Vyriausybės atstovai visą vasarą neabejotinai graužė nagus ir vis klausė: ar prieštaringas E.Macrono sprendimas priversti prancūzus apsirūpinti COVID-19 vakcinacijos pasais, jei jie nori laisvai lankytis baruose ar muziejuose, nekainuos prezidentui populiarumo ir neišpūs protestų?
E.Macrono administracijos pareigūnai kiekvieną savaitę nekantriai laukdavo duomenų apie demonstracijų dydį.
Tačiau dabar, kai Prancūzijoje bent vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę gavusių žmonių skaičius priartėjo prie 50 milijonų, daugelis tų pareigūnų gali lengviau atsikvėpti.
Vienas prezidento patarėjas drąsiai teigia: „Mes plekšnojame vieni kitiems per pečius, nors ir žinome, kad visiškai patenkinamų rezultatų dar nepasiekėme. Macronas priėmė ryžtingą sprendimą ir prancūzai juo patikėjo. Protestai nedideli.“
Demonstracijos slopsta
Prancūzijos, šalies, kuri tradiciškai gana skeptiška bet kokių skiepų atžvilgiu, prezidentas apie planus įvesti vakcinacijos pasą paskelbė prieš pat vasaros atostogų startą.
Šalis tada išgirdo, kad COVID-19 imuniteto pasas, liudijantis, kad asmuo arba vakcinuotas, arba atsparus virusui, arba turi neigiamą testą, bus reikalingas norint patekti į kavines, barus, restoranus, ligonines, muziejus, galerijas ar keliauti traukiniais, lėktuvais ir autobusais.
Šį pirmadienį dokumentas tapo reikalingas ir visiems įstaigų, kurios atviros visuomenei, darbuotojams.
Taip, vėliau šiek tiek atsitraukta. Tarkime, padavėjams buvo pasakyta, kad užteks tikrinti COVID-19 pasus – asmens dokumentų rodyti nereikės. Be to, padaryta išimtis daugeliui prekybos centrų, kur vaikšto galybė klientų.
Vis dėlto daug žmonių buvo ar bent teigė esantys siaubingai nepatenkinti. Kiekvieną savaitę protestuotojai sumirga Paryžiaus, Marselio ir kitų miestų gatvėse.
Priežasčių, kodėl jie ten, ne viena. Žinoma, dalis jų – antivakseriai, kiti tikina, kad pasisako už laisvę ir žmogaus teisę, o trečius tiesiog varo iš kantrybės E.Macronas.
Kiekvieną savaitę protestuotojai sumirga Paryžiaus, Marselio ir kitų miestų gatvėse.
Kad ir kaip būtų, demonstracijos nesiplečia. Praėjusį savaitgalį į gatves išėjo apie 160 tūkst. žmonių – mažiau nei prieš pusantros savaitės, kai protestavo 175 tūkst. prancūzų, ir rugpjūčio viduryje, kai demonstracijose dalyvavo maždaug 215 tūkst. mitinguotojų.
Ir jei prieš gerą mėnesį skambėjo šių protestų lyginimai su „Geltonųjų liemenių“ judėjimu, kuris tikrai pakenkė E.Macronui 2018-2019 metais, dabar jie skamba gana absurdiškai.
Galiausiai E.Macrono politiniai varžovai, regis, nesugeba pasinaudoti situacija. Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen nenori skaldyti savo rinkėjų, kurių pusė pasisako už COVID-19 pasą, o besiblaškantys socialistai remia privalomą skiepijimą, bet net vakcinacijos pažymėjimo naudojimą.
Žmonės masiškai suskubo skiepytis
O tuo metu milijonai žmonių traukia į skiepijimo centrus. Oficialiais duomenimis, nuo liepos 12-osios, kai E.Macronas paskelbė apie koronavirusinio paso įvedimą, nuo COVID-19 Prancūzijoje paskiepyti 12 mln. žmonių.
Negana to, daug prancūzų medikų laikosi nuomonės, kad būtent vakcinacijos pažymėjimo įvedimas padėjo šaliai išvengti kur kas skaudesnių pandemijos smūgių šią vasarą.
Skiepijimosi antplūdis reiškė, kad trečioji užsikrėtimų banga, kurią skatino užkrečiama delta atmaina, nebuvo ir nėra tokia galinga.
„Šis pasas išgelbėjo dešimtis tūkstančių gyvybių, – mano Martinas Blachier, konsultantas visuomenės sveikatos klausimais. – Prancūzai vangiai skiepijosi, bet Macronas suformulavo signalą, kuris buvo išgirstas. Tai jam buvo gera akimirka, gal net geriausia per kadenciją.“
Skaičiai tikrai daug žadantys. Jau daugiau nei 83 proc. Prancūzijos gyventojų, kurie yra vyresni nei 12 metų, yra paskiepyti bent viena vakcinos nuo koronaviruso doze.
Kasdien vidutiniškai fiksuojama mažiau nei 14 tūkst. užsikrėtimų, nors rugpjūčio viduryje šis rodiklis siekė 24 tūkst. Pacientų ligoninių intensyvios priežiūros skyriuose skaičius rugpjūtį išaugo, bet sustojo ties maždaug 3 tūkst.
Jau daugiau nei 83 proc. Prancūzijos gyventojų, kurie yra vyresni nei 12 metų, yra paskiepyti bent viena vakcinos nuo koronaviruso doze.
Tiesa, dabar, kai į mokyklas ir universitetus grįžta mokiniai bei studentai, epidemiologinė padėtis turėtų pablogėti – bet ne dramatiškai.
„Kataklizmo rizikos išvengėme. Jei vakcinacijos lygis būtų buvęs toks kaip pavasarį, ligoninėse žmonių būtų gerokai daugiau – kaip ir pervargusių medikų bei žmonių mirčių“, – įsitikinęs M.Blachier.
Kiti ne tokie entuziastingi. Vienos ligoninės Marselyje intensyvios priežiūros skyriaus vadovas Nicolas Bruderas svarstė: „Sunku pasakyti, koks šio paso poveikis. Atvejų rugpjūtį daugėjo ten, kur rinkosi daug žmonių, turistų – o jie turėjo COVID-19 pažymėjimus.“
Rodikliai pagerėjo, ligoninės neapkrautos
Bet toje pačioje Marselio ligoninėje faktas, kad įvedamas vakcinacijos pasas – kaip ir žinia, jog skiepai sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams bus privalomi – iškart pagerino rodiklius.
Jei liepą pasiskiepiję buvo vos 50 proc. ligoninės darbuotojų, tai dabar tokių – daugiau nei 70 proc.
Ir tai, regis, svarbiausia. COVID-10 paso šalininkai tvirtina, kad dokumentas naudingas, nes prancūzai į žinią apie jo įvedimą reagavo skiepydamiesi – o tai, aišku, apsaugo žmones nuo sunkių susirgimų net užsikrėtus koronavirusu.
„Šis pasas sukuria klaidingą saugumo jausmą, nes į vieną vietą suplaka tuos, kurie yra vakcinuoti ir gali perduoti virusą, bei žmones, kurių testų rezultatai neigiami.
Jei žmonės į paso įvedimą būtų reagavę testais kas pora dienų, dokumento efektas būtų buvęs priešingas – epidemija būtų įsibėgėjusi ir nulėmusi daugiau mirčių“, – pažymėjo M.Blachier.
Buvo pasileidę plaukus
Paryžiuje gyvenantis lietuvis Andrius Leliuga 15min teigė, kad „absoliučiai“ pritaria E.Macrono sprendimams, nes, anot jo, „vasaros pradžioje prancūzai jau buvo pasileidę plaukus ir reikėjo imtis veiksmų“.
44 metų vyras darbuojasi muziejuose, tad tiek pasiskiepyti, tiek susitvarkyti COVID-19 pažymėjimą jam buvo būtina – priešingu atveju jis tiesiog negalėtų dirbti.
A.Leliuga: tie, kurie pasiskiepijo, gali gyventi laisviau, bet be skiepo net negali atsisėsti terasoje ir išgerti kavos.
„Be paso negali dirbti. Dirbu Paryžiaus merijai, važinėju po muziejus visame mieste, tad šis dokumentas yra privalomas. Tvarka griežta, nes vasarą prancūzai atsipalaidavo ir išsivažinėjo po užjūrio teritorijas.
Ten, salose, netrukus buvo paskelbtas griežtas karantinas. Bet Macronas pasakė, kad Prancūzijos nebeuždarys – viskas. Tie, kurie pasiskiepijo, gali gyventi laisviau, bet be skiepo net negali atsisėsti terasoje ir išgerti kavos“, – pasakojo A.Leliuga.
Pašnekovas citavo vieną šviežią internetinę apklausą, kuri šią savaitę parodė, kad net 60 proc. prancūzų netiki, jog šalis grįš į normalų gyvenimą: „Juk Prancūzija yra absoliutus, nuolatinis socializmas. Laisvės dabar truputį suvaržytos, tad žmonės niekaip negali su tuo susitaikyti.“
„Kita vertus, manau, kad ir tie, kurie į apklausos klausimą atsakė neigiamai, yra pasiskiepiję. Jie suprato, kad kitaip negalės egzistuoti“, – pridūrė A.Leliuga.
Lietuvis pats iš arti patyrė tam tikros visuomenės dalies pyktį dėl COVID-19 paso. Praėjusią savaitę dirbdamas Išsilaisvinimo muziejuje jis susidūrė su „viena pikta kliente“.
„Jau sakiau apsaugai, kad kviestų pastiprinimą. Ta ponia užėjo ir paklausė, ar mes tikriname žmones dėl covidinio paso. Pasakėme, kad taip, nes tokios taisyklės. Ji taip žiūri į pavadinimą ir sako – tai čia Išsilaisvinimo muziejus? Ponia buvo labai, labai pikta“, – kalbėjo A.Leliuga.
Jis remia E.Macrono administracijos įvestas taisykles ir jas vadina veiksmingomis: „Tai yra mokslas. Be to, Macronas iš visų politikų, kurie žada kitais metais dalyvauti prezidento rinkimuose, ir toliau yra pirmoje vietoje. Ir šiaip, jis man labai patinka ir pritariu jo politikai.“
