Protestus JAV išprovokavo afroamerikiečio George'o Floydo nužudymas Mineapolyje – jį sulaikytą uždusino keliu kaklą prispaudęs policininkas. Socialinius tinklus apskriejusiame vaizdo įraše matyti, kaip G.Floydas sako „Negaliu kvėpuoti“ – ši frazė tapo vienu iš protestų šūkių.
Demonstracijos, prasidėjusios Mineapolyje, išsiplėtė į kitas valstijas, prieš policijos smurtą Jungtinėse Valstijose protestavo žmonės įvairiose pasaulio šalyse.
Kas yra institucinis rasizmas?
Organizacija „Solid Grounds“ pateikia tokį institucinio rasizmo apibrėžimą: „Sistematinis resursų, galios ir galimybių pasiskirstymas visuomenėje, palankus žmonėms, kurie yra baltieji, ir išskiriant ne baltuosius.
Šiandienos rasizmas paremtas ilga rasiniu pagrindu paskirstytų išteklių ir idėjų, kurios formuoja savęs ir kitų matymą, istorija. Tai – hierarchinė sistema, kuri pasireiškia su įvairiomis ją išlaikiusiomis institucijomis ir politika.“
Tyrėja Mary Frances O'Dowd iš Australijos katalikiško universiteto „The Conversation“ rašo, kad institucinis arba sistematinis rasizmas siejamas su baltųjų viršenybe, pasireiškiančia kasdieniame mąstyme sisteminiu lygiu – vertinant platesnį visuomenės veikimo paveikslą, o ne vienas prieš vieną interakcijose.
Pasak tyrėjos, vienas ryškiausių pavyzdžių – apartheidas Pietų Afrikos Respublikoje (PAR): nors buvo įvesti antidiskriminaciniai įstatymai, tačiau sistematinis rasizmas tęsiasi. M.F.O'Dowd rašo, kad individai gali nematyti savęs kaip rasistų, tačiau vis tiek jausti baltų veidų ir balsų privilegiją.
Racialequitytools.org rašo, kad JAV institucinis rasizmas buvo atsakingas už vergovę, indėnų rezervatus, segregaciją ir t.t. Ir nors dauguma tokių institucijų nebeegzistuoja, jos stipriai paveikė visuomenę.
Dėl institucinio rasizmo ir rasinio klasifikavimo atsirado nelygybė įsidarbinimo, būsto, švietimo apsaugos ir kituose sektoriuose. Ir nors XX a. viduryje buvo įvesta daug įstatymų, dėl kurių diskriminacija tapo nelegali, nelygybė vis dar egzistuoja.
Pagrindžiama mokslu?
„ZME Science“ rašo, kad institucinio rasizmo JAV egzistavimą galima pagrįsti mokslu. Norint įžvelgti rasinę nelygybę, užtenka pažvelgti į COVID-19 krizę.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose koronavirusas yra pavojingesnis mažumoms. Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenys iš Niujorko rodo, kad 33 proc. hospitalizacijų dėl COVID-19 čia tenka juodaodžiams, nors jie sudaro tik 18 proc. valstijos populiacijos.
Niujorko mieste tikimybė juodaodžiams mirti nuo COVID-19 yra dvigubai didesnė nei baltaodžiams. CDC duomenys rodo, kad mieste ispanakalbių ir lotynų amerikiečių mirštamumas nuo koronaviruso taip pat yra didesnis nei baltaodžių.
„ZME Science“ cituoja 2003 metais Medicinos instituto paviešintą ataskaitą, rodančią, kad rasė ir etniškumas yra smarkiai susiję su gaunamos sveikatos apsaugos kokybe, net sukontroliavus tokius socioekonominius faktorius kaip prieiga prie sveikatos apsaugos. Vienas pavyzdžių: tikimybė, kad juodaodžiams pacientams bus atlikta vainikinių arterijų šuntavimo operacija, yra mažesnė nei baltaodžiams pacientams. O operacijos neatlikimas turi padarinių sveikatai.
Mažumos JAV susiduria su didesnėmis sveikatos ir aplinkosaugos rizikomis, tai vadinama aplinkosauginiu rasizmu. Nebaltieji dažniau gyvena ir dirba labiausiai užterštose vietovėse.
Oro užterštumas vis dar neproporcingai paveikia juodaodžių apgyvendintas bendruomenes, nors pačios jos teršia mažiau, rašo „ZME Science“.
Dėl institucinio rasizmo juodaodžiams sudėtingiau kopti socialinėmis kopėčiomis. Dauguma socioekonominių iššūkių, su kuriais susiduria juodaodžių bendruomenės, kyla iš XX a. vykusių procesų.
Ketvirtajame dešimtmetyje bankai sprendė dėl paskolos suteikimo remdamiesi gyvenamojo rajono defolto rizika. Daugelyje tų rajonų afroamerikiečiai sudarė daugumą, todėl jiems nebuvo teikiamos būsto paskolos. Tuo metu baltaodžiai kėlėsi į priemiesčius ir darėsi labiau pasiturintys, rašo „ZME Science“.
Neseniai Harvardo universiteto tyrėjų atliktas tyrimas parodė, kad, kalbant apie įdarbinimą, amerikiečiai vis dar yra tokie pat rasistai kaip devintojo dešimtmečio pabaigoje. Remiantis tyrimu, ieškantys darbo baltaodžiai sulaukdavo 36 proc. daugiau skambučių į antrą pokalbį negu tokią pat kvalifikaciją turintys afroamerikiečiai.
Policijos smurtą prieš juodaodžius, išprovokavusį naujausius protestus, taip pat galima pagrįsti skaičiais. 2013–2019 metais JAV policininkai nužudė 7 666 žmones, 24 proc. jų – juodaodžiai, nors pastarieji sudaro tik 13 proc. populiacijos. Afroamerikiečiams tikimybė būti nužudytiems pareigūnų yra pustrečio karto didesnė nei baltiesiems.
2002 metų tyrimas rodo, kad etniškumas paveikia policininko sprendimą šauti ar nešauti dviprasmiškose situacijose.
2007-ųjų tyrimas rodo, kad vidutinio tamsumo ir tamsios odos spalvos afroamerikiečiai paprastai gauna 2,6 metų ilgesnes įkalinimo bausmes nei baltaodžiai ar šviesesnės odos afroamerikiečiai. Kitas tyrimas rodo, kad juodaodžiams įkalinimo bausmės yra 10 proc. ilgesnės už tuos pačius nusikaltimus, rašo „ZME Science“.
