1. Sunkus išėjimas
Theresos May strategija grasinti nutraukti derybas, jeigu jai kažkas nepatiks, po rinkimų tapo nebeįmanoma. Ekonominė išėjimo be susitarimo kaina yra aukšta, o dabar akivaizdu, kad T.May nebeturi palaikymo tokiam rizikingam žaidimui.
Didžiausia tikimybė, kad derybininkai naudos švelnesnę strategiją, kurią siūlė leiboristai.
Derybininkai gali reikalauti susitarimo dėl laisvos ir teisingos prekybos ir imigracijos kontrolės, tačiau jie bus pasirengę šiais klausimais būti lankstūs.
Tai gali reikšti ir, pavyzdžiui, sutikimą su didesne skyrybų sąskaita. Tačiau išstojimas be jokio susitarimo tampa vis mažiau tikėtinas.
2. Švelnesnis „Brexitas“
Rinkimų rezultatai leidžia manyti, kad T.May nenoras eiti į kompromisus daugiausiai ir lėmė vyriausybės žlugimą.
Jei leiboristai tikisi pakeisti šalies derybinę poziciją, jie turi veikti labai pamažu, ypač jei už kampo laukia dar vieni rinkimai.
Viena iš galimybių – rasti būdą likti vienoje rinkoje kiek patobulinus laisvo judėjimo taisykles vietoje visiškos imigracijos kontrolės. Tą iki balsavimo referendume bandė padaryti Davidas Cameronas, o britų derybininkai dabar turi pagrindą pamėginti dar kartą.
3. Chaosas
Nederėtų pamiršti to, kaip prastai dabar atrodo Didžiosios Britanijos galimybės.
ES yra vieninga savo derybų strategijoje, tuo metu britai inicijavo 50 stojimo sutarties straipsnį, ir be to, kad nežino ko nori, turi dar mažiau supratimo, kaip kažką pasiekti.
Jei britai užsispirs dėl pilno išstojimo, tam greičiausiai reikėtų visų 27 ES valstybių sutarimo, tai ES garantuoja gerokai stipresnę poziciją.
Visai įmanoma, kad kitos valstybės imsis spaudimo. Tai galėtų baigtis labai nemaloniai – Britanijos atstovai turėtų rinktis tarp jokio susitarimo ir blogo susitarimo. Turint omenyje, kad T.May derybinis mandatas bus gerokai silpnesnis, o ji pati jaus spaudimą iš „Brexit“ palaikiusiųjų, visa tai gali baigtis chaosu.
4. įstojimas į Europos Laisvos Prekybos Asociaciją
Mažiau tikėtina galimybė, tačiau ekonominiu požiūriu Britanijai būtų naudinga įstoti į Europos Laisvos Prekybos Asociaciją, kaip tai padarė Norvegija ar Šveicarija, ir taip išlikti Europos ekonominėje erdvėje.
Tačiau politinė viso to kaina būtų didelė. Narystė reikštų, kad Britanija negalėtų turėti savo imigracijos tvarkos, be to, turėtų priimti kitų ES valstybių taisykles, šaliai būtų privalomi ES Teisingumo Teismo sprendimai – visa tai, prieš ką pasisako konservatoriai ir jų rėmėjai.
5. Dar vienas referendumas
Su tiek daug ateityje laukiančių prastų galimybių, nemaža dalis Britų elektorato galėtų išreikšti norą dar karta pagalvoti dėl išstojimo.
Referendumas galėtų būti surengtas įsibėgėjus deryboms dėl išstojimo.
Jei derybininkai iš Briuselio sugrįžtų be gerų žinių, toks pasiūlymas galėtų ateiti iš naujojo parlamento.
