Iš šių trijų postų galingiausias yra Komisijos prezidento, kuris vadovauja visai Briuselio biurokratijai, rašančiai ES įstatymus ir prižiūrinčiai, kaip laikomasi Sąjungos sutarčių. BBC paaiškina, kas ir kokiu būdu gali stoti prie 28 nares vienijančios ES vairo.
Ar šie lyderiai bus renkami?
Ne. Nors gegužės mėnesį visose ES šalyse vyks rinkimai į Europos Parlamentą (EP), nė į vieną iš trijų pagrindinių postų kandidatai nėra tiesiogiai renkami.
Vis dėlto EP rinkimai turės reikšmės. 2007-ųjų gruodį pasirašytoje ir 2009-aisiais įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje numatyta taisyklė, kuri pirmą kartą bus pritaikyta šiemet. Pagal ją, 28 šalių premjerai ir prezidentai – vadinamoji Europos Vadovų Taryba – rinkdami Komisijos prezidentą turės atsižvelgti į EP rinkimų rezultatus.
Taip pat pirmą kartą europarlamentarai balsuos dėl Vadovų Tarybos pateikto kandidato. Yra galimybė, kad pirmasis kandidatas gali būti atmestas. Balsavimas Europos Parlamente vyks liepos viduryje.
Kai bus patvirtintas naujas Komisijos prezidentas, jis arba ji turės išsirinkti naujus komisarus. Praeityje Komisija daugiau ar mažiau atspindėjo bendrą politinių jėgų pusiausvyrą Europoje. 2009-aisiais, skiriant dabartinę Komisiją, daugelio šalių vyriausybėms vadovavo centro dešinieji, tad 13 iš 28 komisarų yra šios stovyklos atstovai.
Europos Tarybos prezidentą ir užsienio reikalų vadovą paskirs Europos Taryba.
Kas kandidatai?
Didžiosios ES politinės grupės pateikė savo kandidatus į Europos Komisijos prezidentus. Trys iš jų, atstovaujantys centro dešiniesiems, centro kairiesiems ir liberalams, yra Briuselio veteranai ir dažnai vadinami „federalistais“ – t.y. jie pasisako už labiau integruotą Europą.
Centro dešiniųjų Europos liaudies partija (EPP), kuriai priklauso Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, savo kandidatu iškėlė Jeaną-Clade'ą Junckerą, kuris buvo Liuksemburgo premjeras ir anksčiau vadovavo euro zonos finansų ministrų tarybai.
Centro kairiųjų Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D), kuriam priklauso Lietuvos socialdemokratų partija, nominavo vokietį Martiną Schulzą, dabartinį Europos Parlamento pirmininką.
Liberalų ir demokratų aljansas už Europą (ALDE), kurio nariai yra Lietuvos Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio deputatai, pasirinko belgų europarlamentarą ir buvusį šalies premjerą Guy Verhofstadtą.
Europos žalieji turi du galimus kandidatus – tai prancūzų ūkininkų atstovas José Bové ir vokietė Ska Keller.
Europos kairiosios partijos kandidatas – graikas Alexis Tsipras, galingo Graikijos opozicinio Syriza bloko lyderis.
Vis dėlto lenktynės vis dar atviros. 2009-aisiais mažai kas tikėjosi, kad tokius aukštus ES postus gaus H.Van Rompuy ar C.Ashton. Briuselyje kalbama, kad jei J.C.Junckerui nepavyks tapti Europos Komisijos prezidentu, jis gali iš H.Van Rompuy perimti Europos Tarybos vadovo postą.
Ar bus daug ginčų?
Ginčai tikėtini, ypač jei Parlamento rinkimuose nebus aiškaus nugalėtojo – tada didieji blokai gali susiremti dėl EK vadovo kandidatūros ir kompromiso teks paieškoti.
Apžvalgininkai svarsto, kad Vokietijos kanclerė, krikščionė demokratė Angela Merkel niekada nesutiks, kad Komisijai vadovautų socialdemokratas M.Schulzas. Jo kandidatūrai gali prieštarauti ir konservatorius britų premjeras Davidas Cameronas. Tokiu atveju kaip paguodos prizas jam gali atitekti užsienio politikos vadovo postas.
Vis dėlto stiprus kandidatas tapti C.Ashton įpėdiniu yra ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis, kuris pasižymėjo Ukrainos krizės metu.
Apžvalgininkai nurodė ir kelis mažiau žinomus, bet potencialo turinčius kandidatus vadovauti EK: Danijos premjerę Helle Thorning-Schmidt, Airijos vyriausybės vadovą Endą Kelly arba buvusį Italijos ministrą pirmininką Mario Montį.
Prognozuojama, kad daugiau EP vietų gali iškovoti euroskeptikai, kurie tikrai pasistengs, kad kitą Europos Komisiją patvirtinti būtų sunku.
Kada bus žinomi nugalėtojai?
Rugsėjį kiekvienas naujas komisaras turės stoti priešais Parlamentą. Praeityje yra buvę atmestų kandidatūrų.
Kiekviena ES valstybė pateikia po kandidatą į komisarus. Nuožmiausia kova visada verda dėl tam tikrų įtakingiausių portfelių, tokių kaip vidaus rinkos, ekonomikos, prekybos, teisingumo ir vidaus reikalų. Naujoji komanda darbą turi pradėti lapkričio pradžioje.
Vėliau lapkritį Europos Taryba išrinks Hermano Van Rompuy įpėdinį ir naują užsienio reikalų vadovą.
