Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kas kaltas dėl to, kad Lombardijoje mirė tiek daug žmonių?

Italija, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, pamažu švelnina suvaržymus ir rengiasi bent pabandyti sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiandien jau akivaizdu, kad šiauriniame Lombardijos regione padėtis buvo siaubingiausia visame žemyne. Naujienų agentūra AP domėjosi, kodėl.
Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai
Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Iš Europos šalių Italijai nepasisekė labiausiai – būtent jai pirmajai smogė naujojo koronaviruso protrūkis.

Pagal užsikrėtusių asmenų mirčių skaičių (daugiau nei 26 tūkst.) Italija atsilieka tik nuo JAV.

Pirmasis užsikrėtimo atvejis Italijoje buvo užfiksuotas vasario 21 dieną, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar tikino, kad virusas suvaldomas ir esą tikrai nėra toks užkrečiamas kaip sezoninis gripas.

Mirtina klaidų kombinacija

Dabar jau žinoma, kad klysta su kaupu, bet taip pat yra ženklų, jog dėl tokios daugybės mirčių kalta mirtina kombinacija. Ją sudaro tokie faktoriai kaip labai sena visuomenė bei politiniai ir verslo interesai.

Dėl šios kombinacijos kentėjo visi 10 milijonų Lombardijos gyventojų, o ypač – pažeidžiamiausi žmonės slaugos namuose.

Virusologai ir epidemiologai tvirtina, kad visos klaidos bus analizuojamos dar ne vienerius metus – ypač dėl to, kad Lombardijoje sveikatos apsaugos sistema buvo laikoma viena pažangiausių Europoje. Gretimame Veneto regione protrūkį kaip tik pavyko valdyti geriau.

Tuo pat metu prokurorai jau svarsto, ar reikėtų pareikšti kam nors baudžiamuosius kaltinimus dėl šimtų mirčių slaugos namuose. Daug šių aukų net neįtrauktos į bendrus mirusiųjų sąrašus.

Italija savo ruožtu dėkoja ir herojais vadina fronto linijose Lombardijoje dirbusius medikus ir slaugytojus. Jie patys rizikavo savo sveikata, patyrė daug streso, visiškai išseko ir daug savaičių gyveno baimėje.

Vienas PSO pareigūnas neseniai pareiškė: tai, kad Lombardijoje buvo išgelbėta tiek daug žmonių, yra „stebuklas“.

Prokurorai jau svarsto, ar reikėtų pareikšti kam nors baudžiamuosius kaltinimus dėl šimtų mirčių slaugos namuose.

AP pabandė išsiaiškinti, kodėl Lombardijoje padėtis buvo tokia tragiška. Žurnalistai bendravo su medikais, profsąjungų vadovais, miestų merais, virusologais, naginėjo įvairią statistiką.

Užklupo nepasiruošusius

Italija pirmoji iš Europos šalių sustabdė susisiekimą su Kinija – dar sausio 31-ąją. Oro uostuose net buvo įtaisyti skeneriai, tikrinę, ar atvykstantys keleiviai nekarščiuoja.

Bet sausio 31-ąją jau buvo vėlu. Epidemiologai dabar skelbia, kad naujasis koronavirusas po regioną laisvai klajojo nuo pat sausio pradžios, jei apskritai ne nuo praėjusių metų.

Medikai, sausį ir vasarį slaugę ligonius, iš pažiūros sirgusius plaučių uždegimu, nežinojo, kad iš tiesų juos kamuoja COVID-19. Simptomai ir dabar labai panašūs, o tuo metu manyta, kad naujasis koronavirusas – vis dar tik Kinijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai

Net po to, kai Italija vasario 21 dieną patvirtino pirmąją infekciją šalyje, gydytojai nežinojo, kad naujoji infekcija gali smogti itin klastingai. Kai kurie pacientai staigiai praranda gebėjimą kvėpuoti.

„Buvo stabilizacijos etapas, bet tada daug ligonių būklė žaibiškai pablogėjo. Mes neturėjome šios informacijos. Medicinos literatūroje nieko nebuvo“, – pripažino vienoje Kremonos miesto privačioje klinikoje dirbantis pneumologas Maurizio Marvisi.

Epidemiologai dabar skelbia, kad naujasis koronavirusas po regioną laisvai klajojo nuo pat sausio pradžios, jei apskritai ne nuo praėjusių metų.

Be to, kadangi Lombardijos ligoninių intensyvios priežiūros skyriai užsikišo jau pačioje protrūkio pradžioje, daug medikų bandė stebėti ir slaugyti pacientus jų namuose. Daliai jų buvo skirta deguonies.

Tokia praktika Italijoje įprasta slaugant žmones namuose. Tačiau strategija kainavo ypač daug gyvybių – šimtai žmonių mirė būtent namuose, prieš tai per ilgai laukę ir neskubėję kviestis greitosios pagalbos.

„Atrodo, kad kliovimasis slauga namuose bus pagrindinis faktorius, kodėl Italijoje mirštamumo rodikliai tokie aukšti“, – teigė M.Marvisi.

Gydytojai vardija administracijos klaidas

Tiesa, rinktis ligonių slaugymą namuose Italija buvo priversta ir dėl to, kad šalyje nėra daug lovų intensyvios priežiūros skyriuose. Daug metų lėšos sveikatos apsaugai buvo karpomos, tad į krizę buvo įžengta turint 8,6 lovos 100 tūkst. žmonių.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse vidurkis siekia 15,9 lovų, o Vokietijoje 100 tūkst. gyventojų tenka net 33,9 lovų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai

Šiaip ar taip, tokia situacija reiškė, kad į fronto linijas dirbant su užsikrėtusiaisiais koronavirusu pateko daugybė paprastų šeimos gydytojų, pirminės slaugos specialistų. Visi jie dirba už Italijos regioninio ligoninių tinklo ribų.

O kadangi trūkstant pajėgumų laboratorijose pirmiausia buvo tikrinami tik žmonės su sunkios ligos simptomais, šie šeimos gydytojai ilgai nė nežinojo, ar patys nėra užsikrėtę – ką jau kalbėti apie jų pacientus.

Į fronto linijas dirbant su užsikrėtusiaisiais koronavirusu pateko daugybė paprastų šeimos gydytojų, pirminės slaugos specialistų.

„Galiausiai gydytojai neturėjo jokių gairių, kada priimti pacientus, o kada nukreipti juos pas specialistus. O kadangi jie nepriklauso ligoninių sistemai, šie medikai negalėjo gauti užtektinai apsauginių kaukių ir kitų priemonių“, – rašo AP.

„Regionas labai atsiliko išskirdamas mums apsauginės įrangos. Be to, pirmą kartą gavome dešimt chirurginių kaukių ir pirštinių. Mes su pacientais bendravome iš labai arti, tad akivaizdu, kad neapsisaugojome“, – tvirtino daktarė Laura Turetta, dirbanti Varezės mieste.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai

Lombardijos gydytojų asociacija dar balandžio 7-ąją atvirame laiške regiono administracijai išvardijo septynias „klaidas“ valdant krizę – medikams trūko testų, apsauginių priemonių ir, žinoma, išsamesnės informacijos apie viruso plitimą.

Valdžia ginasi – esą darė ką galėjo, bet jau yra pareigūnų, pripažįstančių, kad Italija krizės pradžioje buvo priklausoma nuo importuojamų ir aukojamų priemonių, o neužteko ir šių.

Italijoje virusu užsikrėtė apie 20 tūkst. medikų, o 150 užsikrėtusių gydytojų mirė.

Prarastos kelios savaitės

Dvi dienos po to, kai Lodžio provincijoje buvo patvirtinta pirmoji COVID-19 infekcija, dar vienas atvejis buvo užfiksuotas Alzane Bergamo provincijoje – už valandos kelio.

Tačiau, nors Lodžio ligoninės priimamasis buvo iškart uždarytas, Alzane šis skyrius veikė jau po kelių valandų ir netrukus tapo dideliu infekcijos židiniu.

Be to, dokumentai rodo, kad dar vasario pradžioje Alzane fiksuoti keli plaučių uždegimo atvejai greičiausiai buvo COVID-19 infekcija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai

O tuo metu Italijos sveikatos apsaugos ministerija oficialiai rekomendavo tikrinti tik tuos žmones, kurie buvo atvykę iš Kinijos ar turėjo kontaktą su asmenimis, kuriems buvo įtariama ar jau patvirtinta infekcija.

Jau kovo 2 dieną specialistai rekomendavo „uždaryti“ Alzaną ir gretimą Nembdro miestelį – taip, kaip buvo padaryta su gyvenvietėmis Lodžyje.

Tačiau Bergamo administracija tokios rekomendacijos nesilaikė, tad virusas plito dar vieną savaitę – iki pat kovo 7-osios, kai karantinas buvo paskelbtas visoje Lombardijoje.

Lombardijoje 65 metų ir vyresnių žmonių yra daugiausia visoje Italijoje. Regione taip pat įsikūrę net 20 proc. visų šalies slaugos namų. Šie du faktoriai išvirsta į demografinę uždelsto veikimo bombą.

„Ten buvo armija, kuri galėjo visiškai uždaryti miestą, ir jei tai būtų buvę iškart padaryta, būtume galėję sustabdyti plitimą likusioje Lombardijos dalyje. Bet apribojimai buvo švelnūs, ir tai leido plisti virusui“, – aiškino Bergamo provincijos gydytojų asociacijos vadovas Guido Marinoni.

Paklaustas, kodėl anksčiau neizoliavo Bergamo, Italijos premjeras Giuseppe Conte tikino, kad regiono valdžia galėjo pati nelaukdama imtis iniciatyvos. Bet Lombardijos gubernatorius Attilio Fontana atšovė: „Klydo visos pusės. Nemanau, kad galima ką nors kaltinti.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lombardijos gubernatorius Attilio Fontana
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lombardijos gubernatorius Attilio Fontana

Lombardijoje gyvena šeštadalis iš visų 60 mln. Italijos gyventojų. Šis regionas apgyvendintas tankiausiai, čia – šalies verslo sostinė Milanas, pagrindinė pramonė.

Negana to, Lombardijoje 65 metų ir vyresnių žmonių yra daugiausia visoje Italijoje. Regione taip pat įsikūrę net 20 proc. visų šalies slaugos namų. Šie du faktoriai išvirsta į demografinę uždelsto veikimo bombą.

„Šiandien akivaizdu, kad turėjome visiškai uždaryti Lombardiją. Visi – namuose, niekas nejuda“, – teigė Veneto regiono valdžiai patariantis mikrobiologas ir virusologas Andrea Crisanti.

Tačiau ir jis pripažino, kaip sunku tai buvo padaryti – Lombardijos vaidmuo Italijos ekonomikoje labai didelis, o dar prieš pandemiją kalbėta apie recesiją: „Tikriausiai dėl politinių priežasčių tai nebuvo padaryta.“

Stambiosios pramonės lobizmas

Tad turbūt neatsitiktinai profsąjungos ir labiausiai nukentėjusių Lombardijos miestų merai dabar tvirtina, kad šalies ir atskirų regionų valdžią priešintis uždarymui labiausiai spaudė pagrindinė Italijos pramonės lobistų grupė „Confindustria“.

Vasario 28-ąją, savaitė po protrūkio šalyje pradžios, kai Bergame jau buvo patvirtintas šimtas infekcijų, šios provincijos „Confindustria“ skyrius užkūrė anglišką socialinių tinklų kampaniją #Bergamoisrunning. Taip siekta nuraminti klientus.

Zumapress / Scanpix nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai
Zumapress / Scanpix nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai

Ši kampanija viena žinute po kitos tikino, kad protrūkis Lombardijoje nėra baisesnis nei kur nors kitur. Taip pat kalbėta apie „klaidinantį sensacingumą“ – esą infekcijų daug, nes testavimas labai agresyvus, o plieno ir kitokiose gamyklose darbas tikrai nestoja.

„Confindustria“ paleido ir platesnę kampaniją visoje Lombardijoje – #Yeswework. Milano meras paskelbė: „Milanas nesustoja.“

Nors Italija dalinį atsidarymą pradės jau gegužės 4-ąją, procesas prasidės pietuose, o Lombardiją, kur užfiksuota 70 proc. visų užsikrėtimo atvejų šalyje, pasieks paskutinę.

Tada šios organizacijos padalinio Lombardijoje vadovas Marco Bonometti pripažino, kad Lodžyje reikalingos „drastiškos priemonės“, tačiau ramino: „Žmonės turi žinoti, kad gali gyventi kaip gyveno, tik saugodami savo sveikatą.“

Net kovo 7-ąją jau paskelbus karantiną visoje Lombardijoje, gamykloms leista toliau veikti. Daug darbininkų iškart paskelbė streiką – jie pasipiktino, kad jų sveikata aukojama pramonės variklio palaikymui.

„Klaida buvo milžiniška. Reikėjo iškart imtis priemonių, kai tik buvo rastas pirmasis židinys. Atidarytos gamyklos tik blogino situaciją“, – teigė Dalminės miestelio Bergamo provincijoje metalurgijos darbininkų sąjungos vadovas Giambattista Morali.

Ilgainiui kovo 26-ąją visoje šalyje sustojo beveik visa, išskyrus būtinąją, produkcija. Bet visą šį laiką „Confindustria“ vadovas Carlo Bonomi ragina leisti pramonei vėl veikti – tiesa, saugiai.

„Pasikeitė paradigma. Italai nebus saugesni, jei mes neatidarysime gamyklų. Bet kaip gamykloms saugiai dirbti, kad apsaugotume italus?“ – klausė C.Bonomi.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Bergamas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Bergamas

Tokius siūlymus parduoti bus nelengva, nes Lombardijoje kiekvieną dieną vis dar fiksuojama beveik 1 tūkst. naujų infekcijų.

Ir nors Italija dalinį atsidarymą pradės jau gegužės 4-ąją, procesas prasidės pietuose, o Lombardiją, kur užfiksuota 70 proc. visų užsikrėtimo atvejų šalyje, pasieks paskutinę.

Brangi lauko ligoninė

Turbūt jokia kita iniciatyva taip gerai neiliustruoja chaotiško Italijos atsako į naujojo koronaviruso protrūkį kaip 200 lovų lauko ligoninė, per mažiau nei dvi savaites įrengta Milane.

Ligoninė kovo 31-ąją buvo atidaryta skambiai. Lombardijos gubernatorius, priklausantis radikalių dešiniųjų „Lygos“ partijai, gyrėsi, kad surinko 21 mln. eurų ir kad pavyks sumažinti spaudimą normalių ligoninių intensyvios priežiūros skyriams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Lauko ligoninėje Milane
AFP/„Scanpix“ nuotr./Lauko ligoninėje Milane

Tiesa, idėjai visą laiką priešinosi Italijos nacionalinė piliečių apsaugos agentūra, aiškinusi, kad šiai lauko ligoninei laiku pristatyti ventiliatorių ar tiesiog darbuotojų nepavyks. Agentūra tvirtino, kad geriau mažesni skyriai prie ligoninių.

Galiausiai naujosios lauko ligoninės Milane paslaugų beveik neprireikė – čia slaugyti vos kelios dešimtys pacientų.

O ligoninių intensyvios priežiūros skyrių krūvis labai sumažėjo – šiandien tokios slaugos reikia vos 700 žmonių visame regione.

„Skerdynės“ slaugos namuose

Vis dėlto tuo pat metu, kai regiono administracija rinko pinigus lauko ligoninei, tikrinimai dėl infekcijų strigo ir mirė daugybė žmonių Lombardijos slaugos namuose. Pastarieji iš esmės turėjo patys tvarkytis su krize.

Slaugos namų Lombardijoje daugiau nei bet kuriame kitame Italijos regione, o juose gyvena mažiausiai 24 tūkst. senolių. Būtent šiose įstaigose mirė daugiausia žmonių.

Lombardijos ir kitų Italijos regionų slaugos namuose mirė šimtai senolių, o vienas PSO atstovas net prabilo apie „skerdynes“. Prokurorai jau tiria, kas įvyko ir kokie pareigūnų veiksmai galėjo pabloginti situaciją.

Slaugos namų Lombardijoje daugiau nei bet kuriame kitame Italijos regione, o juose gyvena mažiausiai 24 tūkst. senolių. Būtent šiose įstaigose mirė daugiausia žmonių.

Dabar ypač karčiai keikiamas kovo 8-ąją regiono valdžios priimtas sprendimas leisti sveikstantiems COVID-19 pacientams gulėti slaugos namuose – kad ligoninės neužsikištų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Pandemija skaudžiausiai smogė turtingam Italijos regionui Lombardijai

Regiono administracija dabar tvirtina, jog iš slaugos namų buvo reikalaujama garantijos, kad pacientai bus izoliuoti. Tačiau ir šiandien neaišku, kas turėjo tuo pasirūpinti, o kas – tikrinti, kaip laikomasi tvarkos.

Vis dėlto kai kurių slaugos namų darbuotojai jau anksčiau prasitarė, kad vadovybė jiems neleido dėvėti kaukių – neva taip be reikalo gąsdinami senoliai.

Be to, kovo 30 dieną regionas nurodė slaugos namų direktoriams net nesuteikti specialios pagalbos 75 metų ir vyresniems senoliams, jei jie turi kitų sveikatos problemų. Esą taip būtų sumažėjusi rizika, kad asmens būklė dar pablogės jį transportuojant į ligoninę.

Senoliams vienuose Nembro miestelio slaugos namuose toks įsakas reiškė mirties nuosprendį – kaip ir vėlesni nurodymai neleisti lankyti senolių taip esą siekiant juos apsaugoti.

Tuo metu žmonės vienas po kito geso – toje įstaigoje per vasario ir kovo mėnesius mirė 37 gyventojai iš 87. Mirė ir slaugos namų gydytojas, ir buvęs jų direktorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?