„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kas vadovauja Rusijos kariams Ukrainoje: S.Šoigu nebėra V.Putino favoritas

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nebėra Vladimiro Putino favoritas. Prezidentas tiesiogiai konsultuojasi su kariuomenės vadais, atsakingais už kovines operacijas, rašo Rusijos opozicinis leidinys „Važnyje istorii“.
Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu
Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu / Rusijos prezidento kanceliarijos nuotr.

Pasak leidinio, prieš Rusijos karinę invaziją į Ukrainą prezidentas Vladimiras Putinas gynybos ministrui Sergejui Šoigu rodė ypatingą meilę. Jie ne kartą kartu praleido atostogas, kelioms dienoms išvykdami į kalnus ar taigą. Prezidentui niekada nebuvo tekę taip artimai bendrauti net su ilgamečiais draugais Sankt Peterburge.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generaliniam štabui artimi žmonės leidiniui „Važnyje istorii“ sakė, kad po to, kai reikalai nesiklostė pagal planą, nepavyko surengti žaibiško puolimo ir Maskvos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, S.Šoigu prarado prezidento pasitikėjimą.

Po priverstinio atsitraukimo nuo Kyjivo V.Putinas netgi bandė asmeniškai vadovauti kariuomenei, tačiau netrukus to atsisakė ir dabar, apeidamas S.Šoigu, tiesiogiai konsultuojasi su kariniais vadais, kurie yra tiesiogiai atsakingi už kovinius veiksmus.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu

Pažadėjo ir neįvykdė

Leidinys teigia, kad prieš karą ne tik Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) dezinformavo prezidentą apie padėtį Ukrainoje, pranešdama tai, ką jis norėjo išgirsti: kad Kyjivo vyriausybės padėtis yra netvirta ir kad Ukrainos regionai yra pasirengę ją atmesti ir paremti Maskvą, kai tik jiems bus suteikta galimybė. Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (karinė žvalgyba GRU) taip pat neprieštaravo vyriausiajam vadui, kaip jis supranta padėtį Ukrainoje.

Šaltinių teigimu, gynybos ministras pažadėjo V.Putinui visas užduotis Ukrainoje išspręsti su taikos meto kariuomene – kontraktininkais, be visuotinės mobilizacijos ir per kuo trumpesnį laiką.

„Važnyje istorii“ teigimu, Rusijos kariai į Ukrainą buvo siunčiami su maisto daviniais kelioms dienoms, apie ilgalaikį jų aprūpinimą nebuvo pagalvota. Į Kyjivą ir kitus didžiuosius Ukrainos miestus važiavo nemažai konvojų, tarsi skirtų protestuotojams išsklaidyti, o ne visaverčiams kariniams veiksmams. Užduotis pasirodė esanti neišsprendžiama. Kyjivo užimti nepavyko, kariuomenė turėjo atsitraukti, melagingai teigiant, kad tai įvyko dėl Rusijos vadovybės „geros valios“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

Tai, kad vadovybė yra prastai informuota, patvirtina net buvęs apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos valstybės saugumo ministras ir buvęs brigados „Vostok“ vadas Aleksandras Chodakovskis.

„Viena iš pagrindinių uždaros sistemos, kuri susiformavo per dešimtmečius ir yra persmelkta interesų klubų įtakos gijų, blogybių yra panika prieš neigiamus pranešimus. Sąžiningai pripažindamas tas ar kitas problemas siaurame rate, kitas žymus generolas, paklaustas: „kodėl nepranešate?“, atsako: „taigi nuims“, – savo telegram kanale rašė A.Chodakovskis.

Generalinio štabo darbuotojai teigia, kad V.Putinas apie tikrąją padėtį Ukrainoje, Ukrainos kariuomenėje ir karinėje operacijoje pradėjo suprasti tuomet, kai iškilo problemų, kurių nebebuvo galima nuslėpti. Jis net bandė gelbėti padėtį asmeniškai vadovaudamas pajėgoms. Tačiau greitai suprato, kad taip nieko neištaisys, ir, aplenkdamas S.Šoigu, pradėjo konsultuotis su karių grupuotėms vadovaujančiais generolais, turinčiais patirties Sirijoje ir kituose karštuosiuose taškuose.

Liepos pradžioje V.Putinas viešai sugėdino S.Šoigu, pabrėždamas, kad jo ataskaitos jam iš tikrųjų nereikalingos. Kai per susitikimą su prezidentu ministras prieš televizijos kameras pranešė apie operacijos, skirtos „išvaduoti“ apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos teritorijas, pabaigą, V.Putinas vietoj įprastų pagyrų atsakė: „Kaip žinote, generolas pulkininkas Aleksandras Pavlovičius Lapinas („Centro“ kariuomenės grupės vadas) ir armijos generolas Surovikinas Sergejus Vladimirovičius Surovikinas („Pietų“ kariuomenės grupės vadas) šiandien man pranešė apie savo užduočių vykdymo eigą ir pasiūlymus dėl puolamųjų operacijų vystymo“.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

Anot „Važnyje istorii“, prezidentas leido suprasti, kad jis tiesiogiai bendrauja su S.Šoigu pavaldiniais, todėl neaišku, koks vaidmuo šioje situacijoje tenka pačiam gynybos ministrui. Pasak šaltinių Generaliniame štabe, V.Putinas pasikliovė praktikais, kurie jau įrodė, kad moka prisitaikyti prie sąlygų, kurios dėl realios informacijos trūkumo buvo netikėtos politinei vadovybei.

Generaliniam štabui artimi šaltiniai taip pat teigia, kad sprendimai dėl kai kurių svarbių paskyrimų Gynybos ministerijoje jau priimami neatsižvelgiant į S.Šoigu nuomonę. Kaip pavyzdį jie pateikia generolo pulkininko Michailo Teplinskio paskyrimą oro desanto pajėgų vadu šių metų birželį. Šaltiniai atkreipė dėmesį į ilgalaikį S.Šoigu priešiškumą M.Teplinskiui: generolas kažkada išdrįso nesutikti su ministru per pasitarimą.

Žino, bet tyli

Leidinio teigimu, V.Putino ir S.Šoigu santykiai taip pasikeitė, kad gynybos ministras nedrįsta reikalauti sprendimų, kuriuos kariškiai laiko būtinais. Pavyzdžiui, „Važnyje istorii“ šaltiniai teigia, kad karo Ukrainoje pradžioje prezidentas neleido bombarduoti tiltų. Nors tuo metu vykdant kovines operacijas reikėjo trukdyti priešo kariuomenės judėjimui.

V.Putino draudimas sukėlė kariuomenės vadų sumišimą ir užslėptą nepasitenkinimą. Tačiau kariuomenė nieko negalėjo padaryti. Vyriausiasis vadas iki paskutiniųjų tikėjosi scenarijaus, pagal kurį Rusijos kariuomenė greitai numalšins pasipriešinimą ir pergalingai įžengs į miestus, nesugadindama infrastruktūros.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu (viduryje)
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu (viduryje)

Kariuomenės pareigūnai teigia, kad fronte katastrofiškai trūksta karių ir karininkų. Kaip pažymi štabo karininkai, Rusijos kariuomenė Ukrainoje kovoja mažumoje, todėl labai lėtai žengia į priekį.

Įvairiais skaičiavimais, Rusijos ir prorusiškų kariškių skaičius Ukrainoje siekia 150-180 tūkst. kareivių ir karininkų, įskaitant separatistinių Luhansko ir Donecko darinių kovotojus. Prieš prasidedant karo veiksmams Ukrainos karių skaičius siekė beveik 250 000, o mobilizacijos metu Ukrainos kariuomenė padidėjo iki 700 000.

Dabartinio Rusijos karių skaičiaus nepakanka, kad būtų galima greitai užimti kelis Ukrainos regionus, kurių mūšio žemėlapis driekiasi šimtus kilometrų. Taip lėtai judant į priekį karas galėjo užsitęsti dar pusantrų ar dvejus metus. Ir tai visai kitokia „specialiųjų operacijų“ ekonomika – ne tokia, kokios tikėtasi iš pradžių. Ir toli gražu ne pagal Krymo scenarijų.

Nepaisant to, V.Putinas iki šiol griežtai priešinosi mobilizacijai. Kariuomenės vadovybė tai laiko didele klaida, nes mano, kad su tokiu skaičiumi karių sunku kovoti. Nepakankamą kareivių ir karininkų skaičių fronte kariuomenės vadovybė jau bando kompensuoti visomis įmanomomis priemonėmis: neleisdama atsistatydinti kontraktininkams, į kovines operacijas įtraukdama privačią karinę bendrovę „Wagner Group“, į karą įtraukdama belaisvius ir pan. Tačiau, pasak štabo karininkų, S.Šoigu bijo eiti pas prezidentą ir kelti bent dalinės mobilizacijos klausimą, nes V.Putinas prisimena jo pažadą kovines užduotis spręsti tik su profesionalia kariuomene.

Tai, kad S.Šoigu dar neatsistatydino, paaiškinama tuo, kad prezidentas nenori keisti gynybos ministro sunkiu metu. Tačiau šaltiniai mano, kad kai tik baigsis sunkus laikotarpis, V.Putinas gali jam viską priminti.

Rusija agresiją prieš Ukrainą pradėjo prieš pusę metų. Per kruviną karą žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o Rusija įvykdė sunkių karo nusikaltimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs