F.Fillonas žavisi buvusia britų premjere Margaret Thatcher ir žada mažinti valstybės išlaidas. „Privalai nugriauti namą, kad ji tinkamai perstatytumei“, – yra sakęs jis.
Jo pergalė pirmajame Respublikonų partijos kandidato rinkimų ture praėjusį sekmadienį yra laikoma kerštu savo buvusiam viršininkui, buvusiam Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy.
Trečioje vietoje atsidūręs ir iš rinkimų kovos iškritęs N.Sarkozy F.Filloną yra pavadinęs „Ponu Niekuo“, kai šis jo prezidentavimo laikotarpiu 2007–2012 metais ėjo ministro pirmininko pareigas.
Tačiau žmogus, kuris pats vieno TV interviu metu pripažino, kad jo įvaizdis yra nuobodus, laikomas centro dešiniųjų viltimi siekiant perimti valdžią iš penkerius metus šaliai vadovavusių socialistų.
Sekmadienį vykstančio antrojo Respublikonų partijos kandidato rinkimų turo laimėtojas gegužę veikiausiai stos į kovą su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Nacionalinio fronto lydere Marine Le Pen. Dėl to F.Fillonas kovoja su 71 metų Alainu Juppe.
Veikiausiai dėl ramaus būdo į F.Filloną niekas rimtai nežiūrėjo, tačiau artėjant partijos kandidato rinkimams jį remiančiųjų gretos padidėjo.
Ramus ir pasitikintis savimi
Veikiausiai dėl ramaus būdo į F.Filloną niekas rimtai nežiūrėjo, tačiau artėjant partijos kandidato rinkimams jį remiančiųjų gretos padidėjo. Apklausos rodė, kad jam geriausiu atveju tektų tik trečia vieta. Tačiau po kelių pasitikėjimą savimi demonstruojančiu televizinių interviu praėjusį sekmadienį jis surinko 44 proc. balsų.
F.Fillonas yra parengęs radikalią ekonominių reformų programą, joje yra ir ketinimas atsisakyti 35 valandų darbo savaitės, kas laikoma viena iš kairiųjų „šventųjų karvių“. Jis taip pat žada valstybės sektoriuje atleisti 500 tūkst. žmonių. Dėl to A.Juppe net yra pareiškęs, kad F.Fillonas nori brutalių reformų, kai įmanomas ir nuosaikesnis požiūris.
Tačiau F.Fillonas sako, kad tiesiog yra pragmatiškas.
Gyvena jis gana konservatyviai: turi penkis vaikus, yra praktikuojantis katalikas ir daugiau nei 30 metų yra vedęs velsietę Penelopę. Jie gyvena XII amžiaus dvare netoli jo gimtojo Le Mano.
F.Fillonas taip pat balavo prieš gėjų santuokas ir teigia ketinantis keisti 2013 metais priimtą įstatymą.
Nors asmeniškai pasisako prieš abortus, F.Fillonas teigė neketinantis keisti esamo įstatymo ar abortų finansavimo tvarkos. „Mano sąžinė yra mano reikalas“, – galutinių per televiziją transliuotų debatų metu yra sakęs jis.
Lyginant su A.Juppe, F.Fillonas taip pat užima griežtesnę poziciją dėl islamo. Vasarą jis parašė knygą „Nugalėti islamo totalitarizmą“ ir mano, kad „egzistuoja su islamu susijusi problema“.
„Ne, Prancūzija nėra daugiakultūrė šalis. Prancūzija turi istoriją, kalbą ir kultūrą, kuri natūraliai buvo praturtinta iš išorės“, – ketvirtadienį sakė jis.
Remia ir V.Putinas
Save galizmo – tam tikros nacionalizmo formos, pasisakančios už nepriklausomą ir stiprią Prancūziją, – šalininku vadinantis F.Fillonas politikoje yra jau maždaug 40 metų. Jis užmezgė gana artimus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kai jie abu dar buvo premjerais 2008–2012 metais, ir jų artumas kelia daug klausimų dėl užsienio politikos.
Kartu su F.Fillonu dirbęs buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras anksčiau šią savaitę agentūrai AFP sakė, kad F.Fillonas ir V.Putinas kartais kartu bėgiodavo ir demonstruodavo „draugystę ir tarpusavio supratimą“.
F.Fillonas mano, kad Prancūzija turi išlikti Jungtinių Valstijų sąjungininke , tačiau jis pasisako ir už artimesnius šalies santykius su Maskva. Jis taip pat yra apkaltinęs Europą ir Vašingtoną provokuojant V.Putiną.
F.Fillonas pasisako prieš sankcijas Rusijai už šios invaziją į Ukrainą 2014 metais. Jis taip pat neskuba smerkti tariamų Rusijos pajėgų karo nusikaltimų Sirijoje.
„Esminis klausimas yra tas, ar turime ir toliau provokuoti rusus, atsisakyti palaikyti su jais dialogą ir versti juos būti vis agresyvesnius ir smurtingus ir vis mažiau europiečius?“ – spalį klausė F.Fillonas.
