1. Partija „Vieningoji Rusija“ buvo įkurta 2001 m., susijungus partijoms „Tėvynė – visa Rusija“ ir „Vienybė“.
2. 1999 m. įkurtą partiją „Vienybė“ rėmė tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas ir ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. Partija kaip savo pagrindinę vertybę akcentavo stabilumą ir teigiamai vertino Rusijos dalyvavimą antrajame Čečėnijos kare. Palaikoma populiaraus ministro pirmininko, „Vienybė“ rinkimuose gavo 23,32 proc. balsų.
3. Partijos sėkmę lėmė ir tai, kad jos nariu tapo Rusijoje mėgstamas devynis kartus pasaulio imtynių čempionas Aleksandras Karelinas.
4. Partija „Tėvynė-visa Rusija“ 1999 m. rinkimuose gavo 13,3 proc. balsų. 2000 m. ši partija prezidento rinkimuose taip pat išreiškė paramą V.Putinui.
5. Būtent parama V.Putinui, 2000 m. tapusiam prezidentu, suvienijo dvi partijas ir jos nutarė jungtis. Po susijungimo proceso naujoji partija tapo dominuojančia jėga Dūmoje ir padėjo V.Putinui vykdyti reformas. Naujosios partijos lyderiais tapo buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas, dabartinis Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir pirmasis Tatarstano prezidentas, o dabar regiono premjeras Mintimeras Šaimijevas.
6. „Vieningoji Rusija“ stengėsi vengti „kapitalizmas prieš komunizmą“ debatų, įprastų tuometinėje Rusijoje, ir akcentavo, kad pagrindinė partijos vertybė – stabilumas. Per pirmuosius V.Putino valdymo metus Rusijos ekonomika kilo, o jo populiarumas nuolat buvo aukštas. Ekonomikos kilimą didele dalimi lėmė aukštos gamtinių išteklių, kuriuos eksportuoja Rusija, kainos. Be to, V.Putinas daugelį rusų žavėjo kaip „kovotojas prieš oligarchus“.
7. „Vieningoji Rusija“ nuolat save pateikdavo kaip partiją, kuri remia V.Putiną, ir tokia taktika pasiteisino. 2003 m. rinkimuose naujoji partija triumfavo, gaudama 37,6 proc. balsų ir daugiau negu trigubai lenkdama visas varžoves. Po rinkimų partija Dūmoje turėjo 223 mandatus.
8. 2003 m. buvo paskelbtas partijos politinis manifestas „Kelias į nacionalinę sėkmę“. Jame akcentuota, kad partijos tikslas – suvienyti atsakingas politines jėgas Rusijoje, sumažinti skirtumus tarp turtingųjų ir vargšų, jaunimo ir vyresnių žmonių, verslo ir visuomenės. Partija atsisakė save įvardinti kaip „dešiniąją“ ar „kairiąją“, akcentuodama, kad pirmiausia nori suvienyti visuomenę, pasisakė už pragmatizmą ir prieš radikalizmą, už valstybinio reguliavimo ir laisvos rinkos derinimą.
9. V.Putino populiarumas išliko aukštas, ir 2004 m. jis buvo lengvai perrinktas prezidentu. 2007 m. „Vieningoji Rusija“ įrašė V.Putiną savo sąrašo lyderiu ir tokia taktika pasiteisino – partija iškovojo triuškinančią pergalę, gaudama 64,3 proc. balsų.
10. 2008 m. V.Putino remiamas Dmitrijus Medvedevas tapo prezidentu, o pats V.Putinas tapo „Vieningosios Rusijos“ lyderiu ir šalies ministru pirmininku. Rusijoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad už ekonominės padėties gerėjimą šalyje rusai yra dėkingi V.Putinui ir „Vieningosios Rusijos“ partijai.
11. 2008 m. partijos iniciatyva priimtas įstatymas, pagal kurį nuo 2012 m. Rusijos prezidentas yra renkamas nebe ketveriems, o šešiems metams.
12. 2009 m. partija paskelbė, kad oficiali jos ideologija – rusiškasis konservatizmas, kurio šaknys kildinamos iš nacionalistinių, šovinistinių filosofo Aleksandro Dugino idėjų.
13. Prasidėjus ekonominei krizei, partijos populiarumas smuko. 2011 m. sausio apklausa parodė, kad už partiją balsuoti linksta vos 35 proc. rusų.
14. Partiją sukritikavo netgi paskutinis SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas. Pasak jo, „V.Putino valdantysis režimas yra tik demokratijos imitacija“. Jis pareiškė, kad „Vieningoji Rusija“ jam atrodo kaip „bloga Komunistų partijos kopija“.
15. 2011 m. partija rinkimuose laimėjo 49,38 proc. balsų. Tačiau „Vieningoji Rusija“ taip pat buvo kaltinama masiniu rinkimų rezultatų klastojimu įvairiose Rusijos vietose. Po rinkimų prasidėjo tūkstančius žmonių pritraukę protestai prieš partiją ir prezidentą V.Putiną.
16. Tais pačiais metais opozicijos atstovas Aleksejus Navalnas savo tinklaraštyje parašė, kad „Vieningoji Rusija“ – tai „apgavikų ir vagių partija“. Šis terminas prigijo tarp Rusijos opozicijos atstovų ir buvo dažnai naudotas 2011 m. protestų prieš rinkimų klastojimą Rusijoje metu.
17. Pasak „Levada Center“ atliktos apklausos, 2011 m. su šiuo apibūdinimu sutiko 31 proc. rusų. 2012 m. taip manė 38 proc., 2013 m. – 51 proc. Rusijos piliečių.
18. Po 2011 m. rinkimų ir partijos viduje atsirado kalbančių, kad „Vieningoji Rusija“ turi pati imtis rimtai tirti kaltinimus rezultatų klastojimu bei apsivalyti nuo korumpuotų narių. Tačiau pavieniai partijos narių pasisakymai taip ir liko pavieniais – Rusijos Dūma, dominuojama „Vieningosios Rusijos“, atsisakė pradėti rinkimų pažeidimų tyrimą.
19. 2012 m. V.Putiną išrinkus prezidentu, „Vieningosios Rusijos“ pirmininku tapo D.Medvedevas.
20. 2016 m. Rusijos opozicijos atstovas Ilja Jašinas paskelbė ataskaitą, pavadintą „Rusijos nusikaltėlių partija“, kurioje pateikė ilgą „Vieningosios Rusijos“ atstovų, kaltinamų sunkiais nusikaltimais, sąrašą. Ataskaitoje I.Jašinas teigė, kad „Vieningoji Rusija“ iš esmės tapo politine priedanga nusikaltėliams.
21. Vis dėlto tokia situacija nesutrukdė „Vieningajai Rusijai“ 2016 m. triumfuoti Dūmos rinkimuose. Duomenys iš suskaičiuotų 90 proc. rinkimų biuletenių rodo, kad rinkimuose į parlamentą „Vieningoji Rusija“ surinko 54,2 proc. balsų ir turės daugumą parlamente.
22. Populiariausia „Vieningoji Rusija“ buvo ir Lietuvoje – Rusijos ambasados duomenimis, 55 proc. Lietuvoje gyvenančių balso teisę turinčių Rusijos piliečių balsavo už šią partiją.
23. Partijai „Vieningoji Rusija“ priklauso per 2 mln. rusų.
