JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo V.Putiną, sakydamas, kad tai būtų rimčiausia karinė eskalacija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kas yra taktiniai branduoliniai ginklai?
Taktiniai branduoliniai ginklai (TBG) – tai nedideli branduoliniai ginklai ir jų nešėjai, skirti naudoti mūšio lauke arba ribotam branduoliniam smūgiui.
Jais galima naikinti taikinius apibrėžtoje teritorijoje, neužteršiant didelio masto radioaktyviosiomis medžiagomis.
Mažiausios taktinės branduolinės kovinės galvutės galingumas neviršija vienos kilotonos trotilo ekvivalento (t. y., sprogimo galia ne didesnė nei tūkstančio tonų trotilo).
Gali būti net 100 kilotonų galingumo.
Strateginiai branduoliniai ginklai yra daug galingesni – iki 1000 kilotonų. Ant Hirosimos numestos amerikiečių bombos galingumas buvo 15 kilotonų.
Galingiausias istorijoje termobranduolinis sprogimas – sovietų „Car Bomba“ – buvo daugiau nei 58 megatonų.
Strateginiai ginklai naudojami didesniais, tūkstančių kilometrų atstumais.
Kiek branduolinių ginklų turi Rusija ir ar reikia jos bijoti?
JAV žvalgybos duomenimis, Rusija turi apie 2 tūkst. taktinių branduolinių kovinių galvučių.
Taktinės branduolinės kovinės galvutės gali būti dedamos į įvairias raketas, kurios taip pat naudojamos su įprastinėmis kovinėmis galvutėmis, pavyzdžiui, į sparnuotąsias ar taktines raketas ir net į artilerijos sviedinius.
Jos taip pat gali būti naudojamos iš orlaivių ar laivų – tokios kovinės galvutės montuojamos ant raketų, torpedų ar giluminių bombų.
JAV teigia, kad Rusija pastaraisiais metais daug investavo į tokių ginklų kūrimą, didindama jų nuotolį ir tikslumą.
Ar kada nors buvo naudojami TBG?
Taktiniai branduoliniai ginklai niekada nebuvo panaudoti tikrame kariniame konflikte.
Branduolinės valstybės, tokios kaip JAV ar Rusija, mano, kad įprastinių šiuolaikinių ginklų pakanka taktiniams tikslams pasiekti.
Be to, nė viena branduolinė valstybė iki šiol nenorėjo rizikuoti branduoliniu karu dėl TBG panaudojimo.
Vis dėlto, Rusija gali būti linkusi naudoti ne didesnes strategines raketas, o TBG.
„Jie gali nelaikyti, kad tai peržengia branduolinio ginklo panaudojimo slenkstį, – sakė Didžiosios Britanijos tarptautinio saugumo programos vadovė Patricia Lewis. – Jiems tai yra įprastinės ginkluotės dalis.“
Ar V.Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą?
2022 metų vasarį, prieš pat invaziją į Ukrainą, prezidentas V.Putinas įvedė Rusijos strateginių branduolinių pajėgų „ypatingos parengties režimą“ ir surengė pratybas.
Taktiniai branduoliniai ginklai niekada nebuvo panaudoti tikrame kariniame konflikte.
Neseniai jis sakė, kalbėdamas apie branduolinius ginklus: „Kai iškils grėsmė mūsų šalies teritoriniam vientisumui, kad apsaugotume Rusiją ir mūsų žmones, mes tikrai panaudosime visas turimas priemones“.
Rusija planuoja aneksuoti savo okupuotus regionus pietų ir rytų Ukrainoje.
Šiuo tikslu ten rengiami fiktyvūs, visiškai neteisėti „referendumai“, po kurių Kremlius tikriausiai paskelbs apie šių teritorijų prijungimą prie Rusijos.
Todėl prezidentas V.Putinas teigia esąs pasirengęs ginti šalies (įskaitant neteisėtai aneksuotus Ukrainos regionus) „teritorinį vientisumą visomis priemonėmis“.
JAV žvalgyba tokius veiksmus vertina kaip ženklą, kad V.Putinas bando grasinti Vakarams, kad šie nustotų padėti Ukrainai susigrąžinti savo žemes, o ne planuoja pradėti branduolinį karą.
Tačiau kiti baiminasi, kad Rusija, jei jai ir toliau nepavyks mūšio lauke, gali būti linkusi panaudoti mažos galios taktinius ginklus Ukrainoje, kad „pakeistų žaidimą“, išeitų iš aklavietės ar išvengtų galutinio pralaimėjimo.
JAV Carnegie fondo branduolinės energetikos ekspertas Jamesas Actonas sako: „Turiu pagrindo nerimauti, kad tokiomis aplinkybėmis Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą – greičiausiai Ukrainos teritorijoje – kad visus įbaugintų ir pasiektų savo. Tačiau mes dar nepasiekėme šio taško.“
Kaip į tai reaguoja JAV?
JAV prezidentas Joe Bidenas paragino Rusiją nenaudoti branduolinių ginklų per karą Ukrainoje.
Interviu CBS naujienų tarnybai J.Bidenas sakė, kad tokie veiksmai „pakeistų karo veidą kaip niekas kitas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, ir pridūrė: „Tai turės pasekmių“.
Sunku pasakyti, kaip JAV ir NATO reaguotų į bet kokį branduolinio ginklo panaudojimą. Viena vertus, jos gali nenorėti tolesnio konflikto eskalavimo, vengdamos visiško branduolinio karo pavojaus. Kita vertus, jie gali norėti sustabdyti tai, kas vyksta.
Kita šalis, Kinija, galėtų atgrasyti Rusiją nuo taktinių branduolinių ginklų naudojimo.
„Rusija yra labai priklausoma nuo Kinijos paramos, – sako Londono karališkojo koledžo atominės energetikos ekspertė Heather Williams. – Tačiau Kinija laikosi branduolinės doktrinos „nenaudoti pirmam“. Taigi, jei Putinas panaudotų kovinius ginklus, Kinijai būtų sunku jį paremti. Jei jis (Putinas) panaudotų tokius ginklus, tikriausiai prarastų Kiniją“.
Mano, kad nenaudos
Pavelas Aksenovas, BBC Rusijos tarnybos karo korespondentas, teigia, kad pasaulis labai rimtai vertina Rusijos galimybę panaudoti taktinius branduolinius ginklus, nors dauguma ekspertų mano, kad Rusija jų nenaudos.
Tiesiog tokio naudojimo pasekmės yra tokios didelės ir pavojingos, kad net ir maža tikimybė neleidžia apie tai pamiršti.
Taktiniai branduoliniai ginklai yra labai įvairūs.
Tarp jų yra prieštankinės ir sausumos sparnuotosios bei balistinės raketos, giluminės bombos, laivų ir povandeninių laivų torpedos, artilerijos sviediniai, branduolinės sausumos minos ir net Maskvos A-135 priešlėktuvinės raketų sistemos.
Visoms šioms sistemoms netaikoma užsienio šalių apskaita ir kontrolė, nes Strateginės puolamosios ginkluotės sutartis pagal apibrėžimą neapima operatyvinių-taktinių ginklų.
Tai gana veiksminga karo priemonė, nes bet kokia forma ji turi didelę galią, tačiau nedaro tokios žalos kaip strateginiai branduoliniai ginklai.
Bet kuriai kariuomenei, kuriai kokybiškai ar kiekybiškai trūksta didelio tikslumo ginklų, kyla didelė pagunda išspręsti problemą vienu galingu smūgiu. Pavyzdžiui, siekiant išvalyti priešo užimtą teritoriją puolimo pajėgoms.
Be to, galingos strateginės kovinės galvutės smūgis negali neišprovokuoti atsakomojo smūgio (ir net atsakomojo smūgio). Visai kas kita – TBG.
Tačiau, kita vertus, prielaidos apie galimybę Ukrainoje panaudoti branduolinius ginklus (net jei V.Putinas savo rugsėjo kreipimesi kalbėjo apie strateginius, o ne taktinius branduolinius ginklus) jau sukėlė rimtą tarptautinę reakciją.
Nuo 1945 metų rugpjūčio 9 dienos branduoliniai ginklai nebuvo naudojami karuose – pasaulis įprato bijoti branduolinio karo.
TBG panaudojimas padidintų tokią įtampą, kad ją pajustų visos šalys – strateginis stabilumas, kuris grindžiamas branduolinių ginklų nenaudojimu, turi įtakos visoms šalims.
