Šalies užsienio reikalų ministras Peter Szijjarto naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad ES neturėtų kištis į Vengrijos vidaus problemas. Kaip suprasti, kas dedasi šalyje? Štai keletas detalių, padėsiančių „susigaudyti“.
Jauni žmonės svajoja apie užsienį
Šiemet Tarptautinių santykių magistro studijas baigianti vengrė Sarolta pasakoja, kad jai sunku įsivaizduoti savo ateitį Vengrijoje. Tačiau skubiai priduria, jog ji nėra iš tų, kuriems šalies ateitis nė motais. Savo šalį ji myli, gyventi Budapešte jai patinka, tačiau žmogaus teisių srityje darbo ieškosianti mergina teigė, jog čia nemato darbo perspektyvų. Nuogąstavimus ji grindžia šalies politine situacija ir vykdomomis švietimo reformomis. Tokių jaunuolių (15-29 m.), teigiančių, kad važiuotų studijuoti arba dirbti į užsienį, Vengrijoje yra trečdalis.
Remiantis „Hungarian Youth Report 2016“ duomenimis, iš tų, kurie svarsto apie išvykimą į užsienį, 69 proc. išvyktų iš šalies vildamiesi svetur gyventi geriau. Kur kas mažesnis procentas gyventojų įvardino finansines ar politines priežastis. Kažkur girdėta? Pasigilinus į Eurostat duomenis, paaiškėja, kad 2015 m. Vengriją paliko kiek daugiau nei 43 tūkst. gyventojų (43 225). 2015 m. rodiklis labai panašus į Lietuvos (44 533). Nuo 2005-ųjų išvykusių vengrų skaičius nuolat tik augo.
Tas pats tyrimas atskleidė, jog vis mažiau jaunuolių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, renkasi toliau tęsti mokslus – 2008 m. mokslus rinkosi 46 proc., 2012 m. skaičius nukrito iki 43 proc., o naujausioje apklausoje išsilavinimą, o ne darbą rinkosi 40 proc. vengrų jaunuolių. Taigi pirmenybę teikiant darbui, o ne mokslams nuo 2010-ųjų šalies universitetuose sumažėjo studentų skaičius. Šalyje vykdomos švietimo reformos sulaukė nemažai kritikos. Sarolta yra viena iš tų, kurie nepalaiko Viktoro Orbano ir jo partijos „Fidesz“, todėl priduria, jog, jos manymu, švietimo reformomis siekiama kurti visuomenę, kurią būtų galima kuo paprasčiau valdyti. Pats ministras pirmininkas atkirstų, jog tokiu būdu įgyvendina šalies, grįstos darbu (angl. work-based state), viziją.
Jaunimo pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis krito. 2016 m. tyrimo duomenimis, jaunimo nepasitikėjimas politinėmis institucijomis (politikais, vyriausybe, parlamentu) yra aukštas. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl jaunimas apskritai nesidomi politika – 44 proc. respondentų sakė, jog iš viso nesidomi politika, o 20 proc. – domisi vos vos.
Galiausiai tyrimas atskleidė, jog vengrų jaunimas sutinka dirbti už nedidelį atlyginimą. Didžiąją dalį (22 proc.) tenkina mažiau nei 150 tūkst. forintų (apie 490 eurų) siekiantis grynasis darbo užmokestis. Daugiau nei pusė respondentų būtų patenkinti mažesniu nei 200 tūkst. forintų (650 eurų) atlygiu. Saroltos teigimu, gaunant 150 tūkst. forintų per mėnesį įmanoma tik išgyventi, bet ne gyventi. Praėjusiais metais dirbdama hostelyje 40 valandų per savaitę mėnesio pabaigoje ji gaudavo apie 390 eurų, tačiau nuomos našta jos nevargino – ji gyveno pas tėvus. Anot merginos, daugelis jaunų Budapešto gyventojų nuomai skiria apie pusę savo atlyginimo.
„Soroso universitetas“
Būtent taip Vengrijos vyriausybės atstovai vadina Vidurio Europos universitetą (CEU), kuris pastaruoju metu daugelio šalių žiniasklaidoje tapo vienintele tema apie Vengriją. Ministro pirmininko siekis universitetą uždaryti rodo jo kovą su liberaliomis vertybėmis ir norą kontroliuoti, todėl tokios nepriklausomos institucijos kaip Vidurio Europos universitetas turi būti uždaryti. Kas žino, gal po R.Šimašiaus kvietimo, Vidurio Europos universitetas netgi persikels į Lietuvą.
Remiantis „Hungarian Youth Report 2016“ duomenimis, iš tų, kurie svarsto apie išvykimą į užsienį, 69 proc. išvyktų iš šalies vildamiesi svetur gyventi geriau.
(Atominiai) ryšiai su Rusija
„Europa, ne Maskva“ – tokį šūkį gatvėse skandavo vengrai. Gyventojai ir oponentai kaltina šalies ministrą pirmininką užmezgus artimus santykius su Rusija. Pagrindas tam yra. Pavyzdžiui, visai neseniai Rusija suteikė paskolą atominės elektrinės reaktoriams Vengrijoje įrengti. Vengrijos vyriausybė pasirašė sutartį dėl dviejų VVER 1200 papildomų reaktorių statybos, kurių kaina – 12,5 milijardo eurų. 80 proc. sumos padengia skola iš Rusijos, o likusius – Vengrija.
Reaktoriai iškils 100 km atstumu nuo šalies sostinės Budapešto, Pakšo mieste. Sutartis pasirašyta su Rusijos valstybės valdomos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ dalimi, branduolinių technologijų įmone „Atomstroyexport“. „Rosatom“ vykdo Baltarusijos Astravo atominės elektrinės projektą, kuris dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo Lietuvoje susilaukė daug kritikos. Rusijos valdoma korporacija taip pat užsiims pirmosios atominės elektrinės Turkijoje statybomis. 2015 m. Europos Komisija (EK) taip pat buvo pradėjusi vykdyti tyrimą, kuris vėliau buvo nutrauktas. Buvo siekiama išsiaiškinti, ar projektas nepažeidė ES teisės aktų, konkurencijos taisyklių.
Šių metų kovą šalyje susikūręs judėjimas „Momentum“ kritiškai vertina Vengrijos valdžios veiksmus esą šalyje kuriama baimės sistema, vadovaujantis Rusijos pavyzdžiu. Judėjimas išgarsėjo po to, kai pradėjo rinkti parašus tam, kad šalyje 2024-aisiais nebūtų rengiamos olimpinės žaidynės.
Artėjant rinkimams
Ateinantį pavasarį Vengrijoje vyks prezidento rinkimai. Šalies gyventojai siekia, jog iki jų būtų rengiamas referendumas. Norima, kad ministro pirmininko pareigose būtų galima būti ne daugiau nei dvi kadencijas. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią, kad V.Orbanas negalėtų būti perrinktas trečiai kadencijai.
Kairiųjų partijas, esančias opozicijoje, labiau remia centrinėje dalyje, į kurią patenka Budapeštas ir visa aplinkinė Pešto medė (apylinkė), ir šalies pietvakariuose gyvenantys rinkėjai. Daugiausia remiančių šalies ministro pirmininko partiją „Fidesz“ gyvena atokiuose ir skurdesniuose šalies regionuose, pavyzdžiui, šiaurės rytuose. Kontrastinga, tačiau šią partiją taip pat remia ir turtingesnės pasienio su Austrija dalies gyventojai.
Remiantis naujausių apklausų duomenimis, trečdalis rinkėjų (32 proc.) norėtų matyti V.Orbaną trečiojoje kadencijoje. Opozicinėse, kurios yra gana susiskaldžiusios, balsų pasiskirstymas toks: radikali nacionalistų partija „Jobbik“ gautų 11 proc., šiek tiek mažiau rinkėjų balsą atiduotų kitai opozicinei socialistų partijai. Apie trečdalis rinkėjų atsakė, kad nėra apsisprendę.
Pabėgėliams – ne
Vengrija yra antra valstybė visoje ES, sulaukusi didžiausio pabėgėlių paraiškų skaičiaus. Į šalį 2015-aisiais atvykusių pabėgėlių skaičius išaugo daugiau nei 300 proc. 2014 m. šalis sulaukė 41 215 paraiškų, o 2015 m. skaičius šoktelėjo iki 174 435.
Šių metų kovą šalyje įsigaliojo griežtesnis prieglobsčio įstatymas, pagal kurį prieglobsčio prašytojai (prie kurių priskiriami 14-18 m. paaugliai) bus laikomi dviejose stovyklose, tačiau negalės patekti į šalį, nes, anot ministro pirmininko, jie laikomi grėsme krikščionybei ir kultūrai. Stovyklos įrengtos pasienyje su Serbija, o prieglobsčio prašytojai bus apgyvendinti konteineriuose. Gegužės viduryje Vengrija ir Lenkija sulaukė EK įspėjimų dėl to, kad neperkėlinėja pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Abiems šalims EK grasina sankcijomis ir ragina šią problemą išspręsti iki birželio mėnesio.
