E.Papečkys pirmadienio vakarą rašė, kad pranešimai apie naujienas iš fronto žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose yra itin lakoniški, todėl „gali pasirodyti, kad Ukrainos fronte nieko nevyksta“. Anot jo – tai nėra tiesa.
„Iš tiesų Ukrainos pajėgos ir toliau išlieka aktyvios ir spaudžia agresorių prie Bachmuto, Donecko srities pietvakariuose ir Zaporižioje“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Didžiausią intrigą jam kelia padėtis prie Dniepro upės. Jis tvirtino, kad fiksuojamas įprastas mažų grupių judėjimas salose, tačiau toje vietovėje ukrainiečiai sutelkė visas turimas jūrų pėstininkų brigadas, o rusai – pagrįstai baiminasi upės forsavimo ir bent dalies kairiojo kranto išvadavimo iki tol, kol pablogėję orai apsunkins judėjimą.
„Klausimas tame – ar ukrainiečiai iš tiesų brigadas sutelkė šuoliui per Dnieprą, ar tik išvedė jas papildyti po sunkių mūšių Zaporižios kryptyje, tuo pačiu versdami rusus laikyti didesnes pajėgas prie upės?, – retoriškai klausė E.Papečkys.
Jo nuomone, Ukrainos pajėgos rimtai galvoja apie Dniepro forsavimą, bet kol kas to nedaro dėl per didelės rizikos, kad nespės pakankamai išplėsti placdarmo kairiajame krante, kad būtų galima užtikrinti saugų tiekimą.
„Jeigu rusų artilerija galės apšaudyti perkėlas per Dnieprą, tai ukrainiečiams grės tokia pati nemaloni padėtis, kokios rusai sulaukė Chersone, dešiniajame krante“ , – svarstė žinovas.
E.Papečkys priminė, kad tada agresorė sugebėjo išvesti pajėgas be didesnių nuostolių, nepalikusi sunkiosios technikos, o ukrainiečiams pakartoti tokį sėkmingą atsitraukimą rusai trukdytų visomis išgalėmis.
„Antra vertus, Ukrainos pajėgos negali įgyti reikiamo ugnies pranašumo prie upės, kadangi ukrainiečių artilerijos pasiekimus rusai kompensuoja stipriomis atakomis iš oro“, – pridūrė jis.
Jūrų pėstininkų pasitraukimas iš Zaporižios krypties sukėlė šiokių tokių nepatogumų, atkreipė dėmesį ekspertas.
"Kol jūrų pėstininkus pakeitusios Ukrainos brigados apsiprato vietovėje, rusai reagavo labai agresyviai ir po kiekvienos ukrainiečių atakos mėgino kontratakuoti. Poroje vietų jiems netgi pavyko pasislinkti pirmyn. Vos vos, daugiausia – 200 metrų, jeigu tikėti rusais. Fronte tai yra visiškas nulis, riestainio skylė, už kurią rusai labai brangiai sumokėjo, o dabar dreba laukdami atsakomojo ukrainiečių puolimo."
Jis taip pat pažymėjo, kad, nors ukrainiečiai pirmadienį buvo labai aktyvūs, bet didesnių pasiekimų fronte nėra.
„Nėra ir jiems būdingų išradingų ir netikėtų rusams atakų prieš taikinius užnugaryje. Bepiločiai atakuoja tiek taikinius okupuotame Kryme, tiek pačioje Rusijoje (pvz., raketų gamyboje dalyvaujanti gamykla Smolenske), bet šie smūgiai yra pavieniai, mažomis jėgomis, ir nelabai stiprūs.“
Pasak jo, rusai jau trečia diena pliekia raketomis ir bepiločiais, kuriuos iki tol taupė, aktyvi ir jų aviacija, koreguojamomis bombomis atakuojanti ukrainiečius iš didelio atstumo tiek fronte, tiek artimame užnugaryje.
„Visų pirma, jie nusitaikė į tiltus, šaudmenų sandėlius ir komunikacijos linijas Zaporižios srityje. Aišku, rusofašistai labai apgailestauja, kad raketomis nebuvo apšaudytas Kyjivas, kuriame pirmadienį rinkosi Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai“, – dėstė E.Papečkys.
„Na, o ukrainiečiai toliau spaus rusus. Kaip ir sakiau, laukiame iš jų drąsių ir išmanių smūgių okupuotose teritorijose ir Rusijoje. Gal jau laikas įskraidinti droną pro Kremliaus langą?“, – ironiškai pridūrė jis.