Per prieš porą savaičių Lisabonoje įvykusį NATO viršūnių susitikimą,H.Karzai spaudos konferencijoje prasitarė apie afganistaniečių požiūrio „skirtumus ir nuogąstavimus“. Pasak Afganistano ir Vakarų valstybių pareigūnų, prezidentas H.Karzai neprieštarauja, kad Afganistano teritorijoje būtų dislokuota 140 tūkst. užsienio karių, kiek jų kad čia yra dabar. Tačiau H.Karzai pažymi, kad jei jis pats galėtų priimti sprendimus, šie kariai neatliktų naktinių reidų ir negyventų tarp Afganistano žmonių, stengdamiesi užkariauti jų „širdis ir protus“. Afganistano lyderio įsitikinimu, tai yra suvereniteto klausimas.
„Jis nori, kad mes kovotume kare be kovojimo“, – į H.Karzai nuogąstavimus reagavo vienas iš NATO pareigūnų, BBC taip pat tvirtinęs, kad Vakarų šalių strategija Afganistane jau pradėjo duoti rezultatų kovoje su Talibanu.
Didėja nepasitikėjimas
Per pastarąjį BBC korespondentės Lyse Doucet vizitą Kabule, K.Karzai pasidalino su ja savo didėjančiu „nepasitikėjimu“ ne tik jo valstybėje įgyvendinama karine strategija, bet ir didesniu užsienio valstybių įsitraukimu į Afganistaną. Šios šalies prezidentas pažymėjo, kad užsienio kariai Afganistane jau bemaž dešimt metų.
„Man kyla klausimas – o kaip dėl kitų afganistaniečių?“, – žurnalistei sakė H.Karzai, turėdamas omenyje, kad pats ilgą laiką praleido tarp provakarietiškai nusiteikusių Afganistano žmonių.
H.Karzai viešai, interviu laikraščiui „Washington Post“ metu išsakyti nuogąstavimai atsidūrė diskusijų su sąjungininkais dėmesio centre. Anot kai kurių politikos apžvalgininkų, pasirinktas nuogąstavimų paviešinimas – priešpat labai svarbų NATO viršūnių susitikimą – atgaivino nuomonę, esą H.Karzai yra nepastovus. Teigiama, kad Afganistano lyderio komentarai „išmušė iš vėžių“ JAV generolą Davidą Petraeus.
Vis dėlto Europos užsienio reikalų ministras, daugybę metų dalyvaujantis sprendžiant Afganistano klausimus, reagavo kiek kitaip: „Kaip kitaip priversti JAV stabtelti ir suklusti?“
Savo ruožtu kitas Vakarų diplomatas perspėjo, kad H.Karzai pozicija jau seniau yra pasitvirtinusi kaip teisinga. „Daugybę metų Afganistano prezidentas reiškė susirūpinimą dėl Talibano atstovų prieglobsčio Pakistane, tačiau mes tik dabar pradėjome spręsti šį klausimą“, – BBC pažymėjo diplomatas.
„Jis sumirksėjo“
H.Karzai neprieštarauja, kad Afganistano teritorijoje būtų dislokuota 140 tūkst. užsienio karių, kiek jų kad čia yra dabar. Tačiau jis pažymi, kad jei galėtų pats priimti sprendimus, šie kariai neatliktų naktinių reidų ir negyventų tarp Afganistano žmonių, stengdamiesi užkariauti jų „širdis ir protus“Per dviejų prezidentų ir jų komandų pokalbius Lisabonoje, Afganistano lyderis pabrėžė, kad pastaruosius mažiausiai penkerius metus nuolat kartojo, jog per naktinius reidus žūsta pernelyg daug nekaltų civilių. Pasak BBC šaltinių, dalyvavusių minėtame susitikime, H.Karzai netgi paragino atskirti „teroristus“ nuo Talibano. Tai rodo, ką Afganistano prezidentas laiko savo šalies priešu.
Tačiau, galbūt suvokdamas galimas pasekmes, susitikime H.Karzai susilaikė nuo pačios strategijos sukritikavimo. Šioje strategijojeužsienio pajėgų apsigyvendinimas tarp Afganistano piliečių, kad „būtų apsaugoti gyventojai“ ir „širdžių bei protų“ užkariavimas, pabrėžiamas kaip svarbus dalykas.
„Jis sumirksėjo, – BBC sakė vienas iš susitikime dalyvavusių pareigūnų. – H.Karzai žino, kad jei pradės kritikuoti pačią strategiją, o ne kai kurias jos taktikas, jis pateks į vieno žmogaus, kūrusio šią strategiją, nemalonę – generolo D.Petraeus“.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague išryškino svarbius skirtumus. „Pagrindinė problema yra ne kovos lauke. Ten, kur vyksta tikrosios kovos, mūsų ir afganistaniečių pajėgų bendradarbiavimas yra labai geras“, – W.Hague tvirtino duodamas interviu Lisabonoje.
Ar NATO laimi?
Kai kurie iš aukščiausių H.Karzai komandos pareigūnų teigia sutinką su generolo D.Petraeus vertinimais, kad nužudant ar sugaunant viduriniojo rango Talibano vadus, padaryta labai didelė pažanga ir kad iš dalies tai pasiekti padėjo specialiosios pajėgos ir naktiniai reidai.
„Dabar atsivėrė galimybių durys tikram pokyčiui. Visi turime pasirūpinti, kad ši galimybė neišslystų iš rankų“, – teigia buvęs Afganistano finansų ministras Ashrafas Ghani, atliekantis pagrindinį vaidmenį H.Karzai komandoje.
Tačiau vienas Europos kariuomenės ekspertas, dalyvaujantis NATO misijoje, buvo kiek atsargesnis. Pasak jo, „yra pažangos ženklų, tačiau nesame tikri, ar yra tvarumo ženklų“. Pasak daugybės apžvalgininkų, iki pavasario, kai kovotojai tradiciškai atgyja, nebus aišku, ar sukilėliams išties suduotas skaudus smūgis.
„Jei daugybė neseniai paruoštų kovotojų pakeis viduriniojo rango vadus, tuomet turėsime tikrą problemą“, – teigė Vakarų kariuomenės patarėjas.
„Parduotuvės savininkas iš Ketos“
Afganistano ir Vakarų šalių šaltiniai taip pat teigia, kad buvo labai nedaug realaus pokyčio pokalbiuose su Talibanu ir kitomis ginkluotomis grupuotėmis, apart kai kurių kontaktų ir pokalbių. Šie šaltiniai susierzinę kalba apie „parduotuvės savininką iš Ketos“, neseniai su NATO pajėgų pagalba atvykusį į Kabulą, ir apsimetusį vienu iš aukštų Talibano vadų, mula Monsouru. Šio melo demaskavimas sudavė skaudų smūgį visam pokalbių procesui.
Šiuo metu H.Karzai siekia iš naujo įtikinti sąjungininkes tikįs jų „išsamia strategija“, o sąjungininkės jam teigia bandančios jį išgirsti.
Paties Afganistano prezidento komanda pasidalinusi į dvi dalis: viena iš jų ragina nebloginti Afganistano santykių su savo svarbiausia sąjungininke, JAV, kita „pumpuoja“ lyderį įvairiomis sąmokslo teorijomis.
Tačiau po devynerių sudėtingų metų valdžioje, H.Karzai, seniai apibūdinamas kaip „nepasiduodantis vyriausiasis kariuomenės vadas“, šiuo metu sako tai, kas yra jo paties galvoje ir nepaisydamas to pasekmių.
