– Kokie žmonės sudaro „separatistų“ branduolį?
– Dauguma jų – ukrainiečiai iš Donbaso regiono.
– Kokia tikėtina karių nuotaika ir kovos motyvai?
– Karo pradžioje jų tikslas buvo atsiskirti ir tapti Rusijos dalimi, dabar juos domina tik atlyginimas, be jokios motyvacijos.
– Kaip vertinote „separatistų“ kovines galimybes prieš ir po susidūrimo su jais? Ar jie pamažu tobulėja, ar regresuoja?
– Jie gerokai pasikeitė. 2014 metais buvo skirtingų gerai pasirengusių rusų ir vietinių separatistų grupių, neturinčių jokių įgūdžių. Dabar separatistų struktūrą sudaro (daugiausia) rusų karininkai ir vietiniai separatistai, gerai pasirengę, nes Rusijos instruktoriai kruopščiai su jais dirba.
– Kaip vertinote Rusijos Federacijos pajėgų kovines galimybes prieš ir po susidūrimo su jomis? Ar jos pamažu tobulėja, ar regresuoja?
– Kai susitikome mūšio lauke, tiksliai nežinojau, kas yra kitoje pusėje. Pagrindines pareigas – bataliono vado, brigados vado – užima rusai. Daugiausia „vietiniai“, kuriuos sutikau. Iš Rusijos atvyksta geriau pasirengę kariai: snaiperiai, artileristai, prieštankiniai daliniai.
– Ar matėte RF ir „separatistų“ sąveiką (ugnies ir manevrų palaikymas, kontrolė) mūšio lauke ir kaip ją įvertintumėte?
– Dabar jie dirba kaip viena struktūra. Dėl to separatistų ir rusų įgūdžiai Donbase labai patobulėjo. Rusai užima visas svarbias pareigas ir kontroliuoja visus procesus.
– Ar turite žinių, kaip vyksta operacijų planavimas? Ar kovotojai patys juos planuoja, ar užduotis gauna tiesiai iš RF?
– Tai, žinoma, priklauso nuo operacijos, tačiau dažniausiai visas planavimas vyksta Rusijoje. Pavyzdžiui, vietiniai bataliono vadai atstovauja tik oficialiai pozicijai, nes kiekviename dalinyje yra paskirtas viską prižiūrintis karininkas iš Rusijos.
– Ar vadovavimas ir valdymas yra centralizuotas ar decentralizuotas? Kokį vaidmenį taktiniu lygmeniu atlieka FSB/GRU? Kokią sprendimų galią ir laisvę turi vietos vadai? Ar vadų pašalinimas sutrikdytų mūšio ritmą?
– Vadovybė separatistų armijoje yra centralizuota. FSB atlieka tas pačias funkcijas kaip ir Rusijoje, jie paprastai yra tarpininkai tarp vietos separatistų vyriausybės ir Rusijos. Vadų keitimas nėra problema ir vadai keičiasi gana dažnai, nes žūva arba kyla interesų konfliktas, tačiau tai neturi įtakos mūšio eigai, nes motyvacija yra pinigai.
– Ką galite pasakyti apie „separatistų“ kovinį mokymą (išsamią gynybą ir kontaktinę liniją)?
– Jie tikrai labai gerai pasirengę ir disciplinuoti. Šiuo metu jie nenusileidžia Ukrainos kariams. Rusai privalomus mokymus praėjo Rusijoje, o vietiniai batalionai paprastai turi mokymams skirtas vietas už 5–15 kilometrų, kur reguliariai vyksta mokymai.
– Ar „separatistai“ vykdo tolimą žvalgybą? Kokia jų sudėtis ir kokiu atstumu nuo pajėgų jie veikia? Ar juos pasiekia netiesioginė ugnis?
– Tolimoji žvalgyba vykdoma retai. Bataliono žvalgybiniai patruliai paprastai neina toliau nei 5 kilometrų, dažniausiai tokį atstumą dengia Rusijos artilerija ir oro žvalgyba. Kitas dalykas yra specialiosios pajėgos, atvykstančios iš Rusijos, laikančios egzaminus Donbase. Tie kariai turi savo užduotis – ieško taškų, kuriuose galėtų prasiskverbti pro gynybos linijas, jie nueina toli, pasiekia priešininkų pozicijas ir jose pagrobia ar nužudo Ukrainos karį. Panašiai yra ir su artilerija, FSB grupėmis, snaiperiais. Jie turi savo atskiras užduotis ir ilgai neužsibūna.
– Apibūdinkite standartinę RF/„separatistų“ žvalgybos komandą (koks jos dydis, užduotys, ginkluotė, kovinė parama, operacijos zonos dydis, taktiniai principai)?.
– Tokią grupę sudaro 1-2 skyriai, tačiau, kaip jau minėjau, vietos separatistų ir Rusijos kariuomenės užduotys skiriasi. Rusijos žvalgyba veikia iki 10 km atstumu, dažniausiai jų užduotis yra užminuoti kelius arba paimti belaisvių. Separatistų žvalgyba paprastai atlieka vadovavimo postų apsaugos funkciją ir kartais veikia iki 5 km atstumu, kur tam tikroje zonoje ieško Ukrainos pajėgų.
– Apibūdinkite standartinę RF / „separatistų“ atakos operaciją (dydis, užduotys, ginkluotė, kovinė parama, operacijos zonos dydis, taktiniai principai).
– Per pastaruosius kelerius metus nebuvo didelių separatistų išpuolių. Daugiausia, kas buvo padaryta – išpuoliai prieš skyriaus ar būrio bazę, tačiau Rusijos kariai nepalaiko tokių sprendimų ir tokios operacijos vyksta chaotiškai. Jei imsime 2014 metus, tuomet Rusijos Federacijos suplanuotiems puolimams buvo pasitelkiamos brigados, dalyvaujant visoms turimoms pajėgoms ir naudojant visas priemones, ir jie būdavo valdomi iš Rusijos Federacijos.
– Apibūdinkite RF / „separatistus“ gynyboje (dydis, užduotys, ginkluotė, kovinė parama, operacijos zonos dydis, taktiniai principai).
– Separatistų struktūra yra identiška rusiškajai. Yra du kariuomenės korpusai, susidedantys iš brigadų, batalionų, kuopų, būrių ir sekcijų. Daugumą pozicijų sudaro atkarpos, esančios tam tikru atstumu viena nuo kitos. Jose dirbančių karių užduotys yra vykdyti gynybą ir įrengti inžinerines kliūtis. Jie gerai užsimaskavę, moka pasislėpti ir kartais išbando naujas Rusijos kariuomenėje naudojamas technologijas. Kiekviename batalione tradiciškai yra dviejų apkasų ešelonų sistema ir papildomas rezervas.
– Apibūdinkite RF / „separatistų“ judėjimą
– Jų nėra tiek daug, kaip 2014 metais. Maždaug kas 9–10 mėnesių batalionai rotuoja ir kiekvienas dirba šiek tiek kitaip. Tačiau batalionai lieka tose pačiose pozicijose ir nedaug juda. Kalbant apie mobilias grupes, jas sunaikina mūsų artilerijos ir (arba) šarvuočių grupės, todėl jie neturi daug galimybių judėti.
– Kaip vertinate RF/„separatistų“ logistiką?
– Jie yra labai gerai pasirengę ir gali laikytis labai ilgai be jokio rezervų papildymo. Mūsų vertinimu, kuro ir amunicijos atsargų jiems pakaks dar maždaug 5 metams.
– Ar susidūrėte su RF EW įrankiais ir ką galite pasakyti apie tokią patirtį?
– Jie dažniausiai kelia triukšmą mūsų ryšių sistemose, kad apsunkintų bendravimą. Jie taip pat turi elektroninius šautuvus, kurie naudojami sustabdyti mūsų dronų judėjimą – tada mes nebegauname vaizdo signalo. Kartais jie bando kištis ir perduoti netikrą informaciją.
– Kokį vaidmenį RF/„separatistų“ operacijose atlieka bepiločiai orlaiviai?
– Daugiausia žvalgybinę, taip pat jie naudojami bombardavimui VOG-17 šaudmenimis (priklausomai nuo bepiločio orlaivio tipo). Dažnai naudojami kiniški modeliai. Taip pat jie naudojami artilerijos korekcijai. Jie turi naktinio matymo funkciją, todėl žvalgybą vykdo ir naktį. Tokie bepiločiai orlaiviai, kaip Bayraktar, Donbase dar nebuvo panaudoti.
– Kaip galima atskirti separatistus nuo civilių? Ar jie veikia vieni, ar komandomis, ar išsiskiria savo išvaizda ar drabužiais?
– Jie dažniausiai vilki rusiškas uniformas, tačiau gyvena ne tik apkasuose, bet ir pastatuose, šalia civilių gyventojų.
– Ar mitingų ar kitų demonstracijų metu separatistai „kursto“ minią, ar jie veikia tik kaip stebėtojai/informacijos rinkėjai/apsauga?
– Mitingų ar demonstracijų metu separatistai jose aktyviai dalyvauja, dažniausiai persirengę civiliais.
– Kokius ginklus naudoja separatistai? Ar tai RF labdara (seni modeliai), ar naujo modelio ginkluotė, bandoma mūšio sąlygomis?
– Paprastai tai būna ir seni, ir nauji arba eksperimentiniai ginklų modeliai. Rusijos Federacijai Ukraina yra naujų ginklų ir ginklų modelių bandymų poligonas. Daugiau apie RF naudojamus ginklus Donbase galite pamatyti čia.
– Ar mūšio intensyvumui įtakos turi Rusijos ir Ukrainos, tarptautinės šventės?
– Priklauso nuo situacijos, dažniausiai – ne.
– Ar vyksta pajėgų rotacija (ne pozicijose, o mūšio lauke) ir jei taip, kiek laiko trunka pamainos?
– Paprastai separatistai rotuoja savo kuopas batalione kas tris mėnesius, tai tęsiasi 2–3 dienas. Paprastai batalione veikia dvi kuopos, o viena lieka atsargoje ir dažniausiai ilsisi miestuose arba treniruojasi tolimesniuose poligonuose.
– Kokio tipo psichologines operacijas jie atlieka? Ar operacijos nukreiptos tik į civilius gyventojus, ar į Ukrainos armiją?
– Daugiausia pasitelkiamos masinės informacijos priemonės, kur skleidžiamos netikros žinios, jos nukreipiamos tiek į civilius gyventojus, tiek į Ukrainos armiją.
– Ar Ukrainos pajėgų karių šeimos persekiojamos, gąsdinamos?
– Tai buvo daroma 2014-aisiais, tačiau dabar nebe.
– Kokie yra galimi I klasės išteklių (maisto, vandens) tiekimo būdai? Ar paramą teikia tik RF pajėgos, ar ir vietiniai gyventojai?
– Dažniausiai viskas gaunama iš RF, tačiau yra vietos savanorių, kurie organizuoja tiekimą.
– Ar įmanoma nustatyti, kad veikiama pagal tam tikras standartines darbo procedūras?
– Taip, iš tikrųjų viskas remiasi standartine sovietine taktika.
– Ar naudojamos priešlėktuvinės gynybos sistemos? Jei taip, kokio tipo?
– Taip, naudojamos visos sovietinės ir rusiškos sistemos, kurias galite rasti „Google“. Iki Minsko taikos susitarimo į mūsų bepiločius orlaivius paprastai buvo šaudoma šautuvais ir kulkosvaidžiais. Bet įdomesnis atvejis buvo, kai vienas mūsų dronas buvo numuštas naudojant OSA sistemą. Mūsų bepiločio orlaivio vertė buvo 10 000 JAV dolerių, o vienos jų paleistų raketų vertė – 50 000 JAV dolerių.
– Ar manote, kad Ukrainos pajėgose gali būti infiltruotų informacijos separatistams teikėjų?
– Taip, ir jų yra daugybė. Tačiau viešai čia į tai nesigilinsiu, tačiau tokias situacijas taip pat galima išnaudoti.
– Ar užminavimas atliekama rankiniu ar mechaniniu būdu? Ar pozicijų užminavimas vykdomas pagal doktriną, ar nenuspėjamai?
– Dažniausiai viskas atliekama rankiniu būdu, nes proceso metu yra didelė rizika prarasti transportą. Dažniausiai naudojamos POM-2 priešpėstinės minos.
– Kaip vyksta bendravimas tarp separatistų padalinių ir vieneto viduje? Ar naudojami mobilieji telefonai, radijo stotys, fiksuoto ryšio telefonai, internetas, komercinės pranešimų programėlės?
– Naudojama viskas. Naudojamos saugios ryšio sistemos, keičiami diapazonai, skaičiais (kas kelias sekundes), panašiai kaip amerikiečių „Harris“ sistemoje. Tarp pozicijų naudojamos sovietinės ryšio linijos TA57. Taip pat pasitelkiamos Kinijos radijo stotys, tačiau per jas neperduodama informacijos, jos dažniausiai skirtos signalizacijai. Jie turi internetą, per jį taip pat gauna saugią informaciją.
– Ar artilerija svarbi RF/separatistų operacijose? Ar artilerijos operatoriai yra vietiniai, ar jie kilę iš RF? Ar šaudydami jie naudoja šaudymo orientyrus (bažnyčias, aukštus pastatus ir kt.)? Ir ar ugnis yra pakankamai taikli?
– Laikyti egzaminų į Ukrainą taip pat atvyksta artileristai. Vietiniai artileristai kursus baigia pas RF karius. Jie dažniausiai naudoja tik žemėlapius ir bepiločius orlaivius.
– Ar naudojami snaiperiai ir koks yra jų vaidmuo? Mes matėme vaizdo įrašą su FSB snaiperiu kontakto linijoje. Ar jaučiate, kada dirba profesionalai, o kada „traktorininkas – separatistas“?
– Dabar apie 80 procentų visų žūčių būna nuo snaiperio kulkos. Artilerija labiau naudojama psichologiniam poveikiui. 2014 metais buvo daug „snaiperių“ su SVD, kurie neturėjo daug patirties. Dabar snaiperiai yra profesionalai ir dažniausiai atvyksta iš RF, daugiausia su naujais ginklais.
Paprastai jie dirba naktimis, turi naktinio matymo sistemas (naktį gali matyti iki 1 km). Priklausomai nuo operacijos, naudojami skirtingi kalibrai. Jie nėra iš paprastų batalionų, bet yra paskirti į atskirus žvalgybos batalionus, labai gerai pasirengę. Jei kalbėsime apie snaiperius iš GRU ir specialiųjų pajėgų, jie naudojasi britų ir amerikiečių ginkluote („Accuracy International“), veikia poromis ar grupėmis. Priklausomai nuo situacijos, jie turi kitokių šautuvų (įskaitant skirtus naudoti prieš bepiločius orlaivius), naudoja savo bepiločius orlaivius žvalgybai (atstumams iki pozicijų nustatyti).
Skaičiuojame, kad vien jų įrangos vertė siekia 40 tūkstančių dolerių. Jie dažniausiai pasitelkiami gavus šiek tiek informacijos iš separatistų, kviečiami atlikti užduotis. Operacijos trunka apie 1-3 dienas, gali trukti iki savaitės. 2019 metais sunaikinome tokią snaiperių grupę, aš taip pat dalyvavau toje operacijoje. Naktį bepilotis orlaivis pastebėjo jų judėjimą, tada paleidome švytinčią raketą, o mūsų dalinys juos sunaikino su visais jų turėtais ginklais.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas Locked N’ Loaded bloge.
Daugiau skaitykite – informnapalm.org/lt