Dėl aklavietės, kurioje atsidūrė JAV ir Europa, Ukrainos sąjungininkės svarsto apie tai, ko nenorėjo įsivaizduoti nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos dienų: kad Vladimiras Putinas gali laimėti.
Kadangi daugiau kaip 110 mlrd. JAV dolerių parama įstrigo Vašingtono ir Briuselio politiniuose ginčuose, vis dažniau kyla abejonių, kiek ilgai Kyjivas sugebės sulaikyti Rusijos pajėgas ir apginti Ukrainos miestus, elektrines ir uostus nuo raketų atakų.
Be galimų katastrofiškų pasekmių Ukrainai, kai kurie Europos sąjungininkai pradėjo tyliai svarstyti, kokį poveikį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai gali turėti nesėkmė didžiausiame konflikte Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pasak su vidaus pokalbiais susipažinusių žmonių, kurie prašė anonimiškumo, kad galėtų aptarti viešai neskelbiamus dalykus, jie iš naujo vertina riziką, kurią sustiprėjusi Rusija keltų Aljanso nariams rytuose.
Pašnekovai teigė, kad pasekmės bus jaučiamos visame pasaulyje, nes JAV partneriai ir sąjungininkai suabejos, kiek patikimi bus Vašingtono pažadai dėl gynybos. Tokios strateginės nesėkmės poveikis būtų kur kas didesnis nei tas, kurį sukėlė 2021 m. nesėkmingas JAV išvedimas iš Afganistano, sakė jie. Ir tai paliekant nuošalyje perspektyvą, kad Donaldas Trumpas gali laimėti kitų metų prezidento rinkimus ir įgyvendinti savo viešus pažadus pasitraukti iš svarbiausių aljansų, įskaitant NATO, ir susitarti su V.Putinu dėl Ukrainos.
Didėjantis nerimo jausmas persikėlė į viešus lyderių pareiškimus. Jų tonas tampa vis aštresnis, nes pagalbos šalininkai ragina savo oponentus nelaikyti gyvybiškai svarbios pagalbos vidaus politikos prioritetų įkaite, o tai retai pasitaikydavo ankstesnėse diskusijose.
„Jei Ukraina nesulauks ES ir JAV paramos, laimės V.Putinas“, – praėjusią savaitę Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime sakė Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras. Susitikimo metu lyderiams nepavyko įveikti didėjančio pasipriešinimo kitų metų 50 mlrd. eurų pagalbos paketui ir vos pavyko patvirtinti iš esmės simbolinį gestą, atveriantį Ukrainai kelią į narystę kada nors ateityje.
J.Bidenas pažadėjo remti „tiek, kiek tik galėsime“, o tai yra retorinis pokytis nuo ankstesnių pažadų remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo remti Ukrainą „tiek, kiek tik galėsime“, o tai yra retorinis pokytis nuo ankstesnių pažadų remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“. Griežtosios linijos respublikonai Kongrese atsisakė patvirtinti 61 mlrd. JAV dolerių paramą kitiems metams, kol J.Bidenas nenusileis jų reikalavimams dėl griežtesnės politikos JAV pietinės sienos srityje. Iki šiol pastangos pasiekti susitarimą žlugo. Pirmadienį Pentagonas įspėjo, kad pinigai naujai ginkluotei Ukrainai baigsis gruodžio 30 d., jei įstatymų leidėjai nesiims veiksmų.
Be didėjančio visuomenės skepticizmo dėl paramos Ukrainai kainos, nuviliantys šios vasaros Kyjivo kontrpuolimo rezultatai – kariai pasiekė tik nedidelių laimėjimų prieš stipriai įsitvirtinusias Rusijos pajėgas – paskatino abejones, ar Ukrainos viešai deklaruojamas tikslas atgauti visą V.Putino užimtą teritoriją yra realus, pastebi „Bloomberg“.
Pastaruoju metu sąjungininkų pareigūnai stengėsi pabrėžti naujausius Kyjivo karinius laimėjimus, įskaitant sėkmingus smūgius Rusijos kariniam laivynui Juodojoje jūroje, o ne per pirmuosius karo metus pasiektą didžiulę pažangą sausumoje.
„Abiejose Atlanto pusėse didėja susirūpinimas dėl nepakankamos pagalbos Ukrainai ir nusivylimas, kad vyksta sąstingis, turintis skaudžių pasekmių mūšio lauke, – sakė Kristine Berzina, Vokietijos Maršalo fondo Vašingtone vykdomoji direktorė. – Ukraina gali prarasti papildomų teritorijų ir net suverenitetą – tai vis dar įmanoma.“
Ragina ruoštis kitam karui
Pasak Europos pareigūnų, jei Ukraina negaus ginklų, kurių jai reikia apsiginti, Rusija tikriausiai sieks užimti daugiau teritorijų ir sunaikinti daugiau infrastruktūros. Pasak jų, negalėdama apsiginti, Ukraina gali būti priversta sutikti su paliaubų susitarimu Rusijos sąlygomis.
Ukrainos rėmėjai ES ir JAV tvirtina, kad pagalba tam tikra forma greičiausiai bus patvirtinta kitų metų pradžioje. Tačiau mažai tikėtina, kad tai padės pasiekti didelį proveržį mūšio lauke, sakė pareigūnai. Be to, perspektyvos darosi vis miglotesnės, nors dėl aklavietės darosi vis aiškiau, kad kova gali tęstis dar ne vienerius metus.
Baltijos šalių pareigūnai jau dabar ragina visuomenę ruoštis kitam karui, nes V.Putino pajėgos Ukrainoje nebus sunaikintos, sako „Bloomberg“. Diskusijos persikėlė nuo klausimo „ar“ Rusija gali užpulti prie konkretaus pasirengimo šiai kadaise neįsivaizduojamai perspektyvai. Nepaisant viešų J.Bideno patikinimų, vis dažniau kyla klausimų, ar JAV ir kitos sąjungininkės iš tikrųjų rizikuotų savo kariais, kad apgintų mažytes šalis, kurios kadaise priklausė Sovietų Sąjungai.
Rusija gali būti pasirengusi pulti NATO per metus, kai tik baigsis konfliktas Ukrainoje
„Rusija nebijo NATO“, – praėjusią savaitę interviu vietos televizijai sakė Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas, teigdamas, kad Rusijos kariuomenė gali būti pasirengusi pulti NATO per metus, kai tik baigsis konfliktas Ukrainoje, kuri nėra Aljanso narė. Kiti Vakarų pareigūnai sakė, kad V.Putinui greičiausiai prireiks bent kelerių metų, kad kompensuotų didžiulius nuostolius, kuriuos jo kariuomenė patyrė Ukrainoje, jau nekalbant apie grėsmę daug pajėgesnėms NATO pajėgoms.
Tačiau ankstesnis pasitikėjimas, kad invazija bus Rusijos lyderio „strateginis pralaimėjimas“, išblėso, o kai kuriuose sluoksniuose jį pakeitė vis labiau stiprėjantis jausmas, kad V.Putino lažybos, jog jis gali pergudrauti JAV ir jų sąjungininkus, gali pasirodyti teisingos.
Suomija, kuri šiais metais įstojo į NATO dėl didėjančios Rusijos grėsmės, sustiprino savo gynybą ir siekia užmegzti saugumo ryšius su JAV. V.Putinas sekmadienį perspėjo, kad Rusija planuoja dislokuoti daugiau karių palei savo sieną, kuri yra ilgiausia tarp Rusijos ir NATO narės. „Nebuvo jokių problemų, – sakė jis. – Dabar jų bus.“
Vienas Vakarų pareigūnas apibūdino, kad Rusijos pergalė sukeltų pabėgėlių srautą į ES, o tai padidintų spaudimą šių šalių tarnyboms ir paaštrintų įtampą tarp narių. Tuo pat metu, pasak pareigūno, Ukrainos pasipriešinimas pereitų prie partizaninės taktikos, o tai reikštų, kad kovos tęstųsi mažesne pavara ir įtvirtintų nestabilumą prie rytinės ES sienos.
Kiti pareigūnai teigė, kad kai kurios Europos šalys gali siekti stiprinti savo ryšius su Maskva ar Pekinu, kad nereikėtų pernelyg pasikliauti nepatikima JAV.
Kadangi Rusijos pajėgos gali būti daug arčiau Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos sienų, o Krymas suteikia Kremliui dominuojančią padėtį Juodojoje jūroje, JAV turėtų daug investuoti į savo pajėgas Europoje, kad būtų patikima atgrasymo priemonė, teigiama praėjusią savaitę paskelbtoje Karo studijų instituto ataskaitoje.
JAV turėtų dislokuoti „nemažą dalį“ savo sausumos pajėgų, taip pat „didelį skaičių“ radarais sunkiai užfiksuojamų orlaivių. Atsižvelgiant į JAV gamybos ribotumą, tai gali priversti Baltuosius rūmus rinktis, ar laikyti pakankamai pajėgų Azijoje, kad būtų galima apginti Taivaną nuo galimo Kinijos smūgio, ar atgrasyti Rusiją nuo NATO puolimo.
„Visas šis projektas kainuos milžiniškus pinigus, – ataskaitoje teigė Frederiko V. Kagano vadovaujami analitikai. – Išlaidos tęsis tol, kol tęsis Rusijos grėsmė – potencialiai neribotą laiką.“
