Per penkių nėrimų ciklą rugpjūčio pradžioje tarptautinė giliavandenių tyrinėtojų grupė, naudodamasi specialia povandenine technika, apžiūrėjo daugiau kaip prieš 100 metų nuskendusį laivą, esantį 3,800 metrų gylyje Atlanto vandenyne.
Nors dalis laivo liekanų, pasak tyrinėtojų, yra stebėtinai geros būklės, kitas – jau pasiglemžė vandenynas. Kadaise įspūdingą laivą po truputį naikina metalą graužiančios bakterijos, druskų korozija ir vandenyno srovės.
Tyrinėtojų komandą nustebino, kaip sparčiai 50 tūkst. tonų geležies virsta rūdimis.
„Titaniko“ istoriko Parkso Stephensono teigimu, kai kurie vaizdai, kuriuos jis pamatė per ekspediciją, „jam sukėlė šoką“.
Pasak jo, labiausiai suirusi dešinioji laivo pusė, kur buvo kapitono patalpos.
„Garsioji kapitono vonia, tarp „Titaniko“ entuziastų tapusi vienu mėgstamiausių vaizdų, jau visiškai sunyko. Visas tos pusės denis griūna, kartu nusinešdamas ir kitas kajutes. Šis nykimas vyksta itin sparčiai“, – tikino P.Stephensonas.
Visas laivo priekis, anot jo, yra nepaprastai suiręs ir veikiausiai taip pat greitai sugrius.
„Titanikas“ grįžta atgal į gamtą“, – pridūrė tyrinėtojas.
„Klesti gyvybė“
Mokslininkai ekspedicijos metu taip pat tyrinėjo „Titaniko“ nuolaužose apsigyvenusias vandenyno būtybes. Pasak mokslininkų, nors vandenyno dugne tvyro stiprus šaltis, aklina tamsa ir didelis slėgis, gyvybė „Titaniko“ nuolaužose klesti.
Tačiau tai, anot ekspedicijos mokslininkės Clare Fitzsimmons, ir tapo pagrindiniu laivo nykimo faktoriumi.
„Ant laivo nuolaužų yra geležį graužiančių mikrobų, dėl kurių laivo liekanos virsta rūdimis, kurios galiausiai tampa itin trapios – vos sujudinus virsta dulkių debesimi“, – aiškina mokslininkė.
Tyrinėtojai aiškinasi, per kiek laiko tam tikros metalo rūšys suyra giliuosiuose Atlanto vandenyse, kad bent apytiksliai apskaičiuotų, kiek dar „Titanikui“ liko laiko.
Vienos ankstesnės ekspedicijos tyrinėtojai padarė išvadą, kad iš „Titaniko“ nieko nebeliks iki 2030 metų.
Komentuodamas ekspediciją, Robertas Blythas iš Nacionalinio jūrų muziejaus Grinviče tikino, kad yra labai svarbu užfiksuoti dabartinę „Titaniko“ liekanų būklę.
„Laivo nuolaužos yra vienintelės lainerio tragedijos liudytojos, kurias mes vis dar turime. Visi šią tragediją išgyvenę žmonės jau yra mirę. Tad galbūt šios liekanos dar turi ką mums pasakyti“, – sakė R.Blythas.
„Titaniko“ liekanos už 600 km nuo Niufaundlando salos (Kanada) pakrantės Atlanto vandenyne guli jau daugiau kaip šimtą metų. Laivas yra skilęs į dvi dalis, kurios Atlanto vandenyno dugne guli 600 metrų atstumu viena nuo kitos.
„Titanikas“ nuskendo 1912 metų balandį – didžiausias pasaulyje to meto keleivinis laineris atsitrenkė į ledkalnį per savo pirmąją kelionę iš Sauthamptono į Niujorką. Laive plaukė 2,200 keleivių ir įgulos narių, daugiau kaip 1,500 iš jų laivui nuskendus žuvo.
Pasak ekspedicijoje dalyvavusių tyrinėtojų, apžiūrėti „Titaniko“ liekanas lengva nebuvo. Ekspediciją itin apsunkino blogas oras, stiprios Atlanto vandenyno srovės bei pavojingos paties „Titaniko“ nuolaužos.
Tarptautinės komandos ekspediciją būsimam dokumentiniam filmui filmavo „Atlantic Productions“.
