo branduolinę strateginę ginkluotę. Ją buvo nurodęs kaip prioritetą pernai, ir, kaip matosi, branduolinio šantažo priemonė buvo stiprinama – pastatyti 2 atominiai povandeniniai laivai, suremontuoti 4 strateginiai bombonešiai Tu-160M ir perduota daliniams 15 branduolinių raketinių kompleksų „Jar“ ir „Avangard“.
„Beje, atkreipčiau dėmesį į skirtumą: Vakaruose yra gynybos pramonė, o Rusijoje – karinis pramoninis kompleksas, nors vis dažniau naudojamas ir terminas „gynybinė pramonė“ – vilkas mėgsta prisidengti avies kailiu“, – pastebi karybos ekspertas.
Ne mažiau įdomūs skaičiai apie inžinerinius darbus. Pasak S.Šoigu, daugiau nei 2000 km fronte įrengta 7 tūkst. km minų laukų, 1,5 mln. prieštankinių kliūčių „Piramidė“, 2 tūkst. km prieštankinių griovių, 12 tūkst. surenkamų gelžbetonio įrenginių, 3 tūkst. būrio atraminių punktų, 45 tūkst. blindažų ir daugiau nei 150 tūkst. priedangų technikai. Pasigyrė, kad minų laukų gylis siekė 600 m, du kartus giliau, nei numatyta statutuose.
Rusai skelbia sunaikinę tiek lėktuvų, kiek Ukraina niekada neturėjo
Pasak E.Papečkio, skaičiai dideli, kiek teisingi – neaišku. Juos labai norėtųsi palyginti su ukrainiečių inžinerinių darbų apimtimis.
„S.Šoigu nurodytus ukrainiečių nuostolius nekomentuosiu, nes jie beviltiškai nepatikimi. Pvz., agresorius teigia sunaikinęs daugiau nei 800 lėktuvų ir sraigtasparnių, o tai 4 kartus daugiau, nei ukrainiečiai iš viso turėjo kartu su gauta užsienio parama“, – apibendrina E.Papečkys.
