Madridas jaučia vis didesnį tarptautinį spaudimą išspręsti šią rimčiausią per daugelį dešimtmečių politinę krizę.
Dėl streiko gali sutrikti skrydžių grafikas ir traukinių eismas, taip pat uostų darbas. Profesinės sąjungos paskelbė streiką, kad būtų „griežtai pasmerkti“ policijos veiksmai referendumo dieną.
Katalonijos vadovas paskelbė, kad sekmadienį vykusiame plebiscite 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Prie streiko turėtų prisijungti ir Barselonos valstybiniai universitetai, šiuolaikinio meno muziejus, futbolo klubas „Barcelona“ bei Šv. Šeimos bažnyčia – architekto Antonio Gaudi gotikinė bazilika, kuri yra vienas svarbiausių turistų traukos centrų mieste.
„Esu tikras, kad tai bus didžiulio masto streikas“, – sakė Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as.
Centrinė vyriausybė pažadėjo, jog padarys viską, kad neleistų turtingam šiaurės rytiniam regionui, sukuriančiam maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), atsiskirti.
Sekmadienį vykusį plebiscitą Madridas laiko neteisėtu ir pavadino „farsu“.
Referendumo dieną daugelyje regiono miestų prasiveržė smurtas, riaušių policijai balsavimo apylinkėse mėginant sutrukdyti katalonams atiduoti savo balsą.
Kai kur policija minias vaikė mušdama žmones guminėmis lazdomis ir šaudydama guminėmis kulkomis.
Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al Husseinas pareiškė, kad jam „labai neramu“ dėl smurto proveržio.
Europos Vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo ruožtu paragino Madridą vengti naudoti smurtą.
Europos Parlamentas trečiadienį šiuo klausimu rengia specialią diskusiją.
„Raginame visas suinteresuotas šalis labai greitai nuo konfrontacijos pereiti prie dialogo. Smurtas negali būti politikos instrumentas“, – pirmadienį sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Margaritis Schinas.
Tai buvo kone pirma Europos Sąjungos reakcija į krizę Katalonijoje po ne vieną savaitę trukusios atkaklios tylos.
Daugelio Katalonijos miestų gyventojai pirmadienį vidurdienį trumpam nutraukė darbus ir susirinko gatvėse tyliam protestui.
Municipalinė policija informavo, kad Barselonoje šioje protesto akcijoje dalyvavo apie 15 tūkst. žmonių.
Eismą sustabdžiusi didžiulė minia, kurioje daugelis žmonių buvo apsigobę „estelada“ – mėlynos, geltonos ir raudonos spalvų Katalonijos separatistų vėliava, skandavo: „Gatvės visada bus mūsų!“
„Tokie veiksmai buvo įprasti valdant Franco!“ – šaukė minia, turėdama galvoje ilgamečio diktatoriaus generolo Francisco Franco diktatūrą, mėginusią slopinti katalonų tapatybę.
Skubus pasitarimas
Ministro pirmininko Mariano Rajoy vyriausybė surengė skubų pasitarimą, kai C.Puigdemont'as sekmadienį paskelbė, kad Katalonija „iškovojo teisę tapti nepriklausoma valstybe“.
C.Puigdemont'as paprašė tarptautinės bendrijos tarpininkauti sprendžiant šią krizę ir paragino Madridą išvesti iš regiono policijos pajėgas, kurios artėjant referendumui buvo perkeltos ten iš kitų Ispanijos sričių.
Regiono vyriausybė skelbia, kad plebiscite dalyvavo 2,26 mln. rinkėjų – kiek daugiau nei 42 proc. viso Katalonijos elektorato.
Tikėtina, jog bet kokie Katalonijos mėginimai vienašališkai paskelbti nepriklausomybę sulauks pasipriešinimo ne tik iš Madrido, bet ir iš nemažos dalies Katalonijos gyventojų, kurių iš viso yra apie 7,5 milijono. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu.
C.Puigdemont'as sakė, jog dabar pateiks referendumo rezultatus regiono parlamentui, kuriame daugumą turi separatistai. Parlamentas turi teisę priimti deklaraciją dėl nepriklausomybės.
Katalonijos vadovas sakė, kad per sekmadienio neramumus beveik 900 žmonių prireikė medikų pagalbos. Tačiau regiono pareigūnai patvirtino, kad buvo sužeisti iš viso 92 žmonės. Keturi nukentėjusieji buvo hospitalizuoti, du iš jų – sunkios būklės.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip policininkai jėga velka rinkėjus iš balsavimo apylinkių, stumia juos nuo laiptų ir naudoja jėgą prieš Katalonijos ugniagesius, saugojusius balsavimo punktus.
