Vienas svarbiausių V.Putino patarėjų ir jo valdžios saugumo garantas – Nikolajus Patruševas. Nuo 1999 iki 2008 metų Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovu dirbęs N.Patruševas užsitarnavo prezidento pasitikėjimą. 2008 metais jis buvo paskirtas Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi.
Antrasis šiame sąraše – Sergejus Ivanovas. Buvęs gynybos ministras ir vicepremjeras nuo 2011 metų prisijungė prie V.Putino administracijos.
Trečiasis – ištikimasis Dmitrijus Medvedevas. 2008-2012 m. prezidento poste pasėdėjęs premjeras nuolankiai užleido savo vietą V.Putinui ir grįžo į vykdomosios valdžios postą.
Ketvirtas – Aleksejus Kudrinas. Iki 2011 metų finansų ministru dirbęs A.Kudrinas nusipelnė V.Putino pagarbos. Vakarų sankcijoms spaudžiant Rusiją į kampą A.Kudrinas dažnai viešai kritikuoja vyriausybės politiką ir, nepaisant to, kad neturi jokio aukšto posto valstybės aparate, dažnai kviečiamas patarti V.Putinui finansiniais ir ekonominiais klausimais.
Penktasis – Igoris Sečinas. I.Sečinas kurį laiką dirbo prezidento administracijoje ir vyriausybėje, tačiau galiausiai šiltą vadovo postą atrado svarbiausioje valstybės valdomoje naftos kompanijoje „Rosneft“.
Analitikai pastebi, kad V.Putinas nemėgsta sukrėtimų ir tik keli žmonės buvo išstumti iš jo artimųjų rato per šiuos 15 metų valdžioje. Didžiąją valdžios rato dalį sudaro dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje Sankt Peterburge sutikti veikėjai arba buvę KGB tarnybos bičiuliai.
Šalia V.Putino nuolat sukasi ir žymus oligarchas, statybų verslo magnatas Arkadijus Rotenbergas, kuriam buvo suteikta galimybė vadovauti milijardus kainavusio Sočio olimpinio komplekso statyboms.
V.Putino kompanijai priskiriamas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu, kurį laiką (2001-2005 m.) vadovavęs „Vieningosios Rusijos“ partijai bei įsiveržęs į Rusijos politikos elitą dar Boriso Jelcino valdymo metu.
Labai retai, bet visgi pasitaiko ir pakilimo valdžios vertikale iki pat aukštumų pavyzdžių. Štai Jurijus Trutniovas dar 2000 metais buvo tik regiono gubernatorius. Už ištikimą Kremliui politiką 2004 metais jis buvo paskirtas Gamtos išteklių ir ekologijos ministru.
2013 metais J.Trutniovas atsisėdo V.Putino pašonėje – jis paskirtas Rusijos federacijos vicepremjeru ir specialiu prezidento įgaliotiniu Tolimųjų Rytų regione (kuris labai svarbus V.Putinui).
Artimiausiam prezidento ratui priskiriami ir dar du politikai – politiką regionuose prižiūrinti Viačeslavas Volodinas bei 39-erių metų Aleksandras Galuška, 2013 metais paskirtas Tolimųjų Rytų reikalų ministru.
Politologai pastebi, kad V.Putinas artimiausio rato žmones atsirenka ne pagal populiarumą ar įvaizdį, bet sugebėjimą atlikti jiems pavestas užduotis, neužduodant jokių papildomų klausimų.
Būtent šis žmonių ratas turi visus galios instrumentus, kurie leidžia valdyti plotu didžiausią pasaulio valstybę.
