Rugpjūčio 23 d. netoli Maskvos nukrito su „Wagner“ grupuote susijęs privatus lėktuvas, kuriuo, beveik neabejojama, skrido grupuotės įkūrėjas ir vadovas Jevgenijus Prigožinas.
Tai įvyko praėjus beveik dviem mėnesiams po jo pradėto trumpo maišto Rusijoje.
Daugelis CNN kalbintų saugumo ekspertų abejoja, ar „Wagner“ gali išgyventi be J.Prigožino. Todėl kyla daug klausimų, kas nutiks su grupuotės kovotojais, ginklais ir koks likimas laukia jų vykdomų operacijų.
Jų teigimu, Kremlius gali siekti integruoti „Wagner“ grupuotę į Rusijos kariuomenę arba bandyti pakeisti grupuotės vadą Kremliaus sąjungininku, tačiau mažai tikėtina, kad daug grupuotės kovotojų bus tam nusiteikę.
„Spėju, kad „Wagner“ be jo žlugs, nes jis vadovavo grupuotei labai asmeniškai. Lojalumas buvo jam, o ne bet kokiam kitam subjektui ar asmeniui“, – CNN sakė Esekso universiteto profesorė Natasha Lindstaedt, tirianti autoritarinius režimus ir smurtą pasitelkiančius nevalstybinius veikėjus, kuriems galima priskirti ir „Wagner“.
Spėju, kad „Wagner“ be jo žlugs, nes jis vadovavo grupuotei labai asmeniškai, – sako N.Linstaedt.
Pasak N.Lindstaet, „Wagner“ neegzistuoja aiški hierarchinė struktūra, įprasta tradicinėms kariuomenėms, todėl J.Prigožino žūtis grupuotei gali tapti egzistencine programa.
„Iš tikrųjų viskas priklausė nuo jo, o kai jo nebebus, bus dar daugiau chaoso. Neaišku, kam lojalūs bus kovotojai“, – CNN sakė N.Lindstaet.
Vadovavimo vakuumą „Wagner“ grupuotėje sustiprina tai, kad lėktuve, pasak pranešimų, buvo du itin artimi J.Prigožinui asmenys, jo patikėtiniai ir pavaduotojai daugeliu klausimų – vienas „Wagner“ įkūrėjų, „Wagner“ lauko operacijų vadas Dmitrijus Utkinas ir „Wagner“ logistikos vadovas Valerijus Čekalovas.
Ypač didelė netektis „Wagner“ yra D.Utkinas, kuris anksčiau buvo Rusijos žvalgybos pareigūnas. Kaip pranešama, būtent pagal jo šaukinį „Wagner“ pavadinimą gavo ir pati grupuotė.
Jautė visišką Rusijos paramą
„Wagner“ kaip samdinių grupuotė turėjo neįprastai didelę galią. Daug ką lėmė J.Prigožinas ir jo santykiai su Vladimiru Putinu. „Wagner“ dažnai buvo vadinama asmenine V.Putino armija ir buvo naudojama Rusijos įtakai pasaulyje didinti.
„Jie buvo dislokuoti daugelyje Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių, taip pat iš ir Donbase Ukrainoje. Jie atliko didelį darbą siekdami Rusijos užsienio politikos tikslų ir tam pasitelkdami labai šešėlines ir neteisėtas priemones.
Jie atliko didelį darbą siekdami Rusijos užsienio politikos tikslų ir tam pasitelkdami labai šešėlines ir neteisėtas priemones.
Jie kontroliavo politinius veikėjus, išgaudavo iškastinį kurą ir kitus išteklius", – CNN sakė Glazgo universiteto dėstytojas Huseinas Alijevas, tyrinėjantis nevalstybines ginkluotas grupuotes Rusijoje ir Ukrainoje.
Tačiau didėjant „Wagner“ įtakai, bendrovė pamažu tapo Kremliaus galvos skausmu.
Pasak H.Alijevo, ji pradėjo slysti iš Kremliaus kontrolės. Gavę beveik neribotą prieigą prie Rusijos Gynybos ministerijos ginklų, pradėję verbuoti kalinius, bendrovė ir J.Prigožinas tapo labai galingi ir įtakingi.
Sėkmė suteikė J.Prigožinui drąsos. Jis ėmė matyti, kad turi asmeninių pasekėjų, kurių lojalumas jam tampa vis didesnis, o „Wagner“ tampa kone efektyviausia Rusijos karine jėga.
Išformuoti negalima pasilikti – kur dėti kablelį?
Dabar, kai J.Prigožino nebėra, Kremliui reikės nuspręsti, ką toliau daryti su „Wagner“ grupuote – ar ją įteisinti ir padaryti Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalimi, ar leisti jai tęsti veiklą kokiu nors kitu pavidalu.
Šią vasarą Rusijos gynybos ministerija jau bandė integruoti „Wagner“, birželio pradžioje paskelbusi, kad „savanorių daliniai“ ir privačios karinės grupuotės privalės pasirašyti sutartį su ministerija.
Tai CNN kalbintas ekspertas H.Alijevas įvertino kaip Kremliaus bandymą mažinti J.Prigožino įtaką.
J.Prigožinas atsisakė paklusti įsakymui ir toliau kritikavo karinę vadovybę. Tai pasiekė kulminaciją birželio pabaigoje, kai jis įsakė savo kariams užimti Rusijos karinę bazę Rostove prie Dono ir pradėjo žygį į Maskvą, bet paskui atsitraukė.
„Tai, kad jis taip įžūliai ėmėsi šio maišto, yra ženklas, kad tam tikra prasme jis nebesuvokė tikrovės“, – sakė N.Lindstaet.
Nors V.Putinas „Wagner“ veiksmus pavadino „išdavyste“, jis yra išsakęs mintį, kad grupuotė gali būti įtraukta į Rusijos kariuomenę.
Po sukilimo V.Putinas Rusijos žiniasklaidai sakė, kad „Wagner“ vadams jis pasiūlė galimybę toliau kovoti už Rusiją.
Bet, pasak H.Alijevo, dabar, kai nepatogaus karo vado nebėra, V.Putinas greičiausiai norės išlaikyti „Wagner“ už oficialių Rusijos karinių struktūrų ribų.
„Manyčiau, kad Kremlius bandys ją išlaikyti kaip tokią neregistruotą, oficialiai neegzistuojančią privačią karinę bendrovę, kad galėtų ją panaudoti užsienyje.
Manyčiau, kad Kremlius bandys ją išlaikyti kaip tokią neregistruotą, oficialiai neegzistuojančią privačią karinę bendrovę, kad galėtų ją panaudoti užsienyje, – sako H.Alijevas.
Jis gali paskirti vadovauti ką nors lojalesnį, artimesnį Kremliui, bet akivaizdu, kad tai bus nebe tokia pati grupuotė, nes daug kas „Wagner“ buvo visiškai pririšta prie J.Prigožino", – sakė ekspertas.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija penktadienį kasdieniame žvalgybos informacijos atnaujinime nurodė, kad J.Prigožino žūtis „beveik neabejotinai“ turės „labai destabilizuojantį poveikį „Wagner“ grupuotei“.
„Jo asmeninės savybės – hiperaktyvumas, išskirtinis įžūlumas, rezultatų siekimas ir nepaprastas brutalumas – persidavė ir „Wagner“ grupuotei ir vargu ar jam prilygs koks nors įpėdinis“, – teigė britų žvalgyba.
N.Lindstaet sakė nemananti, kad Rusija sugebės pilnai kontroliuoti grupuotę.
„Manau, kad labiau tikėtina yra skilimas. Rusija neturės visiškos kontrolės, ir manau, kad pamatysime nemažai chaoso, o tai labai pavojinga, nes tokio tipo grupuotės, kai tik suskyla, tampa drąsesnės ir kelia didžiulę grėsmę regiono saugumui“, – sakė ji.
Kas laukia Afrikos?
„Wagner“ įtaka neapsiriboja vien Rusija. Ši samdinių grupuotė kartu su Rusijos kariais kovojo Sirijoje ir vykdė įvairią veiklą Afrikoje – kai kurių ekspertų vertinimu, ji veikė daugiau nei dešimtyje šalių.
Buvo požymių, kad po nepavykusio maišto J.Prigožinas planavo perorientuoti „Wagner“ veiklą žemyne. Praėjusį mėnesį jis buvo pastebėtas Sankt Peterburge vykusiame Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime su Afrikos pareigūnais.
Šios savaitės pradžioje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Jevgenijus Prigožinas kalba iš dykumos, analitikų teigimu, greičiausiai iš Malio. Vaizdo įraše J.Prigožinas teigė, kad „padarys Rusiją dar didingesnę visuose žemynuose, o Afriką – dar laisvesnę“.
„Wagner“ operacijos Afrikoje įgavo pagreitį po 2014 m. Maskvos invazijos į Krymą. Tada Rusija ėmė žvelgti į žemyno turtus kaip į galimybę apeiti daugybę Vakarų sankcijų.
Keli CNN tyrimai parodė, kad „Wagner“ dalyvavo ir prisidėjo prie žiaurių nusikaltimų prieš civilius gyventojus ne vienoje šalyje.
2018 m. „Wagner“ įsitraukė į Centrinės Afrikos Respublikos reikalus, kai Rusijos vyriausybė suteikė karinę pagalbą ir ginklus šiai valstybei mainais į teisę kasti išteklius.
Kai prieš 2020 m. pabaigoje vykusius rinkimus Centrinės Afrikos Respublikoje pablogėjo saugumo situacija, „ Wagner“ perėjo nuo mokymo prie kovinių misijų.
2022 m. liepą atliktas CNN tyrimas atskleidė gilėjančius Maskvos ir Sudano sukilėlių karinės vadovybės ryšius. Pastaroji mainais į karinę ir politinę paramą suteikė Rusijai prieigą prie Rytų Afrikos šalies aukso išteklių.
Pastaraisiais mėnesiais „Wagner“ tiekė Sudano sukilėliams raketas, kad padėtų joms kovoti su šalies kariuomene. Tam buvo pasitelkta Libija, kur „Wagner“ remiamas Libijos karinis vadas Khalifa Haftaras kontroliuoja didelius teritorijos plotus.
Šią savaitę Rusijos delegacija nuvyko į Libijos Bengazio miestą susitikti su Haftaro, kuriam jau kelerius metus padeda „Wagner“, atstovais.
„Reuters“ citavo Libijos pareigūną, žinojusį apie susitikimą, kuris teigė, kad susitikimo metu Rusijos atstovai pasakė Haftarui, jog „Wagner“ pajėgos Libijos rytuose bus pavaldžios naujam vadui.
Rusijos gynybos ministerijos pareiškime teigta, kad vizito metu siekta aptarti „bendradarbiavimo perspektyvas kovos su tarptautiniu terorizmu srityje, taip pat kitus bendrų veiksmų klausimus“.
Saugumo studijų instituto Centrinės Afrikos regiono koordinatorius Oluwole Ojewale CNN sakė, kad J.Prigožino mirtis turėtų būti aiški žinia Afrikos lyderiams, jog saugumo srityje pasikliauti užsienio samdiniais yra labai rizikinga.
Jis sakė, kad Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių, kurios rėmėsi „Wagner“ grupuotės parama, saugumo pamatai dabar gali pradėti skilinėti ir šalyse gali padaugėti nestabilumo.
Mozambike jie jau buvo priversti pasitraukti, ten juos sumušė ir jie nesugebėjo pasipriešinti, – sako Ch.O.Ogunmodede.
Tačiau užsienio politikos analitikas ir žurnalo „World Politics Review“ asocijuotasis redaktorius Christopheris O.Ogunmodede CNN sakė, kad „Wagner“ įtaka kai kuriose šalyse, kuriose, kaip pranešama, grupuotė veikė, galėjo būti pervertinta, o dalis šalių jau ir taip siekė išsiųsti „Wagner“ kovotojus namo.
„Mozambike jie jau buvo priversti pasitraukti, ten juos sumušė ir jie nesugebėjo pasipriešinti.
Malyje... ten jau buvo suprasta, kad chunta padarė klaidą, kai nutarė bendradarbiauti su tais vaikinais“, – sakė jis.
Centrinės Afrikos Respublika, kur „Wagner“ buvimas yra labiausiai pastebimas, gali tiesiog nukreipti savo dėmesį į pačią Rusiją, sakė C.Ogunmodede.
Kalbėdamas Rusijos televizijai po „Wagner“ maišto, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsiminė apie tokią galimybę ir sakė, kad Rusijos kovotojų buvimas CAR tęsis.
