– Airijoje abortai visada buvo neteisėti. 1983 m. referendume buvo pritarta aštuntai Konstitucijos pataisai, numatančiai, kad negimusio kūdikio ir motinos gyvybės vienodai svarbios. Šią savaitę rengiamas referendumas. Kodėl būtent dabar visuomenė kviečiama pasisakyti dėl šios Konstitucijos pataisos?
– Klausimas „kodėl“ galbūt labai abstraktus. Iš tikrųjų, pasakyčiau, čia viską nulėmė tai, kad šiek tiek pasikeitė visuomenės nuomonė. Seniau Airija buvo labai konservatyvi šalis, labai orientuota į griežtą, katalikišką auklėjimą. Per visus tuos laikus tas požiūris vis tiek pralaisvėjo.
Didžiulę įtaką padarė tai, kad ne taip seniai, prieš kelis metus, Airijoje įvyko labai didelis skandalas – paaiškėjo, kad didelė Airijos katalikų Bažnyčios dalis slėpė pedofilijos atvejus. Tai labai neigiamai paveikė bažnyčią, visuomenės požiūrį.
Turbūt žinote, kad visai neseniai Airijoje vyko referendumas, kuriuo buvo įteisintos tos pačios lyties santuokos. Į tai irgi galima žiūrėti kaip į skandalą rezultatą. Iš tikrųjų pasikeitė tas požiūris ir dauguma žmonių pradėjo gerokai laisviau žiūrėti, net dėl tokių draudimų pradėjo gerokai laisviau reikšti nuomonę, kad galbūt jie yra pasenę ir juos reikia panaikinti.
– Kita vertus, pas mus pranešama, kad airės moterys išeities dėl nepageidaujamo nėštumo ieško kaimyninėse šalyse. Kitaip tariant, įstatymas vienaip ar kitaip apeinamas. Ar tai turėjo įtakos referendumui?
– Be abejo. Pataisų šalininkai būtent tai ir nurodo – problema draudimais ne išnaikinama, o tik paslepiama. Daugybė moterų važiuoja į Jungtinė Karalystę darytis operacijų. Kitas dalykas, egzistuoja medikamentai, kurie, natūralu, dėl to draudimo Airijoje yra nelegalūs. Jie tiesiog įvežami nelegaliai.
Tai buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo siūloma naikinti tokias nuostatas, procesas vis tiek vyksta, bet tai daroma nelegaliai. Tai kenkia būtent pačių moterų sveikatai, nes tuo užsiima pavienės moterys arba procedūros netgi atliekamos be medicininės priežiūros.
Airijoje visai neseniai netgi kitas skandalas buvo kilęs. Vienai moteriai (indei, netgi ne katalikiško tikėjo), įvykus nėštumo komplikacijoms, buvo atsisakyta daryti abortą, nes tai neva draudžia medikų tikėjimas ir įstatymai. Moteris mirė.
Nors po to buvo teigiama, kad iš principo buvo galima atlikti abortą net ir remiantis tuo įstatymu, nes iš tikrųjų buvo kilusi grėsmė moters gyvybei, daug kas taip argumentavo – ji buvo nepakankamai mirštanti, kad ją gelbėtų, kol buvo galima tai padaryti. Kai jau sugalvojo išgelbėti, buvo per vėlu.
– Iš tikrųjų įstatymas dabar draudžia abortus. Kokios yra tos išskirtinės aplinkybės? Kuriais atvejais Airijoje galima atlikti abortą?
– Dabar tai galima vieninteliu atveju – kai kyla pavojus moters gyvybei, kai yra kažkokių medicininių komplikacijų, dėl kurių kyla pavojus gyvybei. Bet, žinote, viskas, kaip sakant, remiasi į niuansus. Kiek tai pavojinga gyvybei?
Matote, dėl to įstatymo daugumas medikų tiesiog bijo rizikuoti ir patys nuspręsti. Nežinau tikslių detalių. Man atrodo, kad vienas medikas negali nuspręsti, būtinai turi būti keli, bet dėl teisinių niuansų atsiranda daugybė tokių dalykų, kai medikai gali bandyti vengti sprendimo.
Niekada nežinai. Jeigu, sakykime, kas nors atsitiks ne taip, ar tu nebūsi apkaltintas. Čia, pagal tą įstatymą, kaltinimas jau būtų žmogžudyste. Yra labai slidžių vietų.
– Referendumas artėja. Ką rodo apklausos? Kaip katalikiška Airija apskritai nusiteikusi keisti nuostatas dėl abortų?
– Kaip sakiau, tos nuomonės pasikeitusios, taigi didesnė dauguma rėmė tą panaikinimą. Tiesa, paskutiniu metu ta prieštaraujanti pusė buvo surengusi labai nemažai populiarių akcijų, prikabinusi reklamų, taigi parama šiek tiek sumažėjo, bet didesnė dauguma yra abortų panaikinimą. Dar sunku pasakyti, kaip bus, bet kol kas einama link to, kad pataisa palaikoma.
– Pastaruoju metu Airija džiaugiasi ekonomikos augimu, bet tai didina nekilnojamo turto kainas. Kas vyko? Kokios tos kainos?
– Iš tikrųjų tai viena didžiausių ekonominių problemų šiuolaikinėje Airijoje. Ekonomika kyla, atlyginimai irgi, regis, kyla, bet kartu su atlyginimais labai staigiai šoko ir būsto nuomos kainos. Dauguma žmonių stengiasi nusipirkti, bet, jeigu reikėtų nuomoti, vidutiniško būsto, sakykime, dviejų ar trijų miegamųjų namo, nuoma Dubline kainuotų nuo 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tokia didelė kaina. Provincijoje galima rasti ir pigiau, bet keli šimtai eurų garantuoti net pačioje prasčiausioje, toliausioje provincijoje.
Problema ta, kad savivaldybė po krizės labai ilgai vengė išduoti leidimus statybos įmonėms, kad jos pradėtų statyti naujus būstus. Po krizės buvo likęs didžiulis skaičius būstų. Skaičiuota, kad laisvuose būstuose būtų galima apgyvendinti apie 300 tūkst. žmonių. Tiek patalpų buvo palikta, neparduota, užstatyta bankams.
Didelė dalis vyriausybės politikų manė, kad tai – baisiai daug patalpų ir nereikia sukti galvos dėl statybų. Bet atėjo laikas, kai poreikis staigiai kilo ir politikai tiesiog nesuspėjo. Dabar daugiausia kritikos sulaukia būtent patys politikai, kad jie nesuspėjo laiku to sutvarkyti. Dėl to kainos šoktelėjo.
Kita priežastis yra ta, kad dabar ypač Dubline pasidarė populiaru tiesiog nuomoti namus ar butus laikinai atvykstantiems turistams. Tai dažniausiai daroma per internetines platformas. Tai irgi sumažina ilgesniam laikui numojamų namų ar butų skaičių. Turistai, be abejo, už tas kelias dienas, kurias čia praleidžia, moka santykinai didesnę kainą nei gyventojai. Tai irgi kelia kainą. Tai viena labiausiai aptariamų ekonominių temų visoje šalyje.
– Lietuvoje kalbos sukasi vien tik apie atostogas. Iš tikrųjų ir gražūs orai įkvepia joms. Ar airiai jau ruošiasi atostogoms? Kokios jos?
– Airiai irgi jau ruošiasi atostogoms. Galėčiau pasigirti, kad pastaruoju metu Airijoje visai neblogi orai. Neblogi orai, tai reiškia, kad yra daugiau nei 15°C. 20°C Airijoje jau yra karšta. Neseniai turėjome tokius karšus orus. Dabar šiek tiek vėl apsiniaukė, lyja. Tai irgi yra gerai.
Šiaip airiai labai mėgsta važiuoti kur šilčiau, kadangi tos šilumos čia nebūna tiek jau daug. Žinoma, nebūna šalta, bet ir nebūna karšta.
– Tai sakote, kad ir vasarą airiai važiuoja kažkur, kur šilčiau? Ar vis dėlto vasara paliekama sau?
– Sakyčiau, kad žiema gali būti labiau sau. Čia visą laiką yra, kur nuvažiuotą, ką pamatyti, bet patys airiai labiausiai mėgsta ir trokšta šilumos. Labai populiaru važiuoti į Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Graikiją, kur nors į Pietus, kur bus jau net ne šilta, o karšta ir kur bus jūra.
Iš tikrųjų, net kai Airijoje labai karšta (daugiau kaip 20 laipsnių), maudytis, įlipti į jūrą yra, kaip vienas mano pažįstamas sakė, skausminga patirtis. Vanduo nepakyla daugiau kaip 11 laipsnių. Kai ypač karšta diena ir bandai eiti į vandenį (iš tikrųjų esu tai bandęs), tai tikrai net skauda kojas.
Kai vyrauja didelė drėgmė, tas karštis labai jaučiamas. Jeigu būna 20 laipsnių, jauti, kad tikrai tvanku, nes visą laiką drėgna. Airija tokia šlapia šalis.
