1. JAV prezidentas šių metų sausio 27 d. pasirašė vykdomąjį nurodymą, kuriuo uždraudė tam tikrų musulmoniškųjų šalių piliečiams atvykti į JAV. Beje, septynių šalių (Irakas, Sirija, Sudanas, Iranas, Somalis, Libija ir Jemenas) sąrašas nėra nurodytas minimame prezidento vykdomajame nurodyme. Jį vėliau konkretizavo federalinis Krašto apsaugos departamentas, remdamasis dar Baracko Obamos administracijos sudaryta bevizio režimo apribojimo programa.
2. JAV Prezidentas priėmė šį nurodymą, remdamasis Imigracijos ir tautybės įstatymo normomis ("Immigration and Nationality Act"), kuriose įtvirtinta: „Kai Prezidentas mano, kad užsieniečių ar tam tikrų grupių užsieniečių atvykimas į JAV gali būti žalingas JAV interesams, jis gali suspenduoti tam tikram, jo nuomone, būtinam laikotarpiui visų užsieniečių ar tam tikros jų grupės (kaip imigrantų, taip ir ne imigrantų) patekimą į JAV, arba nustatyti užsieniečiams bet kokius apribojimus, kurie, jo nuomone, yra tinkami“ (8 U.S.C. paragrafas 1182). Taigi, JAV įstatymų leidėjas (Kongresas) suteikė pakankamai plačius įgaliojimus imigracijos srityje JAV Prezidentui.
3. JAV yra dviejų tipų teismai – federaliniai ir valstijų. Kelios valstijos (Vašingtono, Minesotos) kreipėsi į federalinį apygardos teismą (konkrečiai – į Vakarų apygardos Vašingtono valstijoje teismą, esantį Sietlo mieste. Šis teismas yra žemiausios instancijos teismas federaliniame lygmenyje).
4. Minėtos valstijos skubos tvarka prašė teismo, kad šis priimtų laikino suvaržymo priemones tam tikriems JAV Prezidento priimtojo nurodymo punktams (konkrečiai 3 dalies c punktui, 5 dalies a, b, c, e punktams). Šiuose punktuose nustatyta, kad neleidžiama į JAV patekti užsieniečiams ar jų grupėms 90 dienų, jei tai prieštarauja JAV interesams. Taip pat įtvirtinta, kad stabdomas JAV Pabėgėlių priėmimo programos vykdymas 120 dienų, teikiant prioritetą pabėgėliams, prašantiems prieglobsčio dėl persekiojimo religiniu pagrindu (ne kartą JAV žiniasklaidoje nuskambėjo, kad čia turimi galvoje persekiojami krikščionys).
5. Teismas vienasmeniškai (teisėjas Jamesas L.Robartas) šių metų vasario 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo sustabdė minėtų JAV Prezidento nurodymo dalių veikimą šalyje, ir taip patenkino valstijų prašymą.
Savo išvadoje teisėjas parašė: „teismo darbas nėra kurti politiką ar teisti kitų dviejų valdžių pasirinktos politikos išmintį. Tai daro įstatymų leidžiamoji, vykdomoji valdžios bei šios šalies piliečiai, kurie galiausiai atlieka minėtų valdžių demokratinę kontrolę. Teismo vaidmuo yra užtikrinti, kad kitų dviejų valdžių priimti sprendimai atitiktų mūsų šalies įstatymus, o svarbiausia – Konstituciją. Taigi, teismo buvo prašyta apsvarstyti, ar tinkama stabdyti vykdomosios valdžios priimto teisės akto kai kurių punktų galiojimą“.
Teismas galiausiai pripažino, kad tai yra tinkama priemonė, ir tai pagrindė tuo, kad Prezidento vykdomasis nurodymas „neigiamai paveiks valstijos gyventojų darbo, švietimo, verslo, šeimos santykius bei laisvę keliauti“ ir t.t.
Akivaizdu, kad amerikiečių teisininkų laukia daug iššūkių.
6. D.Trumpo administracija tokį teisėjo sprendimą apskundė federaliniam apeliaciniam teismui, reikalaudama, kad būtų atstatytas JAV Prezidento vykdomojo nurodymo tam tikrų dalių galiojimas. Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija susilaikė nuo tokio prašymo įvykdymo, motyvuodama tuo, jog dar reikia išklausyti visas puses. Dabar jau ši byla vadinasi „State of Washington v. Trump“.
7. Kai kurie JAV komentatoriai tvirtina, kad šią bylą JAV teismai gali nagrinėti ilgiau nei nustatytas 90 dienų draudimas atvykti į JAV. Maža to, kai kurie mokslininkai, ekspertai (pvz., Johnas F.Banzhafas III, Troy'us Slatenas) įsitikinę, kad, ko gero, bus grąžintas JAV Prezidento vykdomojo nurodymo galiojimas, nes tokiems veiksmams jį įgalioja Imigracijos ir tautybės įstatymas.
Maža to, kai kurie primena, jog prezidentas J.Carteris ir kiti taip pat kažkada yra priėmę sprendimus užsieniečių atvykimo draudimo klausimais. Taigi, teismui būtų sunku pripažinti, jog ir tada, ir dabar buvo priimti Konstitucijai priešingi JAV prezidentų sprendimai.
Taip pat keliamas klausimas, ar galėjo tokios svarbos sprendimą priimti vienas teisėjas. O taip pat keliamas klausimas, ar konstitucinė lygybės apsaugos išlyga, draudžianti diskriminaciją religijos pagrindu, yra taikoma tik amerikiečiams, ar ir užsieniečiams.
Akivaizdu, kad amerikiečių teisininkų laukia daug iššūkių, saugant JAV valdžių stabdžių ir atsvarų sistemą bei seniai kuriamą demokratinę sistemą.
