Šis žingsnis neabejotinai pakurstys Katalonijos konfrontaciją su šalies centrine vyriausybe, kuri tokį balsavimą laiko neteisėtu.
Regiono prezidentas Carlesas Puigdemont'as sakė, jog katalonų bus klausiama, ar jie nori, kad Katalonija būtų nepriklausoma respublika.
Ilgai lauktą pareiškimą jis padarė per televiziją, po trumpo vyriausybės posėdžio, apsuptas savo ministrų kabineto narių.
Ispanijos premjero Mariano Rajoy konservatorių vyriausybė šio pareiškimo kol kas nekomentavo, bet anksčiau yra sakiusi, kad neleis vykti tokiam balsavimui, nes laiko jį prieštaraujančiu konstitucijai.
C.Puigdemont'as yra sakęs, kad lieka atviras dialogui su Madridu, bet balsavimas yra nediskutuotinas.
Katalonija, turtingas šiaurės rytinis Ispanijos regionas, turi 7,5 mln. gyventojų, kurie didžiuojasi savo katalonų kalba ir kultūra. Šis regionas nuo 2010 metų siekia galimybės organizuoti referendumą dėl nepriklausomybės.
Tačiau premjeras M.Rajoy nekart atmetė tokią galimybę, tvirtindamas, kad plebiscitas dėl nepriklausomybės būtų neteisėtas ir prieštarautų konstitucijai. Tokią jo poziciją palaikė ir šalies teismai.
Anksčiau Katalonijos vyriausybė žadėjo, kad referendumą dėl nepriklausomybės surengs iki rugsėjo – su Madrido vyriausybės pritarimu ar be jo.
Anksčiau Katalonijos vyriausybė žadėjo, kad referendumą dėl nepriklausomybės surengs iki rugsėjo – su Madrido vyriausybės pritarimu ar be jo.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo Katalonijoje reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas regione sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės išaugo nedarbas ir skolos.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad katalonai nepriklausomybės klausimu yra pasidaliję į dvi apylyges stovyklas, tačiau dauguma jų pasisako už referendumo organizavimą.
