Į diskusijas įsitraukė valstybių vadovai, taip pat – humanitarinių grupių, universitetų ir bankų vadovai iš viso pasaulio.
Jie atstovauja vyriausybėms, organizacijoms ir įmonėms, pasirengusioms paaukoti ar paskolinti šimtus milijardų eurų, taip pat tiems, kurie ieško būdų iš to pasipelnyti.
Diskusijose apie tai, kaip reikės gelbėti sugriautus Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, daugiausia dėmesio teko išlaidoms. Ginčai dėl sistemos, kuri tuos darbus prižiūrės, restruktūrizavimo, vyko užkulisiuose ir sulaukė daug mažiau visuomenės dėmesio.
Nėra abejonių, kad bet koks Ukrainos perėjimas nuo karo prie taikos meto ekonomikos bus labai vingiuotas.
