Šie Vakarų šalių žiniasklaidos priemonių korespondentai Rusijoje, daugiausia – Maskvoje ir Sankt Peterburge, turi priežasčių nerimauti.
Pirmadienį „Yahoo! News“ paskelbė, kad FTB apklausė du buvusius „Sputnik“ darbuotojus.
Gali būti, kad ši Rusijos valstybinė naujienų agentūra privalės užsiregistruoti kaip „užsienio agentė“ pagal JAV užsienio agentų registracijos įstatymą, o ne kaip žiniasklaidos priemonė.
Rusija atsakydama „užsienio agentėmis“ įvardytų ir šioje šalyje veikiančias JAV žiniasklaidos priemones – bent dalį jų.
Toks pat likimas gali laukti ir valstybinės Kremliaus televizijos RT. Kanalas pirmadienį jau atskleidė, kad į padalinį Amerikoje kreipėsi JAV teisingumo departamentas, pranešęs, kad televizijai būtina užsiregistruoti kaip užsienio agentei, skleidžiančiai propagandą Jungtinėse Valstijose.
Vašingtone pagrįstai manoma, kad šie organai yra propagandiniai ir kad žiniasklaida jų vadinti negalima.
Tačiau beveik neabejojama, kad Rusija atsakydama „užsienio agentėmis“ įvardytų ir šioje šalyje veikiančias JAV žiniasklaidos priemones – bent dalį jų.
Kas tuomet lauktų amerikiečių žurnalistų, dirbančių Rusijoje, domėjosi „Meduza“.
M.Simonian grasina kerštu
Anot „Yahoo! News“, FTB agentai apklausė „Sputnik“ anksčiau dirbusius Andrew Feinbergą ir Josephą Johną Fiondą.
Pastarieji teigia perdavę pareigūnams darbinius elektroninius laiškus, kuriuose atskleidžiama vidinė struktūra ir redakcijos darbo specifika.
Laiškai esą nusako, kaip griežtai Kremlius kontroliuoja agentūros pateikiamą turinį ir kaip „Sputnik“ darbuotojai specialiai kuria bei skleidžia melagingas naujienas ir sąmokslo teorijas – kad tik kaip nors padėtų Maskvai.
Paskelbus žinią apie A.Feinbergo ir J.J.Fiondos apklausą, Margarita Simonian, vyriausioji RT redaktorė, įspėjo, kad Kremlius keršys, jei „Sputnik“ bus įvardyta kaip užsienio agentė.
„Neabejotina, kad Rusija atsakys į FTB tyrimą tokiu pat tyrimu ir imsis tikrinti amerikiečius žurnalistus Maskvoje. Tai šlykštu“, – pareiškė M.Simonian.
Stiprina nepriklausomą žurnalistiką
Nors M.Simonian konkrečių JAV žurnalistų neįvardijo, galima nuspėti, kad Maskva pradėtų nuo reporterių, dirbančių Laisvosios Europos radijuje ir Laisvės radijuje (RFE/RL), taip pat – „Amerikos balse“.
Abi šias žiniasklaidos priemones oficialiai prižiūri JAV transliuotojų taryba – institucija, kurios misija yra „informuoti žmones visame pasaulyje apie paramą laisvei ir demokratijai“.
RFE/RL vizija – skelbti nešališkas naujienas ir skatinti demokratinių vertybių plėtrą – „necenzūruojamas žinias, atsakingas diskusijas ir atvirus debatus“ – valstybėse, kur tokios žurnalistikos nėra ar trūksta.
„Amerikos balsas“ juk buvo įkurtas atstovauti Amerikai ir „aiškiai bei efektyviai“ pristatyti JAV vykdomą politiką, apie kurią siekiama „atsakingai diskutuoti ir reikšti nuomonę“.
Kitaip tariant, RFE/RL turi kurti nepriklausomą žurnalistiką apie įvykius kitose šalyse, o „Amerikos balsas“ – pranešti apie pačias JAV.
1999 metais suformuota JAV transliuotojų valdyba ilgai veikė kaip savotiška užkarda politiniam kišimuisi į žurnalistiką, kurią ji prižiūri. Nešališką valdybos tarybą (8 nariai) skiria JAV prezidentas, o patvirtina Senatas.
RFE/RL turi kurti nepriklausomą žurnalistiką apie įvykius kitose šalyse, o „Amerikos balsas“ – pranešti apie pačias JAV.
Tiesa, pernai gruodį JAV vyriausybė nutarė pakeisti Transliuotojų valdybos struktūrą ir didžiausią galią suteikti naujai generalinio direktoriaus pareigybei – jis galės samdyti ir atleisti redaktorius bei žurnalistus, spręsti dėl biudžeto paskirstymo.
JAV transliuotojų valdybos taryba toliau rengia susitikimus ir laukia, kas bus paskirtas naujuoju vadovu.
Tačiau birželį pasigirdo kalbos, kad direktoriumi taps Michaelas Packas – konservatyvių pažiūrų Stepheno Bannono, dabar jau buvusio prezidento Donaldo Trumpo patarėjo, sąjungininkas. Kyla įtarimų, kad Baltieji rūmai planuoja kištis į žurnalistinį turinį.
Nesistengia veikti nešališkai
Bet tai tikrai nereiškia, kad RFE/RL ir „Amerikos balsą“ galima lyginti su rusiškais „Sputnik“ bei RT.
Amerikietiškų žiniasklaidos priemonių žurnalistai atmeta bet kokius įtarimus proamerikietišku šališkumu ir apskritai nesutinka, kad jų portalus ir radijo stotis galima lyginti su Rusijos valstybinėmis agentūromis.
Kaip pastebi „Meduza“, RFE/RL sukurta taip, kad pasitrauktų iš valstybių ir regionų, kuriuose sustiprėja nepriklausoma žurnalistika. Būtent todėl šios radijo stotys 2004 metais nustojo transliuoti vietinėmis kalbomis Baltijos šalyse ir dar penkiose Europos valstybėse.
„Sputnik“ save apibūdina kaip „modernią naujienų agentūrą“, kuriančią „produktus įvairiose platformose“. Kaip ir RT, agentūra neva žvelgia į naujienas, kurias ignoruoja „sisteminė žiniasklaida“.
Bene tinkamiausias analogas amerikietiškai Transliuotojų valdybai būtų 2013 metais Vladimiro Putino įsteigta kontroliuojančioji bendrovė „Rossija Segodnia“. Tačiau ši nė nesistengia apsaugoti žurnalistinio darbo nuo politinio kišimosi.
Negana to, „Rossija Segodnia“ vadovauja garsus Rusijos propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas, o RT vyr. redaktorė M.Simonian tokį pat postą užima ir šioje kompanijoje.
Baudos tik sustiprins įvaizdį?
„Laisvės radijas“ jau nebeturi prieigos prie radijo bangų Rusijoje. 2012-ųjų rugsėjį paskelbta, kad bus pereita prie transliacijų internetu – prieš tai nauju įstatymu Maskva paskelbė, jog užsieniečiai gali valdyti tik iki 48 proc. radijo stočių akcijų.
Tais pačiais 2012 metais Rusijos įstatymų leidėjai paskelbė rusišką Užsienio agentų registracijos įstatymą, pagal kurį visoms politiškai aktyvioms ir iš užsienio finansuojamoms pelno nesiekiančioms organizacijoms tapo privaloma užsiregistruoti Teisingumo ministerijoje kaip užsienio agentėms. Šiuo metu tokiame sąraše yra 88 organizacijos.
JAV panašus įstatymas galioja jau nuo 1938 metų, tačiau beveik per aštuonis dešimtmečius baudžiamųjų bylų dėl teisės akto pažeidimo buvo iškelta vos kelios. Paprastai atsakovai yra viešųjų ryšių kompanijos, pasamdytos reklamuoti užsienio šalių iniciatyvas Vašingtone.
M.Armstrongas: „Net nacių naujienų agentūra „Transocean“ 1941 metais būtų galėjusi tęsti veiklą Amerikoje, jei būtų laikiusis įstatymo dėl užsienio agentų registracijos reikalavimų.“
Didžiausia bausmė už įstatymo pažeidimą yra 10 metų kalėjime ir 10 tūkst. dolerių bauda. Tiesa, net šios priemonės dažniausiai nepriverčia „užsienio agentams“ priskirtos žiniasklaidos priemonės nutraukti veiklą.
Buvęs JAV transliuotojų valdybos narys Matthew Armstrongas atkreipė dėmesį, kad net nacių naujienų agentūra „Transocean“ 1941 metais būtų galėjusi tęsti veiklą Amerikoje, jei būtų laikiusis įstatymo dėl užsienio agentų registracijos reikalavimų.
O Rusijoje viskas kitaip ir daug griežčiau. RFE/RL ir „Amerikos balsui“ Rusijoje jau dabar taikoma tiek apribojimų, kiek „Sputnik“ ar RT Amerikoje niekada nesulauks.
„O jei JAV pareigūnai nubaus „Sputnik“, Amerikos žiniasklaidos priemonių Rusijoje padėtis bus dar blogesnė. Be to, RT atveju bauda leistų šiai televizijai toliau stiprinti antisisteminio kanalo įvaizdį“, – rašo „Meduza“.
M.Armstrongas jau daugiau nei prieš dvejus metus pastebėjo: „Tinkamas laikas RT užregistravimui užsienio agentu greičiausiai jau praėjo.“
