57-osios brigados artilerijos padalinio vadas Saša, šaukiniu „Juodas“ sakė, kad jie šaudė į Rusijos karius net dieną prieš gegužės 10 d., kai Rusijos pajėgos peržengė sieną ir pradėjo veržtis į šiaurės rytų Charkivo regioną. Pasak jo, pajėgos „įžūliai“ telkėsi Rusijos sienos pusėje.
„Mes pataikėme į tankus pasienyje... tai jau buvo tikras karas“, – kalbėjo 26 metų kariškis Saša, šaukiniu „Juodas“.
Antrojo artilerijos dalinio vadas panašiai patvirtino, kad brigada buvo perkelta anksčiau, kad sustiprintų gynybą šia kryptimi. Prieš tai kariai gynė Kupjansko miestą, taip pat esantį Charkivo srityje.
Likus keliems mėnesiams iki Rusijos įsiveržimo buvo spėjama, kad Maskva imsis tokios taktikos. Tai savo kalbose minėjo tiek Ukrainos politinė, tiek karinė vadovybė.
Karių komentarai patvirtina, kad nuo Rusijos agresijos jau trečius metus besiginanti šalis bandė iš anksto sutelkti pajėgumus, kad pasipriešintų Rusijos pajėgų telkimui palei ilgą šiaurės rytų sieną.
Tačiau šio žingsnio anaiptol nepakako, kad būtų išvengta didžiausio puolimo į Ukrainą nuo tada, kai Rusija beveik prieš dvejus su puse metų pradėjo plataus masto invaziją.
Vienas Ukrainos šaltinis, apibūdindamas pirmąsias Charkivo puolimo dienas prieš kiek daugiau nei savaitę, sakė, kad buvo akimirkų, kai jis baiminosi, jog „prarado fronto liniją“.
Anot jo, padėtis stabilizavosi, tačiau kariškis perspėjo, kad nėra tikras, kiek ilgai tai truks.
Šeštadienį „Sky News“ žurnalistai bandė aplankyti artilerijos poziciją, kurioje tarnauja 57-osios brigados kariai, esančią prie pat Vovčansko miesto – pagrindinio Rusijos puolimo taikinio. Tačiau pusiaukelėje žurnalistų ekipažas buvo apgręžtas dėl realaus pavojaus gyvybei.
Laikinoje bazėje buvęs Ukrainos gynėjas Saša planšetėje ir nešiojamajame kompiuteryje pasitelkęs elektroninius žemėlapius tvirtino taikinius, kuriuos jo padalinio ginklai turi atakuoti.
Karys pasakojo, kad kartu su komanda jis buvo perkeltas iš Kupjansko gegužės 4-5 dienomis, tačiau davė suprasti, kad būtų norėjęs turėti daugiau laiko pasiruošimui.
„Nežinau visos situacijos ir kodėl taip atsitiko. Bet tikrai žinau, kad norint geriau atremti [puolimą], mums gali prireikti arba daugiau laiko, arba geriau paruoštų pozicijų“, – kalbėjo jis.
„Prieš puolimą jau smūgiavome taikiniams Rusijos teritorijoje, nes žinojome, kad jie ten renkasi. Jie įžūliai telkėsi“, – pridūrė Saša.
Paskui artilerijos padalinio vadas apibūdino tą akimirką, kai rusai pradėjo žengti į priekį. Pasak jo, prieš Rusijos kariams peržengiant valstybės sieną, Ukrainos kariai sulaukė nepertraukiamos trijų valandų artilerijos ugnies.
„Norėčiau, kad jie būtų buvę sustabdyti pasienyje“, – sakė jis.
Vietoje to įsiplieskė įnirtingas mūšis, kai rusų pėstininkai, remiami oro antskrydžių, dronų atakų ir artilerijos ugnies, veržėsi į priekį.
„Pirmosiomis dienomis jie šturmavo mūsų pozicijas – 30-50 karių kolonos. Mes juos daužėme.“
Saša atskleidė, kad viso to chaoso metu buvo svarbu surinkti informaciją, kad jo kariai galėtų veikti.
„Didžiuojuosi, kad mano vaikinai sugebėjo padaryti viską, ką galėjo, – sakė jis. – Visa garbė tiems, kurie liko savo artilerijos pozicijose“.
Kovotojas apibūdino, kad iš pradžių fronto linija buvo „trapi“, bet pažymėjo, kad jau sulaukė pastiprinimo. Jo nuomone, Rusija prarado galimybę padaryti reikšmingą proveržį.
„Iki šiol jie turėjo šansą. Net savo rajone žinojau, kur turime spragų, pro kurias jie galėjo prasmukti. Dabar tokių spragų neturime“, – pabrėžė kariškis.