2013-ųjų rugpjūtį V.Orbanas Budapešte priėmė Rusijos valstybinės branduolinės energetikos įmonės „Rosatom“ vadovą Sergejų Kirijenką.
Tai – ne pirmas jų susitikimas, tačiau manoma, kad pats svarbiausias. Anot šaltinių iš Vengrijos vyriausybės, tą kartą V.Orbanas nusprendė su „Rosatom“ pasirašyti sutartį dėl Pakšo AE plėtros. Tokį sprendimą šalies vadovas priėmė be viešųjų pirkimų konkurso.
Vengrijos vyriausybė visiškai slapta priėmė sprendimą, nulemsiantį ateinančių dešimtmečių šalies finansinę ir užsienio politiką.
Vengrų portalo „Direkt36“ duomenimis, prie šio susitikimo organizavimo itin prisidėjo įtakingas vokiečių verslininkas K.Mangoldas.
74 metų amžiaus K.Mangoldas pastaruosius dešimtmečius buvo aktyvus tarp Europos verslo elito atstovų, jis garsėja išskirtiniais ryšiais su Rusija: vokiečių verslininkas Vladimirą Putiną pažįsta dar nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios.
Portalo „Direkt36“ tyrimas įrodo, kad K.Mangoldas, Vokietijos žiniasklaidoje vadinamas „Mr Russland“ (liet. „ponas Rusija“), prie Pakšo AE susitarimo prisidėjo keliais būdais.
Jis ne tik suorganizavo V.Orbano ir S.Kirijenkos susitikimą, bet ir bandė projektą paversti patraukliu Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų verslininkams.
Artimiausias jo kontaktas Vengrijoje – ministras Janosas Lazaras, kuris suvaidino svarbų vaidmenį Pakšo AE plėtros projekte ir turi artimų ryšių tarp Vokietijos verslininkų.
„Supranta rusus“
1943-iaisiais gimęs K.Mangoldas didžiąją dalį karjeros praleido eidamas vadovaujamas pareigas įvairiose Vokietijos korporacijose.
Šiuo metu jis priklauso keleto JAV, Austrijos, Prancūzijos ir Vokietijos kompanijų valdyboms, dviejose savo įmonėse dirba konsultantu. Vienos Vokietijos kompanijos duomenimis, tarp jų klientų yra ir tokių milžiniškų korporacijų kaip „Dutch Shell“ ir „Gazprom“ patronuojamosios įmonės.
Dirbdamas konsultantu K.Mangoldas padėjo sudaryti daugybę susitarimų tarp Rusijos ir Europos verslo bei politikos elito atstovų. Pavyzdžiui, jis ne kartą padėjo Rusijos milijardieriams rasti galimybių investuoti Europoje.
Vokiečių laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) praeitais metais K.Mangoldą apibūdino kaip asmenį, kuris „supranta rusus“. FAZ duomenimis, jis, 1993-iaisiais nuvykęs į Sankt Peterburgą kaip įmonės „Quelle“ vadovas, susipažino su V.Putinu. Jie ligi šiol palaiko ryšius.
„Palaikau gerus santykius su svarbiomis Rusijos vyriausybės institucijomis“, – K.Mangoldas sakė laikraščiui.
Ryšiai Vengrijoje
K.Mangoldas Vengrijoje pasirodė po socializmo žlugimo. Jo įmonė „Quelle“ į šalies rinką įžengė 1992-aisiais, o jai vadovaujantis K.Mangoldas 1994-aisiais keletą kartų apsilankė Budapešte.
Vėliau, vadovaudamas „Daimler-Benz Interservices“, jis užmezgė ryšius su pirmąja V.Orbano vyriausybe. Tuomet kompanijos vadovybė susitiko su Vengrijos gynybos ministru. Tuose susitikimuose vokiečiai siūlė atnaujinti karinius vengrų lėktuvus „MiG-29“, kadangi Rusijos gaminti lėktuvai turėjo atitikti NATO keliamus reikalavimus.
Nors 1999-ųjų balandį K.Mangoldas su Vengrijos ekonomikos ministru Attila Chikanu pasirašė susitarimą dėl lėktuvų atnaujinimo, Vengrijos vyriausybė galiausiai nusprendė įsigyti švedų orlaivius.
Nors 1999-ųjų balandį K.Mangoldas su Vengrijos ekonomikos ministru Attila Chikanu pasirašė susitarimą dėl lėktuvų atnaujinimo, Vengrijos vyriausybė galiausiai nusprendė įsigyti švedų orlaivius.
Kai 2010-aisiais V.Orbanas sugrįžo į valdžią, K.Mangoldas atnaujino ryšius su Vengrijos vyriausybe. 2012-ųjų gruodį vokiečių verslininkas susitiko su premjeru tam, kad aptartų „Vengrijos-Vokietijos ir Vengrijos-Rusijos ekonominius santykius, ypač energetikos ir finansų klausimus“.
Po susitikimo K.Mangoldas pradėjo dirbti Vengrijos vyriausybei kaip konsultantas, tuo pat metu Vengrija ėmė gerinti santykius su Rusija. Tais pačiais metais V.Orbanas parėmė Rusijos finansuojamą „South Stream“ dujotiekį ir atsisakė ES remiamo „Nabucco“.
2013-ųjų pradžioje V.Orbanas pranešė, kad Vengrijos vyriausybė įsigijo Vokietijos energetikos kompanijos „E.ON“ Vengrijos dujų filialą, įskaitant patronuojamąją įmonę, pasirašiusią dujų tiekimo susitarimą tarp Vengrijos ir Rusijos. Nuo to laiko Vengrijos vyriausybė dėl dujų kainų galėjo tiesiogiai derėtis su Rusija.
Tiesa, 2014-aisiais Vakarų Rusijai dėl Krymo aneksijos skirtos sankcijos apsunkino V.Orbano vyriausybės situaciją. Rusija okupavo Krymą praėjus vos pusantro mėnesio po to, kai vengrai su „Rosatom“ pasirašė sutartį dėl Pakšo AE plėtros projekto.
Pasikeitus geopolitiniam klimatui, K.Mangoldas tapo itin naudingas. 2013–2016 metais jam Vengrijos vyriausybė mokėjo 75 kartus. 2017-ųjų spalį premjero biuras patvirtino, kad K.Mangoldui vyriausybė ir toliau moka už konsultacijas.
Pakšo AE projektas – pagrindinis Vengrijos ir Rusijos santykių elementas. Anot buvusio pareigūno, V.Orbano vyriausybė dėl plėtros projekto tarėsi su JAV, Prancūzijos ir Pietų Korėjos branduolinės energetikos kompanijomis. Šaltinio teigimu, vis dėlto „Rosatom“ nuo pat pradžių buvo palankiausiai vertinama kandidatė.
Lobizmas Briuselyje
K.Mangoldas ir su juo susiję asmenys dalyvavo ir kitose Pakšo AE projekto fazėse. Pavyzdžiui, vokiečių verslininkas yra glaudžiai susijęs su „Rothschild“ investiciniu banku, padėjusiu Vengrijos vyriausybei derybų dėl Pakšo AE plėtros metu.
2015-aisiais Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimą dėl Pakšo AE. Buvo abejojama Vengrijos vyriausybės skaičiavimais, kad elektrinė neš pelną ir be valstybės paramos. „Rothschild Group“ tyrimo rezultatai rodo, kad investicija bus pelninga net ir rinkos sąlygomis.
EK kaltino Vengrijos vyriausybę, kad ši naujų reaktorių statybai „Rosatom“ pasirinko neorganizavusi viešųjų pirkimų konkurso. Todėl 2015-ųjų lapkritį buvo pradėtas tyrimas.
Vengrijos vyriausybė labai sunkiai vargo, kol gavo EK palaiminimą dėl Pakšo AE plėtros projekto. Anot vyriausybės pareigūnų, K.Mangoldas dalyvavo ir šiame procese.
Vengrijos vyriausybė labai sunkiai vargo, kol gavo EK palaiminimą dėl Pakšo AE plėtros projekto. Anot vyriausybės pareigūnų, K.Mangoldas dalyvavo ir šiame procese.
„Pakšo AE atveju tai nebuvo tipiškas lobizmas“, – portalui „Direkt36“ sakė Vengrijos atstovas Europos Parlamente (EP) ir aršus Pakšo AE plėtros kritikas Benedekas Javoras.
B.Javoro teigimu, paprastai oficialiai užsiregistravę lobistai Briuselyje susisiekia su EP nariais ir kitais sprendimus priimančiais asmenimis. Vis dėlto ES duomenų bazės rodo, kad K.Mangoldas nebuvo užsiregistravęs kaip lobistas. Anot B.Javoro, vokiečių verslininkas pasinaudojo savo ryšiais Europos ekonomikos ir politikos elite.
Be to, K.Mangoldas puikiai sutaria su Guntheriu Oettingeriu – vokiečiu EK nariu, šiuo metu atsakingu už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius. Vienas šaltinis iš vyriausybės apibūdino G.Oettingerį kaip „stipriausią vokiečių politiką Briuselyje“.
Kai Vengrijos vyriausybė pirmą kartą paskelbė apie susitarimą su „Rosatom“, G.Oettingeris EK buvo atsakingas už energetikos klausimus.
EK tyrimą pradėjo tik tuomet, kai G.Oettingeris jau buvo pasitraukęs iš energetikos srities. Vis dėlto manoma, kad G.Oettingeris turėjo informacijos, kuri galėjo būti naudinga Vengrijos vyriausybei. Tiesa, EK narys neigia, kad kelionės į Budapeštą metu su V.Orbanu kalbėjo apie Pakšo AE.
Galiausiai EK nutraukė abu tyrimus ir uždegė žalią šviesą Pakšo AE plėtrai.
„Mėsa ir musės“
V.Orbano vyriausybei nuo pat pradžių buvo aišku, kad Vakarų kompanijų įtraukimas į Pakšo AE projektą sustiprins jo pripažinimą tarptautiniu mastu. Kai ES pradėjo tyrimą, J.Lazaras jo priežastimi įvardijo Vakarų kompanijų norą prisidėti prie projekto. „Ten, kur yra mėsos, bus ir musių“, – kitą dieną sakė V.Orbanas.
B.Javoras: „Turi būti rastas rusų, prancūzų, ES ir vokiečių interesus tekinantis sprendimas.“
Naujų Pakšo AE reaktorių statybos dar tik prasidės, kol kas nėra pasirinkta subrangovų. JAV ir Vakarų Europos kompanijų, kaip subrangovių, įsitraukimas reikštų, kad rusams lieka mažiau darbo.
„Turi būti rastas rusų, prancūzų, ES ir vokiečių interesus tekinantis sprendimas“, – sakė B.Javoras ir pridūrė, kad šiai užduočiai K.Mangoldas yra „idealus veikėjas“.
K.Mangoldas viso proceso metu bandė vengti dėmesio, tačiau jam nepavyko to padaryti – vokiečių verslininko įsitraukimas į Pakšo AE plėtros projektą atkreipė opozicijos politikų dėmesį. 2017-ųjų kovo 1-ąją Vengrijos parlamento Nacionalinio saugumo komitetas sesijos metu aptarė K.Mangoldo veiklą.
„Direkt36“ duomenimis, sesija buvo uždara, komiteto nariams nebuvo atskleistos su K.Mangoldu pasirašytos sutartys. Verslininko veiklos aptarimą inicijavusi parlamento narė Bernadett Szel su prašymu pateikti sutartis kreipėsi į premjero biurą, tačiau ligi šiol negavo jokių dokumentų.
Tiesa, vienas šaltinis atskleidė, kad sesijos metu K.Mangoldas buvo apibūdintas kaip „lobistas, nuraminęs Pakšo AE“. Šaltinio teigimu, vokiečių verslininko užduotis buvo užtikrinti, kad Vakarai „nelaikytų projekto vien rusų investicija“.
