Euractiv.pl rašo, kad prieš kitų metų gegužę numatytus prezidento rinkimus kampanija jau vyksta pilnu tempu. Štai dabartinis šalies vadovas Andrzejus Duda keliauja po šalį, siekdamas aplankyti visas 380 apskričių, įskaitant 80 tų, kuriose nuo 1989-ųjų nesilankė nė vienas prezidentas.
A.Duda planuoja oficialiai apie rinkimų kampanijos pradžią paskelbti 2020-ųjų pradžioje.
Pagrindinė opozicinė partija „Piliečių platforma“ (PO) paskelbė, kad pirminiams rinkimams kandidatūras galima teikti iki lapkričio 19 dienos. Partijos kandidatas bus išrinktas gruodį vyksiančio suvažiavimo metu.
Prezidentė moteris?
Kol kas vienintelė oficiali PO kandidatė pirminiuose rinkimuose – Malgorzata Kidawa–Blonska, kuri spalį vykusiuose parlamento rinkimuose dalyvavo kaip kandidatė į premjero postą.
M.Kidawa–Blonska sulaukė pusės milijono rinkėjų balsų – dvigubai daugiau nei toje pačioje apygardoje kandidatavęs valdančiosios partijos „Teisė ir Teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
Remiantis laikraštyje „Super Express“ paviešinta apklausa, jei M.Kidawa-Blonska šiandien varžytųsi su A.Duda, ji pralaimėtų sulaukusi 37 proc. balsų. Už dabartinį prezidentą balsuotų 45 proc. apklaustųjų, 18 proc. respondentų sakė esantys neapsisprendę.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologijos katedros vedėjo, politologo Andžejaus Pukšto teigimu, M.Kidawa–Blonska kaip kandidatė svarstoma ne tik dėl labai gero pasirodymo rinkimuose.
„Manoma, kad moters (kandidatės) faktorius gali labai stipriai pajungti kairiuosius rinkėjus“, – 15min sakė politologas.
A.Pukšto kaip kitą pagrindinį PO pretendentą į kandidatus įvardija proeuropietiškos valstiečių „Lenkijos liaudies partijos“ (PSL/EPP) lyderį Wladyslawą Kosiniaką-Kamyszą.
Pasak politologo, ir D.Tuskas palaiko idėją kandidatu prezidento rinkimuose kelti iš Krokuvos kilusį gydytoją W.Kosiniaką-Kamyszą – esą taip siekiama pritraukti centro dešinės rinkėjus.
„Visų pirma, jis gali pritraukti elektoratą kaimuose, kur PO turi labai silpnas pozicijas. O miestuose Kosiniakas-Kamyszas galėtų pritraukti centro dešinės elektoratą, ir net tą, kuris yra susijęs su Katalikų bažnyčia“, – teigė A.Pukšto.
Euractiv.pl vadina W.Kosiniaką-Kamyszą partijos sėkmės varikliu šiuose parlamento rinkimuose: PSL/EPP kartu su partija „Kukiz’15“ sulaukė 8,55 proc. rinkėjų paramos, nors 2015 metais vos peržengė į parlamentą reikalingą patekti balsų slenkstį.
Remiantis apklausomis, šiandien W.Kosiniakas-Kamyszas prezidentui A.Dudai pralaimėtų sulaukęs 34 proc. balsų. Už dabartinį šalies vadovą balsuotų 45 proc. apklaustųjų, 21 proc. respondentų teigė dar neapsisprendę.
A.Pukšto teigimu, PO svarsto kelti buvusio Slupsko mero, kairiųjų partijos „Pavasaris“ („Wiosna“) lyderio Roberto Biedrono kandidatūrą. Esą homoseksualumo neslepiantis politikas yra populiarus tarp kairiųjų.
Euractiv.pl rašo, kad prezidento posto gali siekti ir šoumenas, žurnalistas ir 20-ies knygų autorius Szymonas Holownia. Jis veda populiarų televizijos šou „Mam Talent“ (atitinkantį šou „Lietuvos talentai“), pritraukiantį milijonus žiūrovų, taip pat rašo pagrindiniam liberaliam katalikų savaitraščiui „Tygodnik Powszechny“.
Lietuviams pažįstamas R.Sikorskis
Euractiv.pl kaip potencialų varžovą A.Dudai įvardija buvusį užsienio reikalų ministrą, šiuo metu Europos Parlamento (EP) nario pareigas einantį Radoslawą Sikorskį. Jis portalui teigė vis dar svarstantis, ar dalyvauti rinkimuose.
„Sikorskis šalyje plačiai pripažįstamas, tačiau yra kontroversiška ir potencialiai skaldanti figūra. Jis dominavo pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose 2014-ųjų skandalo metu, kai slapta įrašytas pokalbis atskleidė patronuojanti ir pašaipų Lenkijos politinio elito požiūrį į jų tarnybą bei Lenkijos žmones“, – rašo Euractiv.pl.
Esą R.Sikorskis gali laimėti jauno elektorato, šiuo metu linkusio balsuoti už dešiniuosius euroskeptikus radikalus, paramą,
Tačiau A.Pukšto tikina, kad R.Sikorskis Lenkijos žiniasklaidoje neminimas tarp rimčiausių kandidatų. Be to, R.Sikorskis „negautų partijos palaiminimo“.
R.Sikorskis Lietuvoje žinomas dėl aštrių pasisakymų. Lenkijos valstybinės televizijos (TVP) paviešintame 2014-aisiais įrašytame pokalbyje jis ir buvęs lenkų energetikos bendrovės „Orlen“, valdančios Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, vadovas Jacekas Krawiecas kalba apie Lietuvą.
Necenzūrinę leksiką vartoję R.Sikorskis ir J.Krawiecas kalbėjo apie būtinybę spausti lietuvius dėl palankesnių sprendimų bendrovei „Orlen Lietuva“. O ministras bent kelis kartus pakartoja apie savo norą „paauklėti lietuvius“.
„Aš noriu paauklėti lietuvius, kad suprastų, jog š***i ant Lenkijos be pasekmių negalima“, – kalbėjo R.Sikorskis.
Plačiau apie pokalbį skaitykite čia.
Įtampa santykiuose tarp Lietuvos ir Lenkijos apogėjų pasiekė, kai „Lietuvos geležinkeliai“ išardė dalį geležinkelių ruožo, kuriuo lenkai iš „Mažeikių naftos“ gabeno naftą į terminalą Latvijoje. Teismo byla pasiekė ir Europos Komisiją.
R.Sikorskio ir J.Krawieco pokalbyje užsimenama, kad gamyklos Mažeikiuose įsigijimu neva domėjosi Igoris Sečinas, buvęs Rusijos vicepremjeras ir bendrovės „Rosneft“ prezidentas. I.Sečinas laikomas artimu Vladimiro Putino draugu ir sąjungininku.
