Kodėl Sirijoje vyksta karas?
2011 metais Sirijoje prasidėjo taikus sukilimas prieš diktatorių Basharą al Assadą, tačiau protestai buvo žiauriai numalšinti. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo pilietinio karo pradžios Siriją paliko 5,6 mln. žmonių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sirė aktyvistė: „Revoliucijos metu milijonai sirų pirmą kartą patyrė demokratiją“
Į jau devynerius metus trunkantį konfliktą įsitraukė ir užsienio jėgos – Rusija B.al Assadui pastiprinimą teikia aviacija, Iranas – siųsdamas kovotojus. Turkija remia kai kurias su režimu kovojančias sukilėlių grupes.
Kodėl Turkija vykdo puolimą?
Turkija Idlibo provincijoje pradėjo tiesioginį puolimą prieš Sirijos režimą – tai atsakas už tai, kad praėjusią savaitę čia buvo nužudyti 33 turkų kariai. Ankara skelbia, kad kovo 1 dieną pradėtos operacijos „Pavasario skydas“ metu jau numušė tris Sirijos karo lėktuvus, nukovė daugiau nei 2 000 B.al Assado režimo karių, sunaikino svarbios karinės technikos.
Ankara skelbė nesitaikiusi į Irano ir Rusijos pajėgas, Damaskas pažadėjo priešintis Turkijos puolimui.
Kodėl susidūrimai vyksta Idlibe?
Idlibas – paskutinė sukilėlių tvirtovė Sirijoje, o B.al Assadas siekia atgauti visos šalies kontrolę. Šiuo metu didesnę Idlibo provincijos dalį vis dar kontroliuoja sukilėlių grupės, tačiau nuo gruodžio Sirijos pajėgos, remiamos Rusijos aviacijos, pradėjo agresyvų jų puolimą.
Tas, kas kontroliuoja šią provinciją, gauna prieigą prie svarbaus M5 greitkelio, vedančio į sostinę Damaską ir tankiausiai apgyvendintą miestą Alepą.
O kaip Idlibo provincijos gyventojai?
Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, nuo gruodžio pirmos dėl karinių veiksmų namus Idlibe buvo priversti palikti daugiau nei 900 tūkst. sirų. Vasario 20 dieną JT pabėgėlių komisaras Filippo Grandi skelbė, kad žema oro temperatūra šiaurės Idlibe ir Alepe „prisideda prie jau katastrofiškos humanitarinės situacijos“.
Idlibe vykstant tiesioginiams Turkijos ir Sirijos susidūrimams, krizė darosi dar sudėtingesnė.
Idlibo provincijoje gyvena apie 3 mln. žmonių, maždaug pusė jų čia prisiglaudė pabėgę iš kitų Sirijos vietų. Turkija, besiribojanti su Idlibu, Sirijos pilietinio karto metu priglaudė beveik 4 mln. pabėgėlių,
Tačiau Turkija neseniai uždarė sieną.
Kodėl Turkija neįsileidžia pabėgėlių?
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas dėl pabėgėlių namuose patiria vis didesnį spaudimą. Šalies ekonomika yra silpna, o ir pats R.T.Erdoganas yra politiškai nusilpęs – pernai vykusiuose savivaldos rinkimuose prezidento partijos kandidatas sostinėje Stambule pralaimėjo opozicionieriui. Surengus pakartotinius rinkimus, rezultatai nepasikeitė.
Kodėl Turkija atvėrė sienas?
Praėjusią savaitę R.T.Erdoganas įspėjo, kad nebesijaučia susaistytas 2016 metų susitarimo tarp Briuselio ir Ankaros. Remiantis juo, į Graikijos salas bandantys patekti migrantai grąžinami į Turkiją. Ankarai už tai buvo pažadėta milijardinė parama.
Turkijai praėjusią savaitę paskelbus, kad nebestabdys į Europą žeme ar jūra patekti bandančių pabėgėlių, Turkijos-Graikijos pasienyje susibūrė tūkstančiai migrantų.
Turkija naudojasi pabėgėliais siekdama Europos paramos karinei operacijai prieš B.al Assado pajėgas – bando neleisti jam perimti didesnės Idlibo provincijos teritorijos kontrolės.
NATO, kurios narė yra Turkija, paragino nutraukti kovas Idlibe, tačiau paskelbė esanti visiškai solidari su Ankara.
Kaip reaguoja Europa?
Vos paskelbus apie sienų atvėrimą, Graikija iki didžiausio įmanomo lygio sugriežtino savo sausumos ir jūrų sienų apsaugą. Atėnai antradienį paskelbė besitikintys tvirtos Bendrijos paramos.
Vadinamosios „Balkanų maršruto“ valstybės Šiaurės Makedonija, Serbija, Kroatija, Slovėnija, Vengrija ir Austrija, per kurias 2015-2016 metais keliavo tūkstančiai prieglobsčio prašytojų, žada šį kartą neįsileisti migrantų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad Turkijos naudojimasis pabėgėliais spausti Europos Sąjungą yra „nepriimtinas“.
Už migraciją atsakingas eurokomisaras Margaritis Schinas kitame Berlyne vykusiame renginyje pareiškė, kad „niekas negali šantažuoti arba bauginti ES“.
Nuo 2015-ųjų politinis klimatas Europos Sąjungoje pasikeitė – pasistūmėjo dešinės link. Austrijos ir Vengrijos premjerai vykdo griežtą antiimigracinę politiką. Vokietijoje, kurie migracijos krizės metais priėmė daugiausia prieglobsčio prašytojų, taip pat sustiprėjo kraštutiniai dešinieji.
R.T.Erdoganui paskelbus apie sienų atvėrimą, žuvo vienas vaikas – buvo tarp 48 žmonių, savadarbiu laiveliu iš Turkijos plaukusių Graikijos Lesbo salos link.
