Rusijos politologas: tai V.Putino eros pabaiga, net jei jis ir liks gyvas

Vos per vieną naktį Rusijoje įsiliepsnojo vidinis konfliktas jau dabar įvardijamas kaip galimo karinio perversmo pradžia.

Rusijos vadovo rankomis išaugintas, tačiau jo paties tinkamai neįvertintas „Putino virėjas“ vis garsiau diktuoja savo sąlygas ir reikalauja aukščiausio rango karinių pareigūnų „galvų“.

Įvykius Rusijoje sekite čia.

Nebegalėdamas ignoruoti įvykių, į tautą šeštadienio rytą kreipėsi pats V.Putinas, susiklosčiusią padėtį įvardydamas „maištu“ ir „peiliu į nugarą“, nuo kurio žadėjo apsiginti.

„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

+7

Rusijos eksperto K.Egerto manymu, tai aiškus signalas, kad nei V.Putinas, nei jo aplinkos žmonės nevaldo situacijos.

„Tai putinizmo, tokio, kokį mes jį iki šiol žinojome, pabaiga“, – konstatavo politologas.

Tai putinizmo, tokio, kokį mes jį iki šiol žinojome, pabaiga“

K.Egertas kritiškai vertina kai kurių ekspertų vertinimą, kad šios nakties įvykiai galėtų būti paties režimo bandymas „apsivalyti“ arba nukreipti dėmesį nuo karo Ukrainoje veiksmų.

„Tokia situacija, kai Rusijos oficialioji kariuomenė kovoja su rusų kariniais samdiniais vos 500 km nuo Maskvos, jau automatiškai nepalieka vietos jokioms sąmokslo teorijoms.

Visiškai akivaizdu, kad tai, kas dabar vyksta, yra sprogęs Rusijos valdžios problemų pūlinys, kuris kaupėsi pastaruosius kelis metus. Taip pat kalba eina apie ambicijas grupuotės žmonių, kurie įsitikinę, kad gali ne tik kariauti su Ukraina, bet ir perimti valdžią Rusijoje.

Tai, ką mes matome, tai V.Putino Rusijos pabaiga. Net jei jis ir išgyventų, sistema šalyje jau niekada nebebus tokia pati. Tai tikras maištas – tai, ką matome dabar, gali būti ir pilietinio karo pradžia“, – tvirtina politologas.

Asmeninio archyvo nuotr./Konstantinas Egertas

Vidaus problemų rezultatas

K.Egertas pabrėžia, kad kol kas Rusijos piliečiai ganėtinai pasyviai vertina tai, kas vyksta, o tai reiškia, kad J.Prigožino galimybės realiai perimti valdžią ne tokios jau ir menkos.

Politologas nesiryžta spėti, kokios Rusijos vidaus jėgų struktūros galėtų palaikyti „Wagner“ įkūrėją.

„Aš rimtai įtariu, kad būdamas nedurnu žmogumi, jis nebūtų ryžęsis žengti tokį žingsnį ir įplieksti tokį vidinį konfliktą, jei nežinotų, kad tam tikri sprendimo galią turintys asmenys jį palaiko.

Tačiau yra ir dar vienas aspektas – ką ši situacija pasako apie Rusijos armijos būklę.

Prieš kelias savaites J.Prigožino kariai buvo sulaikę rusų karininką, viešai iš jo tyčiojosi ir kankino, privertė atsiprašinėti prieš kameras.

Mano nuomone, tai buvo labai svarbus signalas to, kuo virto rusų karininkija. Nė vienas iš šalies karinių pareigūnų neatsistatydino po šio incidento, taip pat neužstojo savo kolegos.

Rusijos armija yra demoralizuota, korumpuota ir nusilpusi. Manau, kad J.Prigožinas tą puikiai suprato, kai ėmėsi tokių žingsnių, – kad jam pasiduos be kovos“, – svarstė Rusijos politikos ekspertas.

Efektyvūs tik prieš didmiesčių hipsterius

Įvykiams vejant vieną po kito, Rusijos visuomenėje pasigesta iki šiol vienu ištikimiausių V.Putino šalininko, Ramzano Kadyrovo, balso.

Šis pasyviai stebėjo situaciją ir tik šeštadienio popietę išreiškė savo palaikymą šalies vadui.

K.Egerto manymu taip nutiko dėl to, kad R.Kadyrovas šalies politikoje tėra išpūstas viešųjų ryšių burbulas.

„R.Kadyrovas pasirodė esąs tokiu pačiu V.Putino epochos niekalu kaip „Rossgvardija“, „Energetinė deržava“ ir „Kyjivas per tris dienas“.

R.Kadyrovo kariai galėjo tik Maskvos hipsterius baidyti, kai tie išeidavo protestuoti, tačiau realiame kare prieš Ukrainą jie netrukus pasirodė nieko verti.

Negalima net lyginti tų išsičiusčiusių, paradines uniformas dėvinčių R.Kadyrovo niektauzų ir J.Prigožino surinktos rinktinių galvažudžių grupuotės“, – pabrėžia ekspertas.

15min koliažas/Jevgenijus Prigožinas ir Ramzanas Kadyrovas

V.Putino silpnumo įrodymas

K.Egerto manymu, Rusijos prezidentui jau nebepavyks atkurti iki tol turėto visagalio įvaizdžio.

„Visi akivaizdžiai supranta ir mato, kad tai jis buvo toks kvailas, kad visų pirma savo rankomis sukūrė J.Prigožiną, o paskui jam leido užimti Rostovą ir Voronežą.

V.Putino reputacijai tai bus didžiulis smūgis. Net jei jis ir išgyvens šį perversmą, daugiamilijonė rusų biurokratų kariauna bus priversta iš naujo pergalvoti savo likimą“, – tvirtina ekspetas.

Viskas spręsis artimiausiomis dienomis

Anot kito15min kalbinto politologo, Ivano Preobraženskio, J.Prigožino teiginiai, kad „Wagner“ samdinių skaičius šiuo metu sudaro 25 tūkstančius, gali būti gerokai perdėti, o realus jų skaičius siekia tik apie 15 tūkst.

„Atsakymas į tai, dėl ko jiems pavyksta taip greitai judėti į priekį Rusijos teritorijoje, labai paprastas – Rusijos jėgos struktūrose kol kas neatsirado nieko, kas norėtų veltis į atvirą karinį konfliktą su „Wagner“ grupuote.

Rostove prie Dono jie užėmė oro uostą, kad nebūtų permestos pasipriešinimo pajėgos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Tačiau kol kas nei karo policija, nei įprasta policija, nei FSB Rostovo skyrius, nei reguliariosios kariuomenės ar Rossgvardijos padaliniai – niekas kol kas neparodė pasipriešinimo „Wagner“ samdiniams.

Ir neaišku ar tas pasipriešinimas bus. Todėl jie gali skverbtis į šalį kiek tik nori, tačiau reikia pastebėti, kad jie turi įkurdinti įtvirtinimus, kad galėtų išlaikyti teritorijų kontrolę.

Tam reikia daugybės žmonių. Jei greituoju laiku prie „Wagner“ nepradės jungtis kitų jėgos struktūrų atstovai, tai priejus Maskvą jiems paprasčiausiai pasibaigs žmonės“, – vertina politikos ekspertas.

Pilietinio karo regimybė miglota

Pasak I.Preobraženskio, pilietiniam karui kilti būtina sąlyga yra dviejų prieštaraujančių ideologijų susiformavimas.

„Jokių ideologinių skirtumų tarp V.Putino režimo ir „Wagner“ nėra. Todėl tai gali peraugti tik į ginkluotus susirėmimus ar net karinį perversmą“, – tvirtina politologas.

Rusijos politikos ekspertas siūlo skeptiškai vertinti, kad Rusijos piliečiai galėtų stoti jo pusėn.

Jokių ideologinių skirtumų tarp V.Putino režimo ir „Wagner“ nėra. Todėl tai gali peraugti tik į ginkluotus susirėmimus ar net karinį perversmą.

„Jį palaikančių skaičius nėra didelis. Tai tie patys 15-20 proc. gyventojų, kurie palaiko karą Ukrainoje. Na, dar pridėkime kalinius, jų Rusijoje nemažai ir J.Prigožinas kalba „jų kalba“. Tačiau ir tarp tokių jo bendraminčių nėra daug.

Likę maždaug 80 proc. rusų jo nepalaiko, tačiau didžioji tautos dalis yra pasyvi.

Didžioji tautos dalis neišeis į gatves, nes mano, kad tai ne jų karas, o dviejų nusikalstamų teroristinių organizacijų – V.Putino režimo ir J.Prigožino „Wagner“ – tarpusavio kova.

Jie tyliai sėdės namuose ir stėbės kovą“, – spėja Rusijos politikos ekspertas.

Anot I.Preobraženskio, mobilizuoti rusus išeiti į gatves galėtų tik realios politinės alternatyvos atsiradimas.

„Nei J.Prigožinas, nei jo samdiniai nėra reali alternatyva šiuo metu egzistuojančiam režimui“, – konstatuoja politologas.

Asmeninio archyvo nuotr./Ivanas Preobraženskis

Kur du pešasi, trečias laimi?

Nepaisant to, kad šeštadienio rytą J.Prigožinas žadėjo nenutraukti karinių veiksmų Ukrainoje, o dėti pastangas juos efektyvinti, I.Preobraženskis mano, kad susiklosčius palankioms aplinkybėms šis vidinis konfliktas gali būti labai palankus Ukrainai.

„Akivaizdu, kad Rusiją tai gerokai susilpnins. Vienas svarbiausių operatyvinių štabų, kur buvo priimami sprendimai, buvo dislokuotas Rostove, jį dabar kontroliuoja „Wagner“.

Nors J.Prigožinas ir tvirtina, kad tai neturi įtakos priimamiems karybos sprendimams, akivaizdu, kad generolams, kurie yra J.Prigožino areštuoti, dabar toli gražu ne Ukrainos frontas galvoje.

Jei Ukrainos pusė dabar imtųsi ryžtingų veiksmų, greičiausiai rusai nespėtų susigaudyti ir duoti tinkamo atsako“, – vertina ekspertas.