Į Orską skrendantis orlaivis An-148 nukrito vos už 80 km nuo Domodedovo oro uosto.
Sekmadienio scena visiems rusams gana gerai pažįstama: tai – jau trečia didžiulė keleivinio lėktuvo katastrofa pastaraisiais metais.
Nors 2017-ieji laikomi saugiausiais metais komerciniams keleiviniams lėktuvams visame pasaulyje, ekspertai mano, kad jei situacija civilinės aviacijos agentūrose nepagerės, aviakatastrofos Rusijoje tęsis ir toliau.
Juodąsias dėžes ištyręs Rusijos aviacijos komitetas paskelbė, kad katastrofą sukėlė pilotų klaida: jie prieš skrydį neįjungė šildymo sistemų, todėl greičio jutikliai greitį rodė klaidingai.
Kaltinimai sistemai
Aviacijos saugumo ekspertas Aleksandras Romanovas mano, kad katastrofa atskleidžia kur kas didesnę problemą, susijusią su Rusijos valdančiaisiais.
A.Romanovas kaltina Kremlių, esą, į aukščiausius Rusijos valstybinės aviacijos agentūros postus skiriami asmenys, neturintys žinių ar tik šiek tiek nusimanantys apie aviacijos saugumą. Tokie pat procesai vyksta ir Transporto ministerijoje.
„Jie – valdžioje esančiųjų arba gerų ryšių turinčių žmonių giminaičiai“, – sakė ekspertas.
A.Romanovas: „Jie – valdžioje esančiųjų arba gerų ryšių turinčių žmonių giminaičiai.“
Anot A.Romanovo, kadangi postus užima ne ekspertai, finansiniai ištekliai dažnai lieka nepanaudojami arba panaudojami neteisingai, saugumo valdymo sistemos – neprižiūrimos, pilotams leidžiama dirbti per daug valandų.
„Dažnai jie yra pervargę“, – teigė jis.
Eksperto teigimu, nutikus nelaimei pareigūnai nesugeba tinkamai atsakyti į aukų artimųjų keliamus klausimus.
Atsakas į sekmadienio katastrofą taip pat buvo pavėluotas.
Kai portalo Ural56.ru žurnalistė Olesia Kolpakova atvyko į Orsko oro uostą, pareigūnai sakė neturį jokios informacijos, nors žiniasklaidoje jau buvo pasirodę pirmieji pranešimai apie nelaimę.
Žurnalistės teigimu, čia susirinkę artimieji taip pat buvo laikomi nežinioje.
Anot O.Kolpakovos, vienu moteris nuolat šaukė: „Sugrąžinkite man brolį!“
Tik po to, kai Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai atvyko aukų artimiesiems suteikti „psichologinės pagalbos“, oro uosto direktorius patvirtino, kad įvyko aviakatastrofa.
Orsko oro uoste lankęsis „The Moscow Times“ žurnalistas nepastebėjo jokių suirutės ženklų. Tikriausiai todėl, kad tokia nelaimė – nieko naujo.
Kraupi aviacijos istorija
2016-ųjų kovą „FlyFubai“ oro linijoms priklausantis lėktuvas sudužo bandydamas nusileisti Rostovo prie Dono oro uoste esant prastoms oro sąlygoms. Incidentas nusinešė 62 gyvybes.
2015-ųjų spalį turistus iš Egipto į Sankt Peterburgą skraidinęs lėktuvas sprogo ore, žuvo visi 224 keleiviai ir įgulos nariai. Tragedija laikoma teroristiniu išpuoliu.
2013-aisiais regioninių oro linijų „Tatarstan Airlines“ orlaiviui bandant nusileisti Kazanės oro uoste, žuvo 50 žmonių.
Praėjus vos dienai po An-148 katastrofos, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose nukrito sraigtasparnis, žuvo visi šeši jame buvę asmenys.
2011-aisiais kitas An-148 laineris bandomojo skrydžio metu netoli Maskvos subyrėjo ore. Neišgyveno nė vienas iš šešių įgulos narių.
Praeitą rugsėjį ir spalį vos pakilę du lėktuvai susidūrė su rimtomis problemomis: vieno jų variklis nustojo veikti, kito – užsidegė. Tiesa, abu orlaiviai sugebėjo saugiai nusileisti.
A.Litvinovas: „Jei nedelsdami neišspręsime šios problemos, tokios tragedijos paprasčiausiai tęsis.“
„Saratov Airlines“ sustabdė An-148 lėktuvų naudojimą tol, kol paaiškės nelaimės priežastys.
Aviacijos ekspertas ir „Aeroflot“ pilotas Andrejus Litvinovas pagrindine katastrofos priežastimi taip pat įvardija Rusijos civilinės aviacijos agentūras.
„Jei nedelsdami neišspręsime šios problemos, tokios tragedijos paprasčiausiai tęsis“, – mano A.Litvinovas.
A.Litvinovas pripažįsta, kad Rusijos aviacija po Sovietų Sąjungos žlugimo pagerėjo. Jo teigimu, tokios didžiosios oro linijos kaip „Aeroflot“ investavo į vakarietiškus lėktuvus.
Vis dėlto A.Litvinovas nurodė, kad mažesnės regioninės oro linijos, pavyzdžiui, „Saratov Airlines“, vis dar negauna pakankamo finansavimo bei nėra tinkamai prižiūrimos.
„Po kiekvienos katastrofos aviacijos bendruomenė tikisi, kad visos transporto agentūros ką nors pakeis, – teigė A.Litvinovas. – Tačiau po kiek laiko pasipiktinimas nuslūgsta.“
„Apie šias problemas kalbama jau 20 metų, tačiau niekas nepasikeitė“, – pridūrė jis.
Vis dėlto A.Litvinovas nepraranda vilties.
„Galbūt artėjant prezidento rinkimams šis klausimas pagaliau sulauks pakankamai dėmesio“, – tikino jis.
