Šiandien „Al Qaeda“ būtų galima palyginti su „Microsoft“ korporacija: nors vardas žinomas ir skambus, prekinis ženklas sparčiai sensta ir tampa visiškai nebeaktualus 18–35 metų žmonėms.
Nors grupuotės padalinys Arabijos pusiasalyje (AQAP) prisiėmė atsakomybę už teroristinį išpuolį Paryžiuje įsikūrusioje žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje, trūksta vaizdinių įrodymų, paprastai lydinčių tokius ekstremistų pareiškimus. Gali būti, jog iš pradžių „Al Qaeda“ apie tokius užpuolikų veiksmus nė nežinojo.
Po atakos JAV – grupuotės skilimas
Po Osamos bin Ladeno mirties 2011-aiais „Al Qaeda“ organizacijai prasidėjo sunkūs laikai. Mirusio lyderio įpėdinis Aymanas al Zawahiris susidūrė su galybe apribojimų.
Aktyvi JAV antiteroristinė politika, kurios metu rengiamos mirtinos dronų atakos, privertė teroristų lyderius slėptis bei apribojo jų galimybę bendrauti su nariais kituose padaliniuose.
Šiuo metu Pakistane gyvenantis A.Zawahiris ir kiti grupuotės vyresnieji prarado ryšį su kovotojais Irake, taip pat sumažėjo organizacijos ištekliai. Negaudami nurodymų nariai pradėjo veikti savarankiškai, tad „Al Qaeda“ pamažu tapo nedidelių, tačiau veiklių padalinių tinklu.
Nasiro Wuhayshio vadovaujamas padalinys Arabijos pusiasalyje išliko ištikimas A.Zawahiriui ir po O.bin Ladeno mirties. Po to, kai prieš A.Zawahirį ir kitus „Al Qaeda“ vyresniuosius Pakistane buvo surengta dronų ataka, AQAP tapo teroristinės organizacijos centru.
2009-2011 metais AQAP bandė organizuoti tris išpuolius Vakaruose ir tapo pirmuoju padaliniu, subūrusiu sukilėlių pajėgas „Ansar al Sharia“, skirtas įkurti Islamo Emyratą Jemene.
Trūkstant nuoseklaus A.Zawahirio vadovavimo kiti padaliniai pradėjo klausyti AQAP nurodymų. Vienas jų – Islamo Magrebas, arba AQIM. 2012-ųjų gegužės ir rugpjūčio mėnesiais AQAP grupės lyderiams išsiuntė po laišką su nurodytomis taktikomis ir strategijomis.
AQAP savo įtaką įtvirtino įkūrę padalinį Somalyje „al Shabaab“, kurio narystę „Al Qaeda“ 2012-ųjų vasarį patvirtino pats A.Zawahiris.
Tačiau panašu, jog ši grupė beveik nepalaiko ryšio su „Al Qaeda“ branduoliu. Grupuotės narys amerikietis Omaras Hammamis savo biografijoje teigė, jog „al Shabaab“ daugiau bendradarbiavo su padaliniu Jemene nei Pakistane. Nors vienas iš „al Shabaab“ lyderių Sheikhas Ali Muhamud Raage atrodė sutrikęs, kartą viešai paskelbė, jog jungiasi prie AQAP.
Tačiau „Al Qaeda“ organizacijos centras vis dar patiria sunkumų. JAV sukurta dronų programa surišo rankas A.Zawahiriui ir privertė kitus vyresniuosius narius prieglobsčio ir naujų galimybių ieškoti Egipte, Libijoje ir Sirijoje.
Nepaisant demokratiškai išrinktos Musulmonų brolijos nuvertimo Egipte, grupuotei nepavyko įsitvirtinti šioje arabų šalyje. Surengus keletą atakų, grupė buvo suardyta 2013-aisiais, o bendrininkai Sinajaus pusiasalyje patyrė nuostolių kovoje ne tik su Egipto policija, bet ir su „Islamo valstybės“ pasekėjais.
Šiandien konfliktas Sirijoje laikomas vienu didžiausių „Al Qaeda“ iššūkių. Čia grupuotės veikla itin blanki. A.Zawahiris, išsiuntęs veteranus į Siriją, formuoja „Jabhat al Nusra“ padalinio vardu veikiančią „Khorasan“ grupę, kurios nariai buvo įtraukti į kruviną kovą su ISIS dėl įtakos zonos.
„Islamo valstybės“ vadai nužudyti „Al Qaeda“ grupės vyresniuosius siuntė bombomis apsiginklavusius savižudžius karius. Nors JAV dronų kampanija nuolat bandė supančioti „Islamo valstybę“, „Al Qaeda“ nepavyko įtvirtinti savo pozicijos Sirijoje.
Internetas – terorizmo sklaidai
Jei O.bin Ladenas ir A.Zawahiris būtų buvę priversti slapstytis 1994-aisiais, o ne 2004-aiais, jie niekada nebūtų pajėgę išlaikyti padalinių tinklo visame pasaulyje ar įkvėpti plačiai pasklidusius organizacijos rėmėjus.
Jei O.bin Ladenas ir A.Zawahiris būtų buvę priversti slapstytis 1994-aisiais, o ne 2004-aiais, jie niekada nebūtų pajėgę išlaikyti padalinių tinklo visame pasaulyje ar įkvėpti plačiai pasklidusius organizacijos rėmėjus.
Tačiau po kruvino Rugsėjo 11-osios išpuolio internetas padėjo O.bin Ladenui ir jo atstovams skleisti ideologiją, propagandą, komunikuoti su rėmėjais ir verbuoti naujokus iš atokiausių pasaulio vietų.
Slaptažodžiu apsaugotas teroristinės grupuotės internetinis forumas tapo svarbiu sklaidos įrankiu, jungiančiu islamo ekstremistus iš viso pasaulio.
A.Zarqawi, „Al Qaeda“ padalinio Irake viršininkas, internetinę veiklą nukreipė kita linkme. Ranka mojančio O.bin Ladeno nuotraukas pakeitė žiaurių užpuolimų ir bombardavimų vaizdo įrašai. Ekstremistų propagandai ypač patogiu tapo „Youtube“ kanalas.
Didžiausią sėkmę internete „Al Qaedai“ atnešė Jemene gyvenantis amerikiečių dvasininkas Al Awlaki. Pamokslaudamas, bendraudamas su Vakarų ekstremistais ir leisdamas žurnalą anglų kalba, dvasininkas pritraukė daugybę pasekėjų iš Vakarų.
Po dvasininko Al Awlaki mirties 2011-aisiais jo pareigas perėmė kitas amerikietis Samiras Khanas. Tiesa, jo veikla nusileido ne tik dažnumu, bet ir kokybe, tad ją greitai užgožė meistriškas ISIS elgesys žiniasklaidoje.
O.bin Ladeno mirtis ir išaugęs socialinės žiniasklaidos populiarumas atvėrė vartus informacijos sklaidai.
Iki 2011-ųjų ekstremistai ir jų pasekėjai bendravo tik griežtai kontroliuojamuose forumuose. Į valdžią atėjus A.Zawahiri ir iškilus tokiems socialiniams tinklams kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“, staiga visi ekstremistų pasekėjai, nepaisant jų ideologinių skirtumų, galėjo dalyvauti diskusijose, ginčytis apie „Al Qaeda“ kryptį, dalintis informacija apie rengiamas kampanijas.
Ekstremistai pakeitė savo kryptį internete. Anksčiau „Al Qaeda“ teigė, jog smurtas naudojamas tam, kad kurtų „Islamo valstybę“, tačiau dabar ji propaguoja ir beprasmį smurtą.
Omaras Hammamis, karys, dezertyravęs iš „al Shabaab“, apie tai prabilo tuomet, kai slapstėsi nuo grupės lyderių. Socialiniame tinkle „Twitter“ vyras teigė, jog „terorizmas yra neišvengiamas tol, kol bus laikomasi šariato“.
Panašu, kad jaunieji ekstremistai pasitraukė iš „Al Qaeda“, įkvėpti smurto Sirijos konflikte. Čia „Al Qaeda“ dirbo slapta, vengdama viešumo, daugiausia bendradarbiavo su „Jabhat al Nusra“ organizacijos pasiuntiniais.
„Islamo valstybė“ naudojasi internetu tam, kad paviešintų žiauriausią turinį. Keista, tačiau 2013-ųjų rugsėjį, norėdamas aplenkti nepaklusnius pasekėjus, pats A.Zawahiris pradėjo atvirai abejoti savo vadovavimu.
„Al-Qaeda“ turi tris pasirinkimo variantus
O.bin Ladeno vadovavimo laikais „Al Qaeda“ reputaciją pelnė rengdama teroristinius išpuolius Vakaruose. Tokių laimėjimų grupuotei pastaraisiais metais nepavyko atkartoti.
O.bin Ladeno vadovavimo laikais „Al Qaeda“ reputaciją pelnė rengdama teroristinius išpuolius Vakaruose.
Tokių laimėjimų grupuotei pastaraisiais metais nepavyko atkartoti.
1998-aisiais surengta JAV ambasadų ataka Tanzanijoje ir Nairobyje, JAV karo laivo „USS Cole“ susprogdinimas 2000-aisiais, išpuolis Londone 2005-aisias pakėlė kartelę. „Al Qaeda“ pasekėjai laukė tokios pat sėkmės, tačiau per pastarąjį dešimtmetį nieko nenutiko.
Jei nenori būti visiškai nustumta į šalį, „Al Qaeda“ turi kelias pasirinkimo galimybes.
Pirmiausia, sekant „Islamo valstybės“ pavyzdžiu, paskelbti savo kuriamą valstybę. Bet pastarosios „Al Qaeda“ nesėkmės Afrikoje, Somalyje, Sirijoje ir Jemene įrodo, jog grupei trūksta kompetencijos tai padaryti, nors Jemeno valstybės žlugimas suteikė puikią progą užgrobti teritoriją.
Antra, „Al Qaeda“ gali dažninti atakas Vakaruose ir taip vėl atsidurti dėmesio centre bei atnaujinti išteklius ir pritraukti dar daugiau pasekėjų užsienyje.
Čia „Islamo valstybė“ ir vėl siūlo modelį: išpuolis „Charlie Hebdo“ redakcijoje įrodė, jog teroristinėms grupėms nebereikia planuoti sudėtingų sprogdinimų – pasiekti tokiems pat rezultatams pakanka dviejų ginkluotų žmonių.
Visos šios galimos pasekmės padarytų didelę žalą Vakarų valstybėms, tad JAV ir jos sąjungininkės turi išlikti budrios.
„Al Qaeda“ taip pat gali pripažinti, jog jos geriausi laikai jau praėjo, ir prisijungti prie „Islamo valstybės“.
Tačiau nepanašu, jog taip įvyks, kadangi IS požiūris per daug skiriasi nuo paprastų musulmonų. Taip pat A.Zawahiris, kol gyvas, niekada nebendradarbiaus su IS lyderiu Abu Bakr al Baghdadi.
Visos šios galimos pasekmės padarytų didelę žalą Vakarų valstybėms, tad JAV ir jos sąjungininkės turi išlikti budrios.
Su grupės terorizmu kovojančios jėgos turėtų daugiausia dėmesio kreipti į išorines „Al Qaeda“ operacijas Jemene ir Sirijoje. Vakarų slaptosios tarnybos turėtų vykdyti operacijas, sėjančias nesantaiką tarp „Al Qaeda“ ir IS Sirijoje, Jemene ir Pakistane, taip sumažinant abiejų grupių pajėgas ir populiarumą.
Vakarų valstybės taip pat turėtų pasiruošti ir kitiems išpuoliams, panašiems į įvykusį „Charlie Hebdo“ redakcijoje.
Ateinantys mėnesiai viską parodys. Jei „Al Qaeda“ nenori būti tik nedideliu skyriumi ekstremistų istorijos knygose, būtinai suorganizuos naujų išpuolių. Kitu atveju tai bus ne daugiau nei viena iš „Islamo valstybės“ grupių.
