Į bręstantį konfliktą tarp Kongreso respublikonų ir Teisingumo departamento įsipainiojęs S.Halperis yra keliose ankstesnėse respublikonų administracijose dirbęs dešiniųjų veteranas. Jis anksčiau kviesdavo aukštus žvalgybos pareigūnus į seminarus Kembridžo universitete Anglijoje.
2016 metų vasarą ir rudenį S.Halperis, tuomet Kembridžo universiteto profesorius emeritas, susisiekė su trimis D.Trumpo kampanijos patarėjais ir pakvietė juos pasikalbėti apie užsienio politiką.
Anot „The Washington Post“ šaltinių, kažkuriuo metu tais pačiais metais jis pradėjo dirbti slaptu FTB informatoriumi. Biuras jau tyrė galimą Rusijos bendradarbiavimą su D.Trumpo kampanija.
Dienraštis jau anksčiau buvo pasitvirtinęs S.Halperio tapatybę, bet jo pavardės neviešino – FTB buvo įspėjęs žiniasklaidą, kad jos atskleidimas sukeltų pavojų tiek pačiam S.Halperiui, tiek jo kontaktams. Pats 73-ejų S.Halperis nuo komentarų susilaiko – kaip ir FTB.
Vyks svarbus susitikimas
S.Halperio pokalbiai su D.Trumpo kampanijos darbuotojais maždaug tuo metu, kai FTB pradėjo kontržvalgybinę operaciją, pastarosiomis savaitėmis sulaukė dėmesio iš ištikimiausių prezidento sąjungininkų Atstovų rūmuose.
Balandžio pabaigoje Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Devinas Nunesas oficialiai pareikalavo, kad Teisingumo departamentas perduotų komitetui visus su FTB informatoriumi susijusius dokumentus.
Pranešimus apie informatoriaus vaidmenį R.Muellerio tyrime dėl Rusijos kišimosi į 2016-ųjų rinkimus bei galimo susimokymo su D.Trumpo kampanija pasigavo ir pats D.Trumpas. Jis „Twitter“ pareiškė, kad FTB galėjo neteisėtai šnipinėti jo kampaniją.
Tiesa, įrodymų, kad S.Halperį būtent FTB pasiuntė pasižvalgyti po D.Trumpo kampaniją, nėra. Bet jis iš tikrųjų siekė susitikti su trimis D.Trumpo patarėjais.
Pirmadienį konfliktas bent laikinai buvo nuslopintas paskelbus, kad Baltųjų rūmų administracijos vadovas Johnas Kelly siekia surengti susitikimą tarp aukščiausių JAV teisėsaugos pareigūnų ir Respublikonų partijos lyderių Kongrese.
Esą kartu bus peržiūrėta „įslaptinta ir kita informacija“, kurią apie FTB šaltinį ar šaltinius siekia gauti įstatymų leidėjai.
Buvo patekęs į skandalą
S.Halperis ryšius su žvalgybos pasauliu palaikė daugybę metų – tiek Vašingtone, tiek Kembridžo universitete, kur kvietė buvusius ir dabartinius JAV žvalgybininkus į seminarus.
Antai 2014-aisiais S.Halperis kartu su buvusiu Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos MI6 vadovu Richardu Dearlove'u dalyvavo seminare, į kurį atvyko tuometis JAV gynybos žvalgybos agentūros direktorius Michaelas Flynnas. D.Trumpui laimėjus rinkimus jis buvo paskirtas prezidento patarėju nacionaliniam saugumui.
2001–2015 metais S.Halperis Kembridže dėstė tarptautinius santykius, kol pasitraukė užsitarnavęs garbingą profesoriaus emerito laipsnį.
Jis nuo 2012-ųjų nereguliariai dirbo su Pentagonu. Vienas JAV vyriausybės pareigūnas „The Washington Post“ teigė: „Jis gerai mąsto. Jis kritiškai rašo. Ir jis žino daug žmonių, kurių įžvalgomis gali remtis.“
R.Reagano patarėjai, įskaitant S.Halperį, buvo apkaltinti šnipinėjus perrinkimo siekusio demokrato Jimmy Carterio kampaniją.
Pirmoji S.Halperio žmona – garsaus buvusio Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) analitiko Ray Cline'o, kuris per Kubos krizę 1962 metais dirbo kartu su prezidentu Johnu F.Kennedy ir vėliau padėjo S.Halperiui kilti karjeros laiptais, dukra.
Vėliau jis dirbo dirbo JAV prezidentams Richardui Nixonui, Geraldui Fordui ir Ronaldui Reaganui. Pastarojo prezidento administracijoje S.Halperis prižiūrėjo politinius-karinius reikalus.
Po 1980-ųjų prezidento rinkimų S.Halperis įsipainiojo į skandalą dėl tariamo politinio šnipinėjimo. R.Reagano patarėjai buvo apkaltinti šnipinėjus perrinkimo siekusio demokrato Jimmy Carterio kampaniją.
Dalis Baltųjų rūmų pareigūnų vėliau įtarė, kad S.Halperis pasinaudojo buvusiais CŽV agentais, kurie įvykdė slaptą operaciją prieš J.Carterį. Esą iš demokrato buvo pavogti privatūs dokumentai, kuriais jis naudojosi ruošdamasis debatams.
Įspėjo apie Kinijos grėsmę
2000–2001 metais S.Halperis paaukojo daugiau nei 85 tūkst. JAV dolerių pirmajai George'o W.Busho rinkimų kampanijai ir Respublikonų nacionaliniam komitetui.
Daugelis bičiulių šį veteraną apibūdina kaip nuosaikų respublikoną, kuris itin įtariai vertina Kinijos geopolitines ambicijas ir yra tvirtai įsipareigojęs ginti JAV institucijų garbę. Tai nenuostabu – S.Halperis daug metų dirbo federalinėje vyriausybėje ir jos prieigose.
Tiesa, kiek vėliau S.Halperis ėmė abejoti G.W.Busho administracijos vykdoma užsienio politika.
Kembridžo universitete jis per paskaitas viešai kritikavo tuomečio prezidento sprendimus ir pasisakė už tradicinį respublikonišką požiūrį į JAV užsienio politiką, kuris paremtas bendradarbiavimu su sąjungininkais Vakaruose ir karinių intervencijų vengimu.
S.Halperis kartu su Jonathanu Clarke'u net parašė knygą „Amerika viena: neokonservatoriai ir pasaulio tvarka“ („America Alone: The Neo-Conservatives and the Global Order“). Joje kritikuojamas G.W.Busho administracijos sprendimas pulti Iraką.
Jis taip pat daug dėmesio skyrė Kinijai. Knygoje „Pekino sutarimas: autoritarizmo legitimizavimas mūsų laikais“ 2010-aisiais S.Halperis įspėjo, kad Kinijos ambicijos pasaulyje, ypač – Afrikoje, kelia grėsmę tarptautiniam stabilumui.
Respublikonai atsisakė pasmerkti kišimąsi
Dalies analitikų teigimu, būtent siekdamas įsitikinti, ar D.Trumpo kampanijos komandos nariai tiki transatlantiniais ryšiais, S.Halperis galėjo sutikti bendradarbiauti su FTB.
Buvęs JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis naujoje knygoje apkaltino Kongreso respublikonų lyderius Paulą Ryaną ir Mitchą McConnellą nekreipus dėmesio į įspėjimus dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų rinkimus.
J.Clapperio teigimu, 2016-aisiais Baracko Obamos administracija kreipėsi į P.Ryaną ir M.McConnellą su prašymu pasirašyti bendrą pareiškimą ir pasmerkti užsienio jėgų, šiuo atveju Rusijos, veiksmus.
Respublikonų lyderiai esą atsisakė prisidėti prie „nešališko pareiškimo, kuris būtų pakenkęs jų kandidatui į prezidentus“.
„Aš nusivyliau, tačiau nenustebau. Atrodė, kad jie jau buvo nusprendę, jog jiems nesvarbu, kas yra jų kandidatas, kaip jis buvo išrinktas ir kokią įtaką jam darė užsienio jėgos. Jiems buvo svarbiausia pergalė“, – rašo J.Clapperis.
