Pakeisti J.Stoltenbergą, kai NATO susiduria su didžiausiais XXI a. egzistenciniais iššūkiais, yra sudėtinga. Jo kadencija buvo pratęsta iki 2024 m. rudens.
Oficialus „konkursas“ į NATO generalinio sekretoriaus postą neskelbiamas – NATO šalims teks rasti politinį kompromisą.
Pirmiausia kandidatas turi sulaukti JAV prezidento pritarimo. JAV vis dar laikoma svarbiausia NATO veikėja. Antra, ES šalys turi savų interesų – kalbama, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sutiks tik su kandidatu, kuris vienu metu atstovaus ir NATO, ir ES. Trečia, NATO vadovauti turi asmuo, galintis pasigirti reikšmingais pasiekimais.
Priimant sprendimą dėl NATO vadovo svarbus gali tapti kiekvienas kandidato karjeros posūkis. Kitas svarbus akcentas – regioninis kriterijus. Pavyzdžiui, iki šiol NATO generaliniu sekretoriumi nebuvo nė vieno Rytų Europos atstovo – bent jau iki šiol NATO greičiausiai norėjo išvengti situacijos, kai aljansui vadovautų radikaliai prieš Rusiją nusiteikęs asmuo.
Kas gali tapti naujuoju NATO vadovu? Yra penkis ryškūs galimi kandidatai.